Zelenskis: Rusijos biudžeto deficitas išaugs nuo 71 iki 100 mlrd. dolerių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos biudžeto deficitas auga ir kitais metais turėtų siekti beveik 100 mlrd. JAV dolerių.
Tai valstybės vadovas pasakė kalbėdamas vienoje spaudos konferencijoje.
„Manome, kad kitais metais Rusija susidurs su dideliu [biudžeto] deficitu – beveik 100 mlrd. dolerių. Vos prieš mėnesį šis skaičius siekė 71 mlrd. dolerių, tačiau akivaizdu, kad jų problemos išaugo. Ir jei Indija iš tiesų pradės pirkti mažiau energijos išteklių, manau, kad tai padės“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad, nepatvirtintais duomenimis, Indija iš Rusijos jau pradėjo pirkti mažiau energijos.
„Mūsų duomenimis, Indija pradėjo pirkti mažiau energijos išteklių. Nors negaliu tvirtai pasakyti, tik girdėjau. Kiekvieną savaitę gaunu žvalgybinės analitinės informacijos, ir manau, kad maždaug po mėnesio galėsiu papasakoti daugiau“, – pažymėjo prezidentas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, 2026-2028 m. Rusijos federalinio biudžeto projekte socialinių ir regioninių programų lėšas numatoma perskirstyti karinio pramoninio komplekso ir saugumo agentūrų naudai. Žvalgybos šaltiniai nurodo, kad Rusijos vyriausybė pridėtinės vertės mokesčio tarifą planuoja padidinti nuo 20 % iki 22 %. Finansų ministras Antonas Siluanovas jau pripažino, kad dėl to išaugs kainos ir padidės verslo patiriamas spaudimas.
Nuo kitų metų Rusijoje bus įvesta nauja mokesčių tvarka mažosioms ir vidutinėms įmonėms. Metinė pajamų riba, nuo kurios taikomas supaprastintas apmokestinimas, bus sumažinta šešeriopai – nuo maždaug 723 tūkst. iki 120 tūkst. JAV dolerių.
ES raginama kūrybiškiau kovoti su sankcijų Rusijai apėjimu
Europos Sąjungos užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas pirmadienį paragino bloką kūrybiškiau kovoti su Rusijos „šešėliniu laivynu“, naudojamu siekiant išvengti tarptautinių sankcijų naftai, įvestų dėl karo Ukrainoje.
Pasak jos, Rusija kūrybiškai apeina sankcijas ir todėl reikia, kad ES darytų tą patį.
„Turime nuolat galvoti, ką dar galime padaryti“, – sakė K. Kallas, atvykusi į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge.
K. Kallas sakė, kad ES padarė didelę pažangą apribodama Maskvos pajamas, gaunamas apeinant sankcijas dėl rusiškų degalų eksporto, tačiau ministrai aptars šių priemonių koordinavimą.
Pasak darbinio dokumento, parengto pirmadienį Liuksemburge vyksiančiam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, šiuo metu skaičiuojama, kad laivyną sudaro nuo 600 iki 1 400 tanklaivių.
Ekspertai, patarinėjantys K. Kallas, teigė, kad šie laivai ne tik prisideda prie Rusijos karo ekonomikos, bet ir kelia didelį pavojų aplinkai ir jūrų saugumui, rašoma dokumente, su kuriuo susipažino agentūra dpa.
Šių laivų avarijos gali sukelti naftos išsiliejimą ir kitokią jūros taršą, o tai turėtų pražūtingų padarinių pakrančių teritorijoms, ekosistemoms ir žuvininkystei.
Daugelio laivų nuosavybės struktūra yra neskaidri, jie neapdrausti arba nepakankamai apdrausti. Ekspertai pažymi, kad tokiais atvejais pakrančių valstybių mokesčių mokėtojams gali tekti padengti bet kokios žalos aplinkai išlaidas.
Maskva jau daugelį metų naudojasi šešėliniu laivynu, siekdama apeiti Vakarų įvestą Rusijos naftos kainų apribojimą. Dažnai tam frachtuojami senesni laivai, kurių savininkus sunku nustatyti, ir stengiamasi nuslėpti naftos krovinių kilmę.
Kai kurių laivų palydovinės automatinio identifikavimo sistemos (AIS) atsakikliai būna išjungti arba siunčia klaidingus duomenis, o kai kurie atviroje jūroje perpylinėja naftą iš vieno tanklaivio į kitą.
Laivai kaip platforma dronų atakoms
Ekspertai taip pat įspėja, kad šešėlinio laivyno laivai gali būti naudojami kaip platformos, iš kurių galima leisti bepiločius orlaivius trukdymo ar šnipinėjimo atakoms. Šis susirūpinimas išaugo po paslaptingų dronų pastebėjimų Danijoje, kai buvo laikinai sutrikdytas oro eismas virš Kopenhagos.
Siekdama spręsti šią problemą, K. Kallas siūlo imtis griežtesnių veiksmų prieš tam tikrus laivus ir laivybos bendroves, taip pat glaudžiau bendradarbiauti su pakrančių valstybėmis ir šalimis, su kurių vėliavomis šie laivai plaukioja. Geriausia būtų, jei tokios valstybės sutiktų, kad ES karinės jūrų pajėgos atliktų patikrinimus.
Nuo 2025 m. birželio mėnesio trims ES karinių jūrų pajėgų misijoms buvo pavesta stebėti šešėlinį laivyną ir rinkti žvalgybinę informaciją, įskaitant operaciją „Aspides“, kurios tikslas pirmiausia yra apsaugoti prekybinius laivus Raudonojoje jūroje nuo Jemeno hučių kovotojų atakų.
Daugiau kaip 560 laivų – sankcijų sąraše
Žvelgiant į ateitį, ES planuoja išplėsti savo sankcijų sąrašą. Pagal 19-ąjį ES sankcijų Rusijai paketą skaičius laivų, kuriems bus uždrausta naudotis uostais ir taikomos baudžiamosios priemonės, jei tam pritars ES valstybės narės, padidės nuo 444 iki 562, teigiama dokumente.
K. Kallas pareiškė viltį, kad susitarimą dėl naujo sankcijų paketo pavyks pasiekti vėliau šią savaitę Briuselyje vyksiančiame ES vadovų susitikime.
Volodymyras Zelenskis: Ukrainai reikia 25 JAV oro gynybos sistemų „Patriot“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino suteikti jo šaliai 25 oro gynybos sistemas „Patriot“, kad jos padėtų atremti intensyvėjančias Rusijos oro atakas.
Po derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir JAV ginklų gamintojais kalbėdamas Kyjive, V. Zelenskis pirmadienį paskelbtuose komentaruose žurnalistams sakė, kad „mums reikia 25 sistemų“.
Jis pridūrė, kad joms įsigyti turėtų būti panaudotos Vakaruose įšaldytos Rusijos lėšos.
Volodymyras Zelenskis teigia, kad dalyvaus JAV ir Rusijos prezidentų susitikime, jei bus pakviestas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad būtų pasirengęs dalyvauti Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikime Vengrijos sostinėje, jei gautų pakvietimą.
„Jeigu būsiu pakviestas į Budapeštą, jei tai bus kvietimas tokia forma, kai susitinkame trise, arba, kaip vadinama, „šaudyklinės diplomatijos“ (formatu), kai prezidentas Trumpas susitinka su Putinu ir prezidentas Trumpas susitinka su manimi, tada vienaip ar kitaip sutarsime“, – žurnalistams pareiškė V. Zelenskis.
Jo komentaras buvo paskelbtas pirmadienį.
Ketvirtadienį D. Trumpas po pokalbio telefonu su V. Putinu pareiškė, kad Budapešte surengs antrąsias derybas su Kremliaus vadovu, tačiau tikslesnės informacijos nepateikė.
Susitikimas numatytas tuo metu, kai JAV prezidentas toliau bando tarpininkauti dėl taikos susitarimo, siekiant užbaigti daugiau nei trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Kojala įvertino Trumpo ir Zelenskio susitikimą: žingsnelis atgal – dabar svarbios artimiausios savaitės
„Šis susitikimas lėmė tam tikrą žingsnelį atgal“, – apie JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimą portalui tv3.lt sako Geopolitikos ir saugumo studijų centro (GSSC) direktorius Linas Kojala.
Penktadienį Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas D. Trumpas priėmė Ukrainos prezidentą V. Zelenskį. Susitikimas buvo skirtas aptarti JAV karinę pagalbą Ukrainai, galimybes paskelbti paliaubas, saugumo garantijas ir tai, ar Ukraina atgaus prarastas teritorijas.
Ukrainos oro gynybos pajėgos naktį numušė 38 iš 60 Rusijos bepiločių orlaivių
Ukrainos oro gynybos pajėgos numušė 38 iš 60 bepiločių orlaivių, kuriuos naktį paleido Rusija, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos.
Sekmadienį, spalio 19 d., 19 val. Rusija inicijavo ataką, pasitelkdama tris balistines raketas „Iskander-M/KN-23“, paleistas iš laikinai okupuoto Krymo, ir 60 puolamųjų bepiločių orlaivių, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir kitokio tipo skraidykles, be kita ko, paleistas iš Milerovo, Oriolo, Primorsko Achtarsko (Rusija) ir Čaudos (Krymas) krypčių. Apie 40 bepiločių orlaivių buvo „Shahed“ tipo.
Oro ataką atrėmė Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, priešlėktuvinių raketų daliniai, elektroninės karybos daliniai, nepilotuojamų orlaivių sistemų daliniai ir mobiliosios ugnies grupės. Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio, spalio 20 d., 9 val. oro gynyba virš Šiaurės, Pietų ir Rytų Ukrainos sunaikino arba nuslopino 38 bepiločius orlaivius.
Trys balistinės raketos ir 20 bepiločių orlaivių smogė 12-oje vietų. Ataka tęsiasi, nes Ukrainos oro erdvėje vis dar yra keli priešo bepiločiai.
Trumpo ir Zelenskio susitikime – visų akys į vieną detalę: Hegsethas pasipuošė Rusijos vėliava?
JAV karo sekretorius Pete‘as Hegsethas sukėlė audrą socialinėse medijose. JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu P. Hegsethas pasirodė su Rusijos vėliavos spalvų kaklaraiščiu.
P. Hegsetho aprangos pasirinkimas sulaukė ir užsienio naujienų portalų reakcijos, rašo „The Economic Times“.
Kodėl Putinas taip nori Donbaso? Įvardijo, kuo šis scenarijus būtų pavojingas
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas pakartojo savo reikalavimą, kad Ukraina atiduotų visą Donecko sritį kaip sąlygą karui baigti. Jis taip pat pareiškė, kad Rusija būtų pasirengusi „atiduoti dalį“ okupuotos pietinės Ukrainos. Kaip pastebi JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Donecko srities atidavimas Rusijai sudarytų sąlygas Rusijai atnaujinti agresiją prieš Ukrainą iš palankesnių pozicijų kitu jos pasirinktu laiku.
Rusijos pajėgos Ukrainoje per praėjusią parą neteko dar 890 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 iki 2025 m. spalio 20 d. Rusija Ukrainoje neteko maždaug 1 131 070 karių, vien per pastarąją parą 890 jų žuvo arba buvo sužeista.
Apie tai „Facebook“ paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo plataus masto karo pradžios Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino 11 270 (+2 per pastarąją parą) Rusijos tankų, 23 399 šarvuotas kovos mašinas, 33 879 (+45) artilerijos sistemas, 1 524 daugkartinio raketų paleidimo įrenginius, 1 229 (+1) priešlėktuvinės kovos sistemas ir 3 864 kruizines raketas. Rusijos kariuomenė taip pat neteko 428 karo lėktuvų, 346 sraigtasparnių, 72 365 (+398) taktinių bepiločių orlaivių sistemų, 28 karo laivų / katerių, 1 povandeninio laivo, 64 892 (+94) transporto priemonių ir degalų sunkvežimių ir 3 980 specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius nuolat atnaujinami.
Europos Sąjungoje (ES) skamba pasiūlymas pakeisti narystės ES taisykles, rašo „Politico“. Pasiūlymas yra ankstyvojoje stadijoje, sako trys leidinio šaltiniai.
Manoma, kad ši idėja padėtų atblokuoti ES plėtrą. Tokios šalys kaip Ukraina galėtų būti priimtos į ES dar prieš tai, kai ES pertvarkys savo veiklos principus.
Naujos šalys galėtų prisijungti prie ES be visų balsavimo teisių. Tikimasi, kad tai leistų tokiems lyderiams kaip Vengrijos Viktoras Orbanas palankiau žiūrėti į Ukrainos ir panašių šalių prisijungimą prie bloko.
Rusai atakavo Černihivo sritį: be elektros liko tūkstančiai
Dėl Rusijos smūgių elektros energijos sistemai Černihivo srityje be elektros liko daugiau kaip 30 tūkst. vartotojų.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė regiono energetikos bendrovė „Černihivoblenergo“.
„Deja, dar 28 tūkst. regiono vartotojų lieka be elektros – priešas atakavo dar vieną energetikos objektą Černihivo srityje“, – teigė bendrovė.
Pasak įmonės, remonto brigados dirba, kad atkurtų elektros tiekimą vartotojams, tačiau padėtis išlieka kritinė.
Vėliau „Černihivoblenergo“ pranešė apie dar vieną smūgį į energetikos objektą Nižyno rajone, kur be elektros liko dar 2 700 vartotojų.
„Nuo vakaro energetikai intensyviai dirba šalindami žalą, tačiau ji yra didelė. Darome viską, kas įmanoma, kad kuo greičiau atnaujintume elektros energijos tiekimą vartotojams, nors tai nėra lengva užduotis“, – pažymėjo bendrovė.
Sekmadienį vakare Rusijos pajėgos atakavo energetikos objektą Koriukivkos rajone, Černihivo srityje, ir be elektros energijos liko beveik 55 000 vartotojų.
Vance`as apie „Tomahawk“ raketas Ukrainai: Trumpas išgirdo šį prašymą ir vis dar sprendžia
JAV viceprezidentas JD Vance‘as pareiškė, kad prezidento Donaldo Trumpo administracija toliau sieks taikos Ukrainoje, kad ir kiek tam reikėtų laiko.
Pasak „Ukrinform“ korespondento, jis tai pareiškė žurnalistams Merilando valstijoje esančioje karinėje bazėje „Joint Base Andrews“.
„Mes ir toliau eisime taikos keliu, nesvarbu, ar tam reikės dar kelių mėnesių, dar kelių savaičių, ar, neduok Dieve, ilgiau, mes ir toliau su tuo dirbsime“, – sakė JD Vance‘as.
Jis pridūrė, kad išlieka optimistas, tačiau vis dar neaišku, kada tai įvyks.
Paklaustas, ar Ukraina gali gauti raketų „Tomahawk“, JD Vance‘as atsakė, kad JAV prezidentas „tikrai girdi tokį ukrainiečių prašymą“.
„Mes žinome, kad jie to nori. Galiausiai tai nuspręs prezidentas. Tačiau jis dar nepriėmė sprendimo suteikti Ukrainai „Tomahawk“ raketų, – sakė JD Vance‘as.
Paklaustas, kas sulaiko administraciją nuo šio žingsnio, jis paaiškino, kad D. Trumpo prioritetas yra pačios Amerikos saugumas.
„Tai reiškia, kad mums reikia turėti svarbiausias ginklų sistemas savo pačių kariuomenei, savo kariams. Taigi prezidentas daugiausia dėmesio skiria būtent tam“, – pridūrė JD Vance‘as.
Jis pabrėžė, kad priimdamas sprendimus dėl Ukrainos ir Rusijos, D. Trumpas siekia skatinti taiką, nes mano, kad tai geriausiai atitinka Amerikos interesus.
„Jei jis manys, kad Amerikos interesus geriausiai atitinka papildomų ginklų pardavimas Europai, jis taip ir padarys. Tačiau šiuo metu jis nėra priėmęs tokio sprendimo dėl „Tomahawk“ raketų, – sakė JD Vance‘as.
D. Trumpas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „negali atiduoti visų savo ginklų Ukrainai“, nes jų reikia savo pačių šalies gynybai.
Po žinių apie idėją padalyti Donbasą – Trumpo komentaras: štai ką siūlo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį įvykusio susitikimo su Volodymyru Zelenskiu metu spaudė Ukrainos prezidentą atiduoti dalį teritorijos Rusijai. Tai, pasak dviejų „Reuters“ šaltinių, sukėlė Ukrainos delegacijos nusivylimą.
D. Trumpas taip pat atsisakė suteikti Ukrainai „Tomahawk“ raketas ir svarstė galimybę suteikti saugumo garantijas tiek Kyjivui, tiek Maskvai. Ukrainos delegacija šiuos komentarus įvertino kaip painius.
Po susitikimo su V. Zelenskiu D. Trumpas viešai paragino nutraukti ugnį dabartinėse fronto linijose, o Ukrainos prezidentas vėliau pritarė šiai pozicijai savo komentaruose žurnalistams. Vienas šaltinis sakė, kad D. Trumpas sugalvojo šį pasiūlymą susitikimo metu, kai V. Zelenskis pasakė, kad jis savanoriškai neperleis jokios teritorijos Maskvai.
„Susitikimas baigėsi (Trumpo) sprendimu sudaryti „susitarimą ten, kur esame, ant demarkacinės linijos“, – sako vienas šaltinis.
D. Trumpas pabrėžė šią poziciją sekmadienį žurnalistams.
„Manome, kad jie turėtų tiesiog sustoti ten, kur yra, prie kovos linijų“, – sakė jis „Air Force One“ lėktuve.
„Visa kita yra labai sunku derėtis, jei sakysi: „jūs paimkite tai, mes paimsime tą“, – sako jis.
Paklaustas, ar jis pasakė V. Zelenskiui, kad Ukraina turi atiduoti visą Donbaso regioną Rusijai, D. Trumpas atsakė neigiamai.
„Tegul viskas lieka taip, kaip yra. Šiuo metu viskas yra padalyta. Manau, kad 78 proc. teritorijos jau yra užimta Rusijos“, – atsakė D. Trumpas.
„Palikite viską taip, kaip yra dabar. Jie gali... derėtis dėl kažko vėliau“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Ukraina toliau naikina ne tik kacapų naftą, bet ir elektrą-iki žiemos maskva liks be elektros!
Slava Ukraini, smert kacapam!
Zelenskis: „Priartėjome prie galimos karo pabaigos“
Artėjama prie galimos karo pabaigos, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo „Kanal 24“. Jis teigia manantis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dės visas pastangas, jog sustabdytų kraujo praliejimą.
Komentuodamas žurnalistams V. Zelenskis komentavo apie karus Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje. Jis teigė, kad nenori sumenkinti karo veiksmų Gazoje, nes abiem atvejais žūsta žmonės.
Tačiau, V. Zelenskio nuomone, abu konfliktai yra nesulyginami nei pagal nuostolių lygį, nei pagal panaudotų priemonių skaičių, nei pagal kovų mastą. Būtent todėl Rusijos karą prieš Ukrainą sustabdyti taip greitai nepavyks. Vis dėlto jis teigė tikintis, kad taika Ukrainoje yra ne už kalnų.
„Mes priartėjome prie galimos karo pabaigos. Aš jums tai sakau tiksliai. Tai nereiškia, kad jis tikrai baigsis, bet prezidentas Trumpas daug pasiekė Artimuosiuose Rytuose ir šia banga jis nori užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą“, – savo V. Zelenskis.