Zelenskis įžvelgia „galimybių langą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvykęs į Airiją, kur ketvirtadienį turėtų susitikti su JAV pasiuntiniais, grįšiančiais iš Maskvos, pareiškė, kad iki 2027 m. gali atsiverti „galimybių langas“ proveržiui derybose dėl karo su Rusija užbaigimo.
Buvęs NATO vadovas pateikė 5 punktus: kaip pabaigti karą Ukrainoje
Didžioji Britanija ir Prancūzija turėtų nedelsdamos dislokuoti karius Ukrainoje, sako buvęs NATO vadovas Andersas Rasmussenas, rašo „The Telegraph“. Jis įgėlė abiem valstybėms pareikšdamas, jog jos vadovauja „laukiančiųjų koalicijai“.
Jis pateikė penkių punktų planą, kaip pabaigti karą Ukrainoje.
Idėja iš Rusijos: siūlo su kai kuriomis NATO valstybėmis sudaryti nepuolimo paktus
Vienas aukšto rango Rusijos diplomatas trečiadienį pareiškė, kad Maskva galėtų sudaryti nepuolimo paktus su NATO valstybėmis narėmis, rašo „Reuters“.
ES valstybių ambasadoriai parengė naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriai trečiadienį preliminariai sutarė paskelbti sankcijas 145 asmenims ir subjektams, susijusiems su Rusijos agresija prieš Ukrainą, kibernetinėmis atakomis ir hibridiniu karu, praneša ukrainiečių portalai „Ukrainska pravda“ ir „Evropeiska pravda“.
Šaltinių teigimu, susitarimas pasiektas Nuolatinių atstovų komiteto (COREPER) posėdyje.
Naujuosius sąrašus dar turės galutinai patvirtinti ES Užsienio reikalų taryba, posėdžiausianti Briuselyje pirmadienį.
„Į sankcijų sąrašus už veiksmus prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę bus įtraukta 12 asmenų ir 101 juridinis asmuo. Tarp šio 101 subjekto yra 50 Rusijos bankų“, – sakė „Evropeiska pravda“ šaltinis.
Naujos sankcijos taip pat bus taikomos kelioms bendrovėms, remiančioms Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno veiklą.
Dar 30 asmenų ir vienas subjektas bus įtraukti į sąrašus pagal sankcijų režimą, nukreiptą prieš Rusijos hibridinį karą. Kitas subjektas bus sankcionuotas pagal ES kibernetinių sankcijų režimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Dubliną susitikti su Europos lyderiais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio vakarą pranešė, kad atskrido į Dubliną susitikti su Europos lyderiais ir JAV derybininkais.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbęs savo atvykimo vaizdo įrašą, V. Zelenskis nurodė, kad ketina susitikti su 20-čia iš Europos Sąjungos (ES) lyderių, dalyvausiančių ketvirtadienio viršūnių susitikime.
Jis taip pat susitiks su JAV derybininkais Steve'u Wilkoffu ir Jaredu Kushneriu, kurie po Abu Dabyje įvykusių derybų dėl karo Ukrainoje pirmiausia apsilankys Maskvoje.
Rusija verbavo paaugles, kad šios nuodytų Ukrainos karius
Ukrainos prokurorai tiria 23 Ukrainos karių mirties atvejus – tyrėjų teigimu, karius nunuodijo Rusijos žvalgybos užverbuotos jaunos moterys ir paauglės, praneša naujienų portalas „TVP World“.
Ukrainos prokurorų teigimu, jauniausiai įtariamajai tebuvo vos 13 metų, kai buvo užverbuota, ir 14 metų, kai nužudė savo 27 metų auką.
Ukrainos tiriamosios žurnalistikos leidinys „Slidstvo“ pranešė, kad įtariamoji, siekiant išsaugoti jos anonimiškumą, įvardijama Kati vardu. Su ja per programėlę „Telegram“ susisiekė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnas, kuris įtikino ją vykdyti jo nurodymus.
Kati buvo nurodyta atsiųsti savo nuotrauką su makiažu, kad atrodytų vyresnė. Tuomet, kaip pranešama, agentas užmezgė kontaktą su Ukrainos kariu Serhijumi ir suviliojo jį susitikti su Kati. Tyrėjų teigimu, per pasimatymą mergina sudavė Serhijui medžiagos, kurią agentas jai iš anksto buvo atsiuntęs paštu.
Uždusino pagalve
Prokurorų teigimu, tai buvo metadonas. Kai Serhijus neteko sąmonės, Kati buvo nurodyta jį nužudyti tiesiogiai vaizdo ryšiu bendraujant su FSB pareigūnu. Kaip nurodoma kaltinamajame akte, ji uždusino vyrą pagalve.
„Slidstvo“ pranešė, kad institucijoms žinomi dar šeši atvejai, kai Rusijos agentai užverbavo nepilnametes ukrainietes, kad šios nužudytų žmones juos nunuodydamos.
Visais atvejais nuo apsinuodijimo mirė Ukrainos kariai. Tyrėjų teigimu, 13 atvejų buvo panaudotas metadonas.
Birželį, sulaikius 17 metų ukrainietę, įtariamą nunuodijus Ukrainos karį, šalies nacionalinės policijos vadovas Ivanas Vyhivskis pareiškė, kad Rusija vykdo specialią tokių nusikaltimų operaciją.
Iš anksto suplanuotos žmogžudystės
„Kalbame apie iš anksto suplanuotas žmogžudystes, kurias organizuoja agresorės valstybės specialiosios tarnybos, o vykdo Ukrainos piliečiai“, – tuomet Ukrainos žiniasklaidos leidiniui „Cenzor.NET“ sakė I. Vyhivskis.
Ukrainos valdžios institucijos ne kartą kaltino Rusijos žvalgybos tarnybas per „Telegram“ programėlę verbuojant Ukrainos piliečius, kad šie Maskvos pavedimu vykdytų nusikaltimus.
Ukrainos saugumo tarnybos duomenimis, nuo 2022 m., kai prasidėjo karas, daugiau kaip 1,1 tūkst. ukrainiečių apkaltinti savo šalies atžvilgiu vykdę padegimus, teroristinius aktus ar diversijas.
Pranešama, kad Ukrainoje mūšio lauke į nelaisvę paimtas Indonezijos pilietis
Pranešama, kad Ukrainos pietuose esančioje Zaporižios srityje mūšio lauke į nelaisvę buvo paimtas 49 metų Indonezijos pilietis, kuris teigė nežinojęs, kad yra užverbuotas kariauti Rusijos kariuomenėje.
Indonezijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Yvonne Mewengkang pranešė, kad jos šalies ambasada Kyjive ieško galimybės susitikti su ukrainiečių nelaisvėje esančiu vyru.
Kaip skelbiama Ukrainos projekto „Noriu pasiduoti“, skirto suteikti Rusijos kariams galimybę pasiduoti, puslapyje platformoje „Telegram“, vyras neturėdamas karinio parengimo buvo nugabentas į okupuotą Donecką, o vėliau – į Zaporižios sritį, kur jo dalinys buvo užpultas, o jis pats paimtas į nelaisvę.
Projekto duomenimis, vyras teigė pasirašęs dokumentą, kurį laikė vienų metų darbo statybose Maskvoje sutartimi.
Ukrainos ir Rusijos pareigūnai šio įvykio kol kas nekomentavo.
Umerovas apibendrino derybas Abu Dabyje: įvardijo, dėl ko pavyko susitarti
Ukrainos delegacijos Abu Dabyje vadovas ir Užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Rustemas Umerovas pasibaigus deryboms pareiškė, kad laukia dar daug sunkaus darbo, tačiau išlieka galimybių tęsti derybas, praneša leidinys „Ukrainska Pravda“.
„Baigėme dvi dienas trukusias derybas Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Svarbiausias rezultatas – pasiektas susitarimas dėl didelio masto apsikeitimo karo belaisviais. Šiuo metu tiksliname detales ir rengiamės praktiškai įgyvendinti susitarimą. Mūsų žmonių sugrąžinimas namo išlieka vienu svarbiausių mūsų prioritetų. Darome viską, kad kiekvienas ukrainietis kuo greičiau grįžtų iš nelaisvės“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė jis.
R. Umerovo teigimu, per trišales Ukrainos, JAV ir Rusijos derybas buvo aptarti taikos ir pokarinio atstatymo klausimai. Pirmiausia būtina užbaigti karą ir suteikti Ukrainai saugumo garantijas, pabrėžė jis.
„Per šias dvi dienas šalys galėjo tiesiogiai išdėstyti savo pozicijas. Didelių nesutarimų vis dar esama. Mūsų laukia dar daug sunkaus darbo, tačiau yra galimybių tęsti derybų procesą“, – pareiškė jis.
R. Umerovas padėkojo Jungtinėms Valstijoms už aktyvų vaidmenį organizuojant ir rengiant derybas, ypač pabrėždamas asmeninį JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio indėlį.
„Esu dėkingas Jungtiniams Arabų Emyratams už svetingumą ir paramą deryboms, taip pat mūsų partneriams Europoje – Jungtinei Karalystei, Prancūzijai, Vokietijai, Italijai bei NATO ir Europos Komisijos atstovams – už bendrą darbą Abu Dabyje“, – sakė jis.
Kaip rašė ELTA, trečiadienį, pasibaigus dviejų dienų deryboms Abu Dabyje, Rusijos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis taip pat teigė, kad Maskva tęs derybas su Kyjivu.
Šaltinio Ukrainos delegacijoje teigimu, JAV tarpininkaujamos Rusijos ir Ukrainos derybos antrąją dieną truko dvi valandas, o joms pasibaigus prasidėjo susitikimas, kuriame dalyvavo europiečiai, ukrainiečiai ir Jungtinės Valstijos.
G7: užtikrinti paramą Ukrainai yra neatidėliotinas klausimas
Kyjivo sąjungininkams ieškant būdų, kaip padengti Ukrainos biudžeto poreikius po 2026-ųjų, Didžiojo septyneto (G7) šalių diplomatijos vadovai trečiadienį pabrėžė būtinybę užtikrinti ilgalaikę finansinę paramą Kyjivui.
„Pripažinome būtinybę koordinuotai spręsti neatidėliotinus Ukrainos finansavimo poreikius 2027-iesiems ir vėlesniam laikotarpiui“, – teigiama bendrame Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės (JK) ir JAV užsienio reikalų ministrų pareiškime po pirmadienį bei antradienį Paryžiuje vykusio susitikimo.
„Pakartojome, kad derybose dėl būsimojo Europos saugumo privalo dalyvauti ir europiečiai“, – priduriama jame. Šis pareiškimas nuskambėjo Abu Dabyje vykstant JAV tarpininkaujamoms Rusijos ir Ukrainos deryboms.
Nuo pat Rusijos invazijos 2022 metais jos smūgių niokojamai Ukrainai reikalingą paramą svarstančios Europos Sąjungos (ES) šalys suabejojo tolesne JAV pagalba.
27 ES valstybės narės suteikė Ukrainai 90 mlrd. eurų paskolą, skirtą padengti jos finansavimo poreikius 2026–2027 metų laikotarpiu.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusį mėnesį įspėjo, kad šios sumos nepakaks, ir įvertino kitų metų biudžeto deficitą maždaug 70 mlrd. eurų.
Nors finansinė ir karinė parama Ukrainai 2026-iesiems yra užtikrinta, kiti metai yra padengti tik iš dalies, pripažino Europos lyderiai.
Lukašenka sureagavo į kalbas, kad Baltarusija ir Rusija ruošiasi karui su NATO ir Europa
Aliaksandras Lukašenka lapkričio 11 d. Kremliuje vykusiame Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos posėdyje atsakė į priekaištus, kad Baltarusija ir Rusija rengiasi karui, praneša naujienų portalas „Zerkalo“.
Ust Lugos liepsnos matėsi net iš Estijos
Gaisro Rusijos Ust Lugos uoste mastas buvo toks didelis, kad jis matės ir Estijos teritorijoje, skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“.
Trečiadienį dronų ataka sukėlė gaisrą Rusijos Ust Lugos uoste – viename svarbiausių Baltijos jūros naftos eksporto uostų. Gaisrą patvirtino Leningrado srities gubernatorius.
Estijos Rytų Viru apskrities, esančios Rytų Estijoje, gyventojai, galėjo pastebėti nuo liepsnų nusidažusį naktinį dangų.
Ust Lugos uostas tiesia linija yra maždaug 35 km nuo Narvos.
ERR paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, kad dangus virš Ust Lugos ir aplink buvo nusidažęs ryškia gaisro šviesa.
Per Rusijos smūgį Odesos srities turgavietei žuvo mažiausiai trys žmonės
Rusijos pajėgoms trečiadienį smogus turgavietei Odesos srities Čornomorsko centre, žuvo mažiausiai trys žmonės, dar aštuoni sužeisti, pranešė srities gubernatorius Olehas Kiperis.
Apie tai skelbia „The Kyiv Independent“.
Vietos institucijos nenurodė, ar į turgavietę pataikė dronas, jo nuolaužos, ar kito tipo ginklas.
Tai jau antras kartas per tris dienas, kai Rusijos pajėgos taikosi į Čornomorską. Pirmadienį Rusijos pajėgos mieste smogė dviejų aukštų gyvenamajam namui.
Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį susitiks su JAV pasiuntiniais Dubline
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad ketvirtadienį Dubline susitiks su JAV pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.
Šis susitikimas įvyks po JAV atstovų vizito Maskvoje, kur jie susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
JAV pasiuntiniai į Maskvą vyksta po dvi dienas Abu Dabyje vykusių derybų dėl Ukrainos ir Rusijos karo.
„Rytoj su jais susitinkame Dubline“, – socialiniuose tinkluose teigė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „Ukrainos prioritetas – kuo greičiau užbaigti karą“.
Po derybų su Rusija Ukrainos derybininkas teigia, kad lieka didelių tarpusavio nesutarimų
Po dvi dienas Abu Dabyje vykusių JAV tarpininkaujamų derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo tarp Kyjivo ir Maskvos lieka didelių nesutarimų, trečiadienį pareiškė vyriausiasis ukrainiečių derybininkas.
„Per šias dvi dienas šalys galėjo tiesiogiai išsakyti savo pozicijas, ir tarp jų išlieka didelių nesutarimų. Laukia dar daug sunkaus darbo, tačiau yra galimybių tęsti derybų procesą“, – platformoje „Telegram“ sakė Rustemas Umerovas.
Ukrainos derybininkas: susitarimas su Rusija gali būti pasiektas dar iki Naujųjų metų
Rusijos ir Ukrainos taikos derybų dalyviai susitarimą gali pasiekti dar iki šių metų pabaigos, po Abu Dabyje vykusių derybų surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados frakcijos „Tautos tarnas“ vadovas ir Ukrainos delegacijos narys Davydas Arachamija, kurio žodžius cituoja naujienų portalas „Meduza“.
„Manau, kad šiuo metu derybos vyksta pakankamai sparčiai, kad susitarimą pavyktų pasiekti iki Naujųjų metų“, – sakė jis.
Be to, Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė dėl naujo didelio masto apsikeitimo karo belaisviais. Daugiau informacijos apie jį bus paskelbta vėliau.
Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų atstovų derybos vyko lapkričio 10–11 dienomis.
Po derybų su Rusija Abu Dabyje Ukrainos derybininkas džiaugiasi „geru impulsu“
Ukraina trečiadienį pasidžiaugė tuo, ką pavadino „geru impulsu“ po dvi dienas Abu Dabyje trukusių ir JAV tarpininkautų derybų su Rusija dėl karo užbaigimo.
„Manau, turime gerą impulsą, kad rastume sprendimą iki Naujųjų metų“, – nedetalizuodamas sakė Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija.
Jis pridūrė besitikintis, kad kitas derybų raundas galėtų įvykti „kuo greičiau“.
Ukraina ir Rusija sutarė dėl didžiausio belaisvių paleidimo
Po dvi dienas Abu Dabyje vykusių derybų, kuriose tarpininkavo JAV, Rusija ir Ukraina susitarė dėl iki šiol didžiausio belaisvių paleidimo, trečiadienį žurnalistams pranešė JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris.
„Vienas iš teigiamų dalykų – sutarėme, kad įvyks didžiausias humanitarinis belaisvių paleidimas, o galutinius skaičius suderinsime rytoj“, – sakė jis.
Po derybų Abu Dabyje Rusijos atstovas pylė purvą ant Europos ir priminė 2021-ųjų ultimatumą NATO
Rusijos delegacijos trišalėse derybose vadovas V. Medinskis priminė Rusijos ultimatumą NATO ir Vakarams 2021-aisiais, pylė purvą ant Europos šalių ir prabilo apie susitarimą dėl apsikeitimo belaisviais. Jokių konkrečių sprendimų kol kas nebuvo paskelbta, apie ką konkrečiai buvo deramasi taip pat nebuvo skelbiama.
Daugiau skaitykite čia.
Zelenskis: Ukraina tikisi sausį arba vasarį sulaukti naikintuvų „Gripen“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukraina tikisi sausį arba vasarį sulaukti švediškų naikintuvų „Gripen“. Apie Švedijos paramą Ukrainai jis kalbėjo antradienį žurnalistams Danijoje.
„Esame labai dėkingi visoms šalims – Danijai, Norvegijai ir Švedijai – už orlaivių flotiles. Deramės ir kalbamės dėl lėktuvų „Gripen“. Jie turėtų būti pristatyti sausį arba vasarį, galbūt vasarį. Aiškiai pasakėme, kad jų mums reikia kuo greičiau. Šis procesas jau vyksta. Pažiūrėsime, kaip „Gripen“ pasiteisins kovojant su dronais „Shahed“. Taip, dedame į juos ir šias viltis“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas pažymėjo, kad naikintuvai F-16 jau yra Ukrainos oro gynybos sistemos dalis. Tačiau Ukrainai esą reikia daugiau šių orlaivių, nes didelę dalį turimų naikintuvų nuolat tenka remontuoti – tai senesni F-16 modeliai.
Kartu V. Zelenskis pabrėžė, kad šie lėktuvai yra galingi, labai greiti ir gali sunaikinti dronus „Shahed“.
Anksčiau pranešta, kad per susitikimą Briuselyje su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu V. Zelenskis aptarė Ukrainos poreikį priemonėms apsisaugoti nuo Rusijos atakų. Ypatingas dėmesys buvo skirtas naikintuvų „Gripen“ tiekimui.
Maskvos delegacijos vadovas: Rusija tęs derybas su Ukraina
Po JAV vadovaujamų derybų Abu Dabyje trečiadienį Maskvos vyriausiasis derybininkas Vladimiras Medinskis pareiškė, kad Rusija tęs derybas su Ukraina.
Vis dėlto jis pridūrė, jog Maskva nemato prasmės susitikti su europiečiais dėl karo užbaigimo.
„Diskusijos tikrai tęsis“, – žurnalistams teigė V. Medinskis ir pridūrė, kad Maskva „iš Europos šalių negavo nė vienos taikos iniciatyvos ar konkretaus taikos pasiūlymo. Todėl neaišku, ką čia aptarinėti“.
Rusijos delegacijos vadovas: su Ukraina susitarta dėl didelių belaisvių mainų
JAV tarpininkaujamose derybose Abu Dabyje Rusija ir Ukraina susitarė dėl „didelio masto“ apsikeitimo belaisviais, trečiadienį pranešė Rusijos delegacijos vadovas.
„Susitarėme dėl naujo, plataus masto apsikeitimo belaisviais“, – pasibaigus oficialioms deryboms žurnalistams sakė Kremliaus pasiuntinys Vladimiras Medinskis.
Jis pridūrė, kad konkreti informacija bus paskelbta vėliau. Apsikeitimas belaisviais buvo vienas iš nedaugelio susitarimų, pasiektų ankstesnėse šalių derybose.
Derybų rezultatas: Kushneris su Witkoffu skubiai skrenda į Maskvą
Pasibaigus trišalėms deryboms Abu Dabyje, JAV pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris ketvirtadienį Maskvoje susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau vyks į Dubliną informuoti Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio.
J. Kushneris teigė, kad per susitikimą su V. Putinu bus „aptarta tai, kas kalbėta šiandien, ir bandoma pasiekti didesnės pažangos sprendžiant kai kuriuos nagrinėtus klausimus, nes matome tam tikrų galimybių“.
„Po to skrisime į Dubliną ir susitiksime su prezidentu Zelenskiu, kad jį informuotume bei toliau išnagrinėtume kai kurias idėjas, kurios mums kilo šiandien čia“, – po dvi dienas trukusių derybų žurnalistams sakė jis.
Jis taip pat pridūrė, kad džiaugtųsi asmeniniu V. Zelenskio ir V. Putino susitikimu. Tačiau, jo teigimu, rusai nori pasiekti didesnės pažangos prieš lyderiams susitinkant.
JAV atstovas pripažino, kad dėl teritorijų kol kas susitarti nepavyko, o, anot jo, dabartinis požiūris į konflikto sprendimą neveikia.
„Akivaizdu, kad kai kurie dalykai neveikia, ir būtent dėl to mes jau penktus metus išgyvename ilgiausią karą, kokį Europa matė per ilgą laiką“, – pridūrė jis.
Abu Dabyje baigėsi antroji Ukrainos ir Rusijos derybų diena
Ukraina ir Rusija trečiadienį Abu Dabyje baigė antrąją derybų dieną, pranešė šaltinis Maskvos delegacijoje. Taip baigėsi naujausias JAV tarpininkaujamų derybų dėl karo užbaigimo etapas.
Ukraina anksčiau trečiadienį buvo pranešusi, kad pasibaigus deryboms su Rusijos delegacija jos derybininkai Abu Dabyje surengs atskirą susitikimą su Europos šalių atstovais ir JAV pasiuntiniais.
Šaltinis Kyjivo komandoje vėliau naujienų agentūrą AFP informavo, kad pasibaigus deryboms Ukrainos derybininkai susitiko su Europos atstovais ir JAV pasiuntiniais.
Antroji JAV tarpininkaujamų Rusijos ir Ukrainos derybų diena truko „dvi valandas“, o jai pasibaigus „prasidėjo susitikimas, kuriame dalyvauja europiečiai, mes ir Jungtinės Valstijos“, – sakė šaltinis.
Derybos tarp Ukrainos ir Rusijos baigėsi: šiandien truko dvigubai trumpiau
Ukrainos ir Rusijos atstovai trečiadienį Abu Dabyje baigė antrąją derybų dieną, pranešė šaltinis Maskvos delegacijoje.
Taip užbaigtas naujausias JAV tarpininkaujamų derybų dėl karo nutraukimo etapas.
Ukraina anksčiau trečiadienį skelbė, kad jos derybininkai po susitikimo su Rusijos komanda Abu Dabyje surengs atskirą susitikimą su Europos ir JAV pasiuntiniais.
Pasibaigus deryboms su Rusija, Ukrainos derybininkai Abu Dabyje trečiadienį susitiko su delegatais iš Europos ir JAV pasiuntiniais, naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Kyjivo komandoje.
Pokalbis su rusais antrąją JAV tarpininkaujamų Rusijos ir Ukrainos derybų dieną truko dvi valandas, o jam pasibaigus „prasidėjo susitikimas su europiečiais, mumis ir Jungtinėmis Valstijomis“, teigė šaltinis.
Kaip skelbiama, vakar dienos derybos truko kiek daugiau nei 4,5 val.
Zelenskis teigiamai įvertino Europos įtraukimą į taikos derybas
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė teigiamai vertinantis tai, kad Jungtinės Valstijos įtraukė Europą į JAV tarpininkaujamas Rusijos ir Ukrainos derybas Abu Dabyje.
„Įtraukti Europą nebuvo paprasta. Tai yra pirmasis punktas“, – žurnalistams teigė V. Zelenskis, naujienų agentūros AFP korespondentui paprašius patikslinti, kokius JAV požiūrio pokyčius derybose jis džiaugėsi matydamas.
Kopenhagoje kalbėjęs V. Zelenskis pridūrė nemanantis, kad įmanoma galvoti apie Europos saugumą be Europos.
Iš Ukrainos – reikalavimas Rusijai: „Šiuo klausimu pozicijos išsiskiria“
JAV tarpininkaujamose derybose su Rusija Ukraina pareikalavo, kad prieš pradedant bet kokias diskusijas dėl būsimos Europos saugumo sistemos Maskva nutrauktų kovas, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis ukrainiečių delegacijoje.
„Šiuo klausimu pozicijos išsiskiria. Sakome, kad apie ateities saugumo architektūrą turime kalbėtis tik tada, kai bus nutraukti karo veiksmai ir Ukrainai bus užtikrintos saugumo garantijos (...) O rusai tvirtina priešingai“, – teigė šaltinis.
Rusija ir Ukraina trečiadienį Abu Dabyje atnaujino JAV tarpininkaujamas derybas, pranešė Ukrainos vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas. Tai antroji derybų diena.
„Pradedame antrąją derybų dieną. Pirmiausia vyks trišalės derybos su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija. Po to surengsime atskirą susitikimą su savo partneriais Europoje. Dirbame“, – platformoje „Telegram“ rašė R. Umerovas.
Kaip rašė ELTA, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė esąs patenkintas pasikeitusiu JAV tarpininkų požiūriu į Abu Dabyje vykstančias derybas su Rusija, tačiau pabrėžė būtinybę užtikrinti Ukrainai saugumo garantijas.
Kyjivo ir Maskvos atstovai antradienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje pradėjo pirmąsias nuo vasario derybas. Žiemą derybos atsidūrė aklavietėje, o Vašingtono dėmesį nukreipė karas su Iranu.
Deryboms tarpininkauja JAV pasiuntiniai, tarp jų – prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir verslininkas Steve'as Witkoffas.
Pirmasis susitikimas truko kelias valandas. Juo siekta pažangos sprendžiant karo Ukrainoje klausimą ir, Vašingtono teigimu, kuriant „naują saugumo sistemą“, kuri apimtų ir Europą.
Rusija išsiuntė Moldovos diplomatą
Antradienį Rusija išsiuntė Moldovos diplomatą, atsakydama į panašų Kišiniovo sprendimą spalį, kai šioje su Ukraina besiribojančioje Rytų Europos šalyje sudužo dronas. Moldova pareiškė, kad tai buvo Rusijos dronas.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad „vadovaudamasi abipusiškumo principu (...) vieną Moldovos ambasados Rusijoje darbuotoją paskelbė nepageidaujamu asmeniu“.
Ministerija pranešė iškvietusi Moldovos ambasadorių Lilianą Darii ir informavusi apie šį sprendimą.
Spalio pabaigoje Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad Rusijos kovinis dronas pažeidė šalies oro erdvę ir nukrito netoli gyvenamųjų namų bei energetikos objekto.
Po šio incidento vienas Rusijos ambasados darbuotojas buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerija dar kartą atmetė kaltinimus ir tvirtino, kad nėra įrodymų, jog dronas buvo rusiškas. Moldovos sprendimą ji pavadino nedraugišku veiksmu, kuriuo siekiama sugriauti šimtmečius puoselėtus santykius.
Moldova, nedidelė tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti valstybė, anksčiau jau yra išsiuntusi kelis Rusijos diplomatus. Nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, dronai taip pat ne kartą buvo įskridę į Moldovos oro erdvę.
Rusija anksčiau palaikė glaudžius ryšius su Moldova, buvusia sovietine respublika, tačiau padėtis pasikeitė 2020 m., kai į valdžią atėjo provakarietiška vadovybė. Prasidėjus karui Ukrainoje abiejų šalių santykiai pablogėjo. Moldovos siekis įstoti į Europos Sąjungą dar labiau didina įtampą.
Abu Dabyje – antroji trišalių derybų diena: apie ką kalbėsis Ukraina, Rusija ir JAV?
Rusija ir Ukraina Abu Dabyje trečiadienį tęsia JAV tarpininkaujamas derybas, pranešė Kyjivo vyriausiasis derybininkas Rustemas Umerovas.
„Pradedame antrąją derybų dieną. Pirmiausia – trišalis formatas kartu su Jungtinėmis Valstijomis ir Rusija. Po to surengsime atskirą susitikimą su savo partneriais europiečiais. Dirbame“, – platformoje „Telegram“ parašė R. Umerovas.
Remiantis „RBC-Ukraine“ šaltinių informacija, šiandien šalys turėtų aptarti galimą ugnies nutraukimą, energetikos klausimus ir saugumą Juodojoje jūroje.
Pirmąją dieną derybos truko apie 4,5 valandos.
Lapkričio 10 d. Ukraina, JAV ir Rusija aptarė būsimą saugumo architektūrą, garantijas Ukrainai ir Europai, taip pat galimus didelio masto belaisvių mainus.
Rusijos pusė kėlė teritorijų klausimą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šis klausimas turi būti sprendžiamas valstybių vadovų lygmeniu.
Prieš trišalį susitikimą Ukrainos delegacija surengė konsultacijas su JAV, ES, NATO ir Europos šalių atstovais, siekdama suderinti bendras pozicijas.
Zelenskis teigia esąs patenkintas pasikeitusiu JAV tarpininkų požiūriu į derybas su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė esąs patenkintas pasikeitusiu JAV tarpininkų požiūriu į Abu Dabyje vykstančias derybas su Rusija, kurios trečiadienį bus tęsiamos antrą dieną, tačiau pabrėžė būtinybę užtikrinti Ukrainai saugumo garantijas.
Kyjivo ir Maskvos atstovai antradienį Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinėje pradėjo pirmąsias nuo vasario derybas. Žiemą derybos atsidūrė aklavietėje, o Vašingtono dėmesį nukreipė karas su Iranu.
Deryboms tarpininkauja JAV pasiuntiniai, tarp jų – prezidento Donaldo Trumpo žentas Jaredas Kushneris ir verslininkas Steve'as Witkoffas.
Ukrainos oro gynyba per naktį neutralizavo 14 Rusijos raketų „Banderol“ ir 130 dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos neutralizavo 14 raketų „Banderol“ ir 130 dronų, kuriais Rusijos pajėgos nuo lapkričio 10 d. vakaro puolė Ukrainą, pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė.
Kariuomenės duomenimis, nuo antradienio 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą valdoma raketa Ch-59/69, paleista iš oro virš Juodosios jūros, ir 163 koviniais dronais „Shahed“ (91 iš jų buvo reaktyvinis), „Gerbera“, S8000 „Banderol“ / Dan-T bei imitaciniais dronais „Parodija“.
Dronai buvo paleisti iš Oriolo, Kursko, Milerovo ir Šatalovo apylinkių Rusijoje, taip pat iš Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Pirminiais duomenimis, iki trečiadienio 8 val. Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 14 dronų S8000 „Banderol“ / Dan-T (šiuos hibridinius dronus ukrainiečiai dažnai vadina mažosiomis sparnuotomis raketomis - red.) ir dar 130 kitų bepiločių orlaivių.
Smūgiai suduoti 17 vietų, numuštų taikinių nuolaužos nukrito septyniose vietose.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko dar 2 580 karių ir dviejų oro gynybos sistemų
Bendri Rusijos koviniai nuostoliai nuo visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. lapkričio 11 d. pasiekė apie 1 614 180 karių, įskaitant 2 580 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Rusijos kariuomenė neteko 12 468 tankų (+3), 25 706 šarvuotųjų kovos mašinų (+10), 52 231 artilerijos sistemos (+73), 2 266 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 756 oro gynybos sistemų (+2), 452 lėktuvų, 356 sraigtasparnių, 3 122 antžeminių robotizuotų sistemų (+5), 604 910 dronų (+1 559), 5 196 sparnuotųjų raketų, 35 laivų, 2 povandeninių laivų, 173 526 automobilių ir degalų cisternų (+513) bei 4 894 specialiosios technikos vienetų (+2).
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
„Jie rimtai tuo tiki“: Zelenskis atskleidė, ką Rusija kalbėjo per derybas Abu Dabyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos delegacija derybose Abu Dabyje skelbė apie sėkmes fronte, kurios iš tikrųjų neturi nieko bendro su tikrove.
„Rusai mano – jie tuo dalijosi – kad okupavo pusę Donbaso teritorijos, kurią kontroliuojame mes. Pusę, o ne vieną kaimą. Jie teigė, kad ten buvo jų kariai, žvalgyba, jie apie tai rimtai kalbėjo“, – sakė jis.
Pasak jo, Ukrainos delegacija stebėjosi, kaip galima pateikti tokią informaciją, kai yra daug būdų ją patikrinti.
„Putinas gyvena kitoje realybėje“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad būtent dėl to Kremliaus vadovas sako amerikiečiams, jog jam liko vos keli mėnesiai iki visiškos rytinės Ukrainos dalies okupacijos.
„Aš taip pat galiu paimti ir nupiešti paveikslėlį bei pavaizduoti visišką kažko kontrolę. Bet tai nebūtų tiesa“, – sakė Zelenskis.
Neseniai Rusijos Federacijos karinė vadovybė pranešė Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui apie tariamą Dobropilios užėmimą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo melas.
„The Telegraph“: Ukraina atmetė naują JAV pasiūlymą
Ukraina atmetė naują JAV pasiūlymą dėl sienų pakeitimo, kuriuo siekiama išjudinti taikos derybas su Rusija, praneša „The Telegraph“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovai, tarpininkaujantys taikos derybose, pasiūlė kompromisinį variantą: Rusija gauna visišką kontrolę prie fronto linijos Donbase, o Kyjivas išlaiko šio regiono miestus, kurie lieka jo kontrolėje.
Rusija dronais puolė Kryvyj Rihą: mieste dingo elektra ir šildymas
Kryvyj Rihas patyrė didelio masto Rusijos bepiločių orlaivių ataką, dalyje miesto nutrūko elektros ir šilumos tiekimas. Apgadinti gyvenamieji namai, mokyklos ir vaikų darželiai.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.
„Dalyje miesto nėra elektros. Generatoriais stabilizuojame vandens tiekimo ir nuotekų sistemas. Padėtis dėl šildymo bus sudėtingesnė“, – sakoma pranešime.
Pasak O. Vilkulo, apgadinti daugiabučiai namai, mokyklos ir vaikų darželiai.
Įvykio vietoje dirbo energetikos ir komunalinių tarnybų avarijų likvidavimo brigados.
Anksčiau pranešta, kad Rusijos smūgiai į svarbios infrastruktūros objektus Kirovohrado srityje sutrikdė dujų tiekimą.
Zelenskis atskleidė, dėl ko jau pavyko susitarti Abu Dabyje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad JAV tarpininkaujamose Ukrainos ir Rusijos derybose Abu Dabyje rengiamasi galimam didelio masto apsikeitimui belaisviais.
„Rengiamas tam tikras plataus masto apsikeitimas“, – žurnalistams sakė jis ir pridūrė, kad JAV pareigūnai vyks į Rusiją toliau aptarti šio klausimo.
„Norėčiau apsikeisti tūkstančiu į tūkstantį, galbūt pusantro tūkstančio į pusantro tūkstančio“, – sakė V. Zelenskis.
Nuo 2022 m., kai Maskva pradėjo plataus masto puolimą prieš Ukrainą, Maskva ir Kyjivas jau apsikeitė tūkstančiais paimtų į nelaisvę karių.
Zelenskis: Europa iki lapkričio pabaigos turi paskirti atstovą taikos deryboms
Europa iki lapkričio pabaigos turi nuspręsti, kas jai atstovaus derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Pageidautina, kad šis sprendimas būtų priimtas lapkričio 19 d. Vokietijoje vyksiančiame susitikime, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis pranešė per spaudos konferenciją Danijoje.
V. Zelenskio nuomone, Europa iki lapkričio pabaigos turėtų nuspręsti, kas jai atstovaus derybose. Jis pridūrė, kad geriausia tokį sprendimą priimti per lapkričio 19 d. susitikimą Vokietijoje, nes paskirti atstovai gautų įgaliojimus derėtis visos Europos vardu.
Jis priminė, kad tą dieną Berlyne numatytas dar vienas Norinčiųjų koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimas ir per jį būtų galima priimti tokį sprendimą.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė Europos dalyvavimo derybų procese svarbą, ypač sprendžiant saugumo garantijų ir Ukrainos atkūrimo problemas.
Jis pabrėžė, kad karas vyksta Europoje ir galiausiai paaiškės, kas suteiks saugumo garantijas ir kokios įmonės dalyvaus Ukrainos atstatyme. Todėl, pasak jo, Europos vaidmuo yra itin svarbus.
Anksčiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paskelbė, kad lapkričio 19 d. Berlyne susitiks Norinčiųjų koalicijos šalių lyderiai. Tikimasi, kad jie susitars dėl tolesnės paramos Ukrainai 2027 m., pirmiausia dėl karinės pagalbos.
Zelenskis: Europa iki lapkričio pabaigos turi paskirti atstovą taikos deryboms
Europa iki lapkričio pabaigos turi nuspręsti, kas jai atstovaus derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo. Pageidautina, kad šis sprendimas būtų priimtas lapkričio 19 d. Vokietijoje vyksiančiame susitikime, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai jis pranešė per spaudos konferenciją Danijoje.
V. Zelenskio nuomone, Europa iki lapkričio pabaigos turėtų nuspręsti, kas jai atstovaus derybose. Jis pridūrė, kad geriausia tokį sprendimą priimti per lapkričio 19 d. susitikimą Vokietijoje, nes paskirti atstovai gautų įgaliojimus derėtis visos Europos vardu.
Jis priminė, kad tą dieną Berlyne numatytas dar vienas Norinčiųjų koalicijos aukščiausiojo lygio susitikimas ir per jį būtų galima priimti tokį sprendimą.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė Europos dalyvavimo derybų procese svarbą, ypač sprendžiant saugumo garantijų ir Ukrainos atkūrimo problemas.
Jis pabrėžė, kad karas vyksta Europoje ir galiausiai paaiškės, kas suteiks saugumo garantijas ir kokios įmonės dalyvaus Ukrainos atstatyme. Todėl, pasak jo, Europos vaidmuo yra itin svarbus.
Anksčiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas paskelbė, kad lapkričio 19 d. Berlyne susitiks Norinčiųjų koalicijos šalių lyderiai. Tikimasi, kad jie susitars dėl tolesnės paramos Ukrainai 2027 m., pirmiausia dėl karinės pagalbos.
Nerami naktis Rusijoje: liepsnoja svarbus uostas, sutriko Pulkovo oro uosto veikla
Rusijos Ust Lugos uoste, kuris yra itin svarbus naftos eksportui per Baltijos jūrą, trečiadienį po dronų atakos kilo gaisras, pranešė regiono gubernatorius.
„Ust Lugos uosto teritoriją atakavo dronai, kilo gaisras“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdenka, kalbėdamas apie vieną svarbiausių Rusijos vakarinių naftos mazgų, kurį ne kartą atakavo Ukraina.
Jis pridūrė, kad gelbėtojų komandos stengiasi užgesinti gaisrą.
Kovos tęsiasi, nors kariaujančios šalys šią savaitę susitinka JAE sostinėje JAV tarpininkaujamoms deryboms, kuriomis siekiama pažangos siekiant užbaigti didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Per „tebevykstančius“ kovos veiksmus Leningrado srityje naktį Rusijos oro gynyba numušė 146 dronus, atskirame įraše nurodė A. Drozdenka.
Sutriko Pulkovo oro uosto veikla
Valstybinės naujienų agentūros TASS teigimu, pagrindiniame regiono Pulkovo oro uoste netoli Sankt Peterburgo buvo atšaukta arba atidėta apie 18 skrydžių.
Per pastaruosius pusantrų metų Ukraina suintensyvino dronų atakas prieš Rusijos energe,tikos pramonę, siekdama sumažinti Kremliaus pajamas ir pakirsti jo gebėjimą finansuoti karą.
Ukraina teigia, kad Rusija oro smūgiais taikosi į jos pačios energetikos tinklą, todėl prieš žiemą smarkiai nukritus temperatūrai gyventojai visoje šalyje lieka be elektros energijos.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Smūgis raketiniam laivui, didžiuliai gaisrai: Ukraina skelbia atakos prieš Ust Lugą detales
Ukraina sudavė smūgį Rusijos uostų ir naftos infrastruktūrai Ust Lugos uoste prie Baltijos jūros, taip pat raketiniam laivui „Buyan-M“, rašo UNIAN.
Smūgis suduotas naktį iš antradienio į trečiadienį. Smūgį sudavė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) ir gynybos pajėgų padaliniai.
Suduotas smūgis „svarbiems Rusijos uostų, naftos perdirbimo ir transporto infrastruktūros objektams Ust-Lugos uoste, esančiame Leningrado srityje“.
Ukraina praneša, kad „Novatek Ust Luga“ terminale dronai pataikė į keletą rezervuarų, kurių kiekvieno talpa – po 30 tūkst. tonų. Išsiliejo naftos produktai.
Ust Lugos terminale buvo apgadinta keletas naftos produktų rezervuarų, kilo didelio masto gaisras. Be to, užfiksuotas gaisras akcinės bendrovės „Faktor“ terminale ir Lužskajos geležinkelio stotyje.
Didžiausi nuostoliai fiksuoti rezervuarų parkuose, siurblinėse, vamzdynuose bei naftos ir naftos produktų perkrovimo infrastruktūroje. Tebevyksta gaisrinės ir gelbėjimo operacijos.
SBU taip pat skelbia, kad pavyko įvykdyti operaciją, kurios metu buvo sunaikintas raketinis laivas, pagamintas pagal projektą „Bujan-M“. Šis laivas yra sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir „Oniks“ nešėjas.