Kinija pagrasino karu: tai jau trečiasis perspėjimas per metus Santykiai su Taivanu yra „blogiausi per 40 metų“

Įtampai tarp Kinijos ir Taivano pasiekus aukščiausią tašką per pastaruosius metu, Kinijos valdžios kontroliuojama žiniasklaida perspėjo, kad karo grėsmė yra „reali“ ir jis gali prasidėti „bet kuriuo metu“. Raminti aistras ėmėsi JAV prezidentas J. Bidenas, tačiau pasikartojantys Kinijos lyderių karingi pareiškimai kelia nerimą dėl galimo karinio konflikto regione.

Pirmadienį net 56 kinų karo lėktuvai įskrido į Taivano oro erdvę, privertę šios salos-valstybės gynybos sistemas atsakyti perspėjimais ir pakeltais į orą savo lėktuvais. 56 lėktuvai per vieną dieną yra rekordinis oro erdvės pažeidimų skaičius, o viso per keturias karinės įtampos dienas jų buvo suskaičiuota 148.

Taivanas: Kinija gali surengti invaziją iki 2025-ųjų

Taivano gynybos ministras Chiu Kuo-chengas pripažino, kad trintis su Kinija yra aukščiausiame taške per paskutinius 40 metų. Generolo teigimu, kyla didelė „atsitiktinio išpuolio“ tarp dviejų konfliktuojančių pusių tikimybė.

Taivano atstovo komentarai pasirodo išsyk po to, kai Kinija į Taivano oro gynybos zoną išsiuntė „rekordinį skaičių“ naikintuvų keturias dienas paeiliui. Maža to, Kinijos valdžia perspėjo apie „galimą karą“.

Nepaisant to, kad kinų lėktuvai nepriartėjo prie pačios salos, ministras Chiu Kuo-chengas perspėjo ne tik, kad iškilo „atsitiktinės ugnies“ rizika, bet ir apie Kinijos galimybes surengti „plataus masto invaziją“ iki 2025-ųjų.

Taivano oro gynybos zona, stebima dėl grėsmių, tęsiasi teritorijoje, kuri apima Taivano sąsiaurį ir didelę Kinijos žemyno dalį. Jie mano, kad lėktuvai, kertantys neoficialią Kinijos ir Taivano liniją, yra įsiveržimas į jų teritoriją, rašoma BBC.

Reiktų pažymėti, kad Taivano gynybos ministras grėsmingas prognozes pateikė kalbėdamas parlamento gynybos komiteto susirinkime, kur buvo svarstomas milijardus dolerių kainuosiančių naujų gynybos sistemų ir karinių laivų įsigijimo klausimas.

Pripažinęs, kad Kinija jau dabar turi pakankamai galios pulti, jis paaiškino, kad tokia įvykių eiga bus „paprastesnė artimiausiu metu“, tačiau neatskleidė, kokios tam yra priežastys.

Krizė išaugusi, bet dar nepasiekusi 1996-ųjų lygio

Ekspertai perspėjo, kad Pekiną vis labiau neramina Taivano valdžios artėjimas link formalaus nepriklausomybės paskelbimo ir nori užbėgti prezidentės Tsai Ing-wen siekiams už akių.

REKLAMA

Vakarų šalys atvirai išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos karinės galios demonstravimo pastaruoju metu. Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Kinijos vadovas Xi Jinpingas sutiko laikytis „Taivano susitarimo“. Manoma, kad jis taip deklaravo ilgametį Vašingtono siekį laikytis „vienos Kinijos“ politikos, kuri numato Kinijos palaikymą, o ne Taivano.

Tačiau šis susitarimas nėra tapatus „Vienos Kinijos“ principui, kurį deklaruoja pati Kinija, ir palieka teisę Vašingtonui vystyti „neoficialius“ ryšius su Taivanu. Maža to, remiantis „Taivano santykių aktu“, JAV šiai salai-valstybei parduoda gynybinę ginkluotę.

„Vienos Kinijos“ politika, apie kurią kalba J. Bidenas, yra vienas iš Kinijos-JAV santykių pagrindų, tačiau skiriasi nuo Vienos Kinijos principo, kuomet Kinija aiškina, kad Taivanas yra neatsiejama vieningos Kinijos dalis, ir vieną dieną jos susivienys.

„Aš kalbėjau su Xi apie Taivaną. Mes sutarėme… mes laikysimės Taivano susitarimo, – pareiškė J. Bidenas. – Mes aiškiai pasakėme, kad nemanau, kad jis turėtų daryti ką nors kitą, kaip tik laikytis susitarimo“.

Nepaisant išaugusios įtampos, santykiai tarp Kinijos ir Taivano dar nepasiekė 1996-ųjų lygio, kuomet Kinija pabandė sutrikdyti Taivane vykstančius prezidento rinkimus savo raketų bandymais, o JAV tuomet dislokavo lėktuvnešius regione, kad nuramintų kinus, aiškina BBC spec. korespodentas Kinijoje Stephenas McDonellas.

Vis dažniau pasikartojantys Kinijos grasinimai

Kol kas iki karo tarp Kinijos ir Taivano dar atrodo toli, tačiau Chiu Kuo-chengas nėra vienintelis kalbantis šia linkme.

Kiekvieną sykį, kuomet iš žemyninės Kinijos link Taivano pakyla naikintuvai ir bombonešiai, Taipėjus kelia ir savo karines oro pajėgas. Nėra sunku įsivaizduoti scenarijų, kuomet vienas netinkamas signalas ar veiksmas gali nulemti tragišką baigtį.

Analitikai nesutaria, ar Kinija iš tiesų yra nusiteikusi žengti tą paskutinį žingsnį jėga atsiimti Taivaną. Tačiau kiekvieną sykį, kuomet Kinijos valdžios atstovai pagrasina tai padaryti, į „anksčiau ar vėliau“ ugnį būna įpilama dar daugiau kuro.

REKLAMA

Ir pastaruoju metu tokie grasinimai pasigirsta vis dažniau.

2021-ųjų sausio 5-ąją, lankydamasis vienoje iš kariuomenės bazių, Kinijos lyderis Xi Jinpingas pareiškė, kad susirinkusieji „turi būti visiškai pasiruošę karui bet kurią akimirką“.

Analogiškai šiam pareiškimui, Xi Jinpingas kalbėjo ir 2020-ųjų spalį. Tuomet apsilankęs karinėje bazėje jis pareiškė, kad kariai „turi visą savo energiją ir mintis sukoncentruoti į pasiruošimą karui“.

Šią savaitę Kinijos valdžios kontroliuojamoje žiniasklaidos priemonėje (kuri dažnai naudojama kaip informacinis Komunistų partijos ruporas) taip pat buvo pareikšta, kad „karas gali įsiplieksti bet kurią akimirką“.

Maža to, pastaruoju metu Kinijoje kaip grybai po lietaus pradėję atsirasti kariniai-patriotiniai filmai gali rodyti, kad visuomenė yra nuteikiama „karas yra nacionalinė visų pareiga“ idėjoms.

Daug žmonių, ypač gyvenančių Taivane, gyvena viltimi, kad Xi Jinpingas iš tiesų laikosi tos pačios politikos, kurią neseniai patvirtino Joe Bidenas, o Kinija neperžengs aktyvių karo veiksmų ribos.


Rašyti komentarą...
U
USA
2021-10-09 11:20:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kinai labai nagli jau visame pasaulyje. Net turistai elgiasi kaip naciai dėl savo rasės pirmumo
Atsakyti
-2

V
Vladimiras
2021-10-09 22:27:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reiktu juos pastatyti į vietą.
Atsakyti
0

T
Tomas
2021-10-13 14:40:00
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pirmą kartą tokias nesąmones girdžiu ;D
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų