P.Porošenkos susitikime su aukščiausiais Europos Sąjungos pareigūnais Donaldu Tusku bei Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) daugiausiai dėmesio bus skirta reformoms, kurių iš Kijevo reikalauja Briuselis mainais į bevizį režimą Ukrainai.
Taip pat prognozuojama, kad po D.Trumpo pergalės, pakursčiusios abejones dėl tolesnės JAV paramos, P.Porošenka susitikime taip pat spaus Europos Vadovų Tarybos pirmininką ir Europos Komisijos vadovą tęsti sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos už Krymo aneksavimą ir vaidmenį Rytų Ukrainos konflikte.
D.Trumpo triumfas prezidento rinkimuose buvo sutiktas su nerimu Kijeve, nes kampanijos metu milijardierius verslo magnatas ir buvusi televizijos realybės šou žvaigždė žarstė pagyrimus Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui. Be to, jie abu žadėjo imtis žingsnių dvišaliams santykiams normalizuoti.
„Manau, pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas situacijai Donbase (separatistų kontroliuojamoms teritorijoms Rytų Ukrainoje), Rusijos agresijai, sankcijų išplėtimui“, – prieš viršūnių susitikimą vietos televizijai sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.
„Turime priversti Rusiją įgyvendinti Minsko susitarimą. Šiuo tikslu mums reikia mūsų draugų Europoje ir Jungtinių Valstijų atstovų“, – pridūrė jis.
„Transatlantinis bendradarbiavimas“
2015 metų vasarį Baltarusijos sostinėje pasirašytu susitarimu siekta užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų. Didžiulio masto kautynės nurimo, tačiau pavieniai susirėmimai tebevyksta.
Vakarai kaltina Rusiją, kad ji toliau teikia paramą separatistams šiame konflikte, kuris per pustrečių metų jau nusinešė apie 10 tūkst. gyvybių. Kremlius šiuos kaltinimus kategoriškai neigia.
ES lyderiai gruodį vyksiančiame susitikime svarstys, ar dar pusmečiui pratęsti Rusijai taikomas plačias ekonomines sankcijas, kurios jai buvo įvestos po to, kai 2014-ųjų liepą Rytų Ukrainoje buvo numuštas oro bendrovės „Malaysia Airlines“ reiso MH17 laineris. Per katastrofą žuvo visi 298 orlaivyje buvę žmonės.
Ukraina būgštauja, kad gali likti be Vašingtono paramos, D.Trumpui anksčiau šiais metais užsiminus, kad Jungtinės Valstijos galėtų pripažinti Krymo aneksiją, jei tai padėtų pagerinti santykius tarp šalių, šiuo metu smarkiai nesutariančių dėl Sirijos.
Kadenciją baigiantis JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama), aptaręs Ukrainos klausimą su penkių ES šalių lyderiais per vizitą Berlyne praėjusią savaitę, sakė tikįs, jog D.Trumpas „drąsiai stos prieš Rusiją tais klausimais, kur ji nukryps nuo mūsų vertybių ir tarptautinių normų“. Jis visų pirma turėjo galvoje konfliktus Sirijoje ir Ukrainoje.
ES žada bet kokiu atveju išlikti lojalia Kijevui, o D.Tuskas per anksčiau šį mėnesį įvykusį pokalbį telefonu D.Trumpui pabrėžė „transatlantinio bendradarbiavimo“ Ukrainos klausimu svarbą.
„Rusijos atsakomybė“
Buvusios sovietinės satelitės Ukrainos artėjimas prie Europos Sąjungos ir proeuropiniai protestai Kijeve, nuvertę prorusišką prezidentą Viktorą Janukovyčių, buvo svarbiausia priežastis, pakursčiusi Maskvos pyktį.
2014 metais ES ir Ukraina pagaliau pasirašė asociacijos sutartį, kurią anksčiau netikėtai atmetė V.Janukovyčius, išprovokuodamas didžiulius proeuropietiškų jėgų protestus savo šalyje.
Sutartyje Ukrainai buvo numatytas bevizis režimas mainais į jos įsipareigojimą imtis veiksmų pažaboti korupciją ir įgyvendinti politines reformas.
Aukštas ES pareigūnas sakė, kad ketvirtadienio viršūnių susitikimas bus „proga dar kartą patvirtinti mūsų partnerystės, paremtos bendromis vertybėmis – pagarba įstatymo viršenybei, žmogaus teisėms ir demokratijai, svarbą“.
Pareigūnas pridūrė, kad Rusijai tenka atsakomybė už situaciją separatistų kontroliuojamuose Ukrainos rytuose.
„Akivaizdu, kad separatistai Ukrainoje gali tęsti savo veiklą, nes gauna labai tvirtą palaikymą iš užsienio“, – sakė pareigūnas, pageidavęs likti neįvardytu.
„Dėl šios priežasties mes manome, kad Rusijai tenka sąlyginė atsakomybė už saugumą tose šalies dalyse, kurių nekontroliuoja Kijevo vyriausybė“, – sakė jis.
