Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
12
Karas Ukrainoje (nuotr. SCANPIX)

Rusijos kariuomenė sudavė naujus smūgius Ukrainos karinėms pajėgoms Donecko srityje. Pranešama, kad Limano miestas yra šturmuojamas.

12

Rusijos kariuomenė sudavė naujus smūgius Ukrainos karinėms pajėgoms Donecko srityje. Pranešama, kad Limano miestas yra šturmuojamas.

REKLAMA

Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:

00:01 | Zelenskis pareiškė: susitiktų tik su Putinu, kad karas Ukrainoje būtų nutrauktas 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad vienintelis oficialus Rusijos atstovas, su kuriuo jis susitiktų, būtų Vladimiras Putinas.

V. Zelenskis, kalbėdamas Davose vykusio Pasaulio ekonomikos forumo metu, kitų šalių atstovams teigė, kad jis susitiktų su V. Putinu, o vienintelė tema, apie kurią jie kalbėtų, būtų karo nutraukimas Ukrainos teritorijoje.

Ukrainos lyderio teigimu, surengti derybas su Rusijos atstovais darosi vis sunkiau dėl atskleistų kraupių įvykių prieš civilius, kuriuos įvykdė rusų okupantai.

REKLAMA

Jis taip pat pažymėjo, kad šiuo metu rusijos aneksuoto Krymo perėmimas „kainuotų šimtus tūkstančių aukų“.

23:46 | Rusija pražudė civilius Donecko srityje

Rusijos pajėgos gegužės 23 d. Donecko srityje nužudė 3 civilius, dar 6 sužeidė, teigė regino administracijos vadovas Pavlo Kirylenko.

23:24 | V. Zelenskis prašo karinės įrangos

V. Zelenskis tvirtina, kad Rusija Donbase turi 20 kartų daugiau karinės įrangos nei Ukraina. 

Dėl pastarosios priežasties Ukrainos lyderis paragino kitas valstybes suteikti daugiau tolimojo nuotolio artilerijos įrenginių.

23:09 | Rusija tęsia bombardavimą

Rusijos kariai raketomis bombardavo Dniepropetrovsko sritį, pranešė „The Kyiv Independent“. 

Kol kas informacijos apie aukas nėra pateikiama.

22:44 | „Starbucks“ apsisprendė: beveik po 15 metų palieka Rusiją

Vienas didžiausių pasaulyje kavinių tinklų „Starbucks“ beveik po 15 metų traukiasi iš Rusijos visam laikui dėl  Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje. 

REKLAMA
REKLAMA

Kaip rašo portalas „Sky News“, Rusijoje „Starbucks“ turėjo apie 130 parduotuvių, taip pat maždaug 2 tūkst. darbuotojų.

Viena didžiausių kompanijų „Starbucks“, Rusijoje savo pirmąjį padalinį atidariusi 2007 metais, teigė, kad darbuotojams šešis mėnesius ir toliau bus mokamas atlyginimas.

Šis pareiškimas pasirodė po to, kai kiek anksčiau greito maisto restoranų tinklas „McDonald's“ paskelbė taip pat nutrauksiantis savo veiklą Rusijoje dėl V. Putino pradėtos agresijos Ukrainoje. 

Dar kovą „Starbucks“ sustabdė savo parduotuvių veiklą Rusijoje, įskaitant savo produktų eksportą į šią šalį.

22:02 | 20 šalių paskelbė naują pagalbos Ukrainai paketą

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį įvykusio virtualaus pokalbio metu su šalimis sąjungininkėmis teigė, kad 20 valstybių skelbia naują pagalbos paketą Ukrainai, kuri šiuo metu kenčia nuo Rusijos pradėtos karinės invazijos, rašo portalas „Sky News“.

REKLAMA
REKLAMA

Tarp valstybių, kurios skirs didesnę pagalbą Ukrainai, yra Italija, Danija, Graikija, Norvegija, taip pat Lenkija. 

Danija savo ruožtu teigė, kad Ukrainai perduos „Harpoon“ priešlaivinių raketų, taip pat paleidimo įrenginį, kad Ukraina patirtų mažiau nuostolių, teigė Ll. Austinas.

21:49 | Rusija deportavo tūkstančius vaikų

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas teigė, kad nuo invazijos pradžios Rusija deportavo daugiau kaip 232 tūkst. vaikų iš Ukrainos teritorijos. 

Remdamasis Rusijos šaltiniais, A. Jermakas pridūrė, kad daugiau kaip 2 tūkst. vaikų buvo priversti palikti namus arba tiesiog liko atskirti nuo savo tėvų.

21:25 | Pentagono vadovas: JAV nepakeitė savo politikos Taivano atžvilgiu

 JAV gynybos sekretorius  Lloydas Austinas pirmadienį sakė, kad Vašingtonas nepakeitė savo politikos dėl Taivano ir „vienos Kinijos“ principo, prezidentui Joe Bidenui pareiškus, kad Jungtinės Valstijos nusiteikusios ginti salą nuo potencialios Pekino karinės invazijos.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų politika nepakito“, – Ll. Austinas sakė žurnalistams, kai buvo paklaustas, ką reiškia J. Bideno komentarai.

Anksčiau pirmadienį kalbėdamas Japonijoje J. Bidenas buvo paklaustas, ar Vašingtonas nusiteikęs prireikus ginti Taivaną karine jėga, ir į šį klausimą atsakė „Taip.“

„Tokį įsipareigojimą prisiėmėme“, – pridūrė jis.

„Mes sutikome su „vienos Kinijos“ politika, pasirašėme dėl to,.. bet mintis, kad jį [Taivaną] galima perimti jėga, yra tiesiog nederama“, – aiškino JAV vadovas.

„Tai pakeis padėtį visame regione ir bus dar vienas veiksmas, panašus į tai, kas įvyko Ukrainoje“, – sakė J. Bidenas.

Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.

Taivaną ir žemyninę Kiniją skiria Taivano sąsiauris – siauras vandens kelias, kurį Pekinas laiko savo akvatorija.

REKLAMA
REKLAMA

Įtampa regione pastaraisiais mėnesiais didėjo.

J. Bidenas jau antrąkart per savo prezidentinę kadenciją užsiminė, kad Jungtinės Valstijos būtų nusiteikusios karinėmis priemonėmis ginti Taivaną. Tokie pareiškimai smarkiai skyrėsi nuo ilgametės Vašingtono politikos neteikti jokių aiškių atsakymų šiuo klausimu, siekiant nesupykdyti Pekino.

Tačiau Ll. Austinas tvirtino, kad pastarųjų dešimtmečių politika lieka nepakitusi.

„Kaip sakė prezidentas, mūsų „vienos Kinijos“ politika nepakito. Jis pakartojo šią politiką ir mūsų įsipareigojimą taikai ir stabilumui abipus Taivano sąsiaurio“, – kalbėjo Pentagono vadovas.

„Jis taip pat pabrėžė mūsų įsipareigojimą pagal Ryšių su Taivanu įstatymą padėti Taivaną aprūpinti savigynos priemonėmis. Taigi, dar kartą – mūsų politika nepakito“, – sakė L. austinas.

Pekinas piktai sureagavo į J. Bideno pareiškimą. Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas žurnalistams pareiškė, kad „Taivanas yra neatimama Kinijos teritorijos dalis“.

REKLAMA
REKLAMA

„Taivano klausimas yra grynai Kinijos vidaus reikalas“, – sakė jis.

„Klausimais, susijusiais su pagrindiniais Kinijos interesais – suverenitetu ir teritoriniu vientisumu, Kinija negali leistis į jokius kompromisus ar daryti nuolaidų“, – pridūrė URM atstovas.

„Niekas neturėtų nuvertinti Kinijos žmonių tvirto ryžto, tvirtos valios ir gebėjimo ginti nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – žurnalistams sakė jis.

Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pirmadienį taip pat citavo Valstybės Tarybos Taivano reikalų biuro pareiškimą, kad Jungtinės Valstijos savo neatsargiais pareiškimais „žaidžia su ugnimi“.

Vašingtonas „naudojasi Taivano korta Kinijai stabdyti, bet pats nudegs“, – sakė Tarybos atstovė Zhu Fenglian.

20:59 | Prezidentas su EVT pirmininku aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius

Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu telefonu aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius.

REKLAMA
REKLAMA

„Rusija grūdų iš Ukrainos eksporto stabdymą naudoja kaip ginklą ir spaudimo priemonę visam pasauliui. Lietuva yra pasiruošusi suteikti savo geležinkelio ir Klaipėdos uosto infrastruktūrą Ukrainos grūdų eksportui ir jau yra padariusi žingsnius šia linkme“, – sakė prezidentas.

Kaip pranešė Prezidentūra, pokalbio metu kalbėta apie karo Ukrainoje humanitarines pasekmes Europai bei regionui, taip pat galimą maisto trūkumą pasaulinėse rinkose Rusijai sutrikdžius grūdų eksportą iš Ukrainos.

Pasak pranešimo, buvo aptartos galimybės užtikrinti grūdų išgabenimą iš Ukrainos atblokuojant Odesos uostą ir sukurti alternatyvius eksporto kelius per Lenkijos ir Baltijos valstybių uostus.

Prezidentūra pranešime pažymi, kad Rusijos karas prieš Ukrainą ir jo poveikis pasaulio saugumui, ekonomikai, prekybai ir maisto grandinėms yra pagrindinė šių metų Davoso Pasaulio ekonomikos forumo tema.

Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, svarbus grūdų eksportui, tačiau Rusijos laivų blokuojamas. Tai kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui. 

REKLAMA
REKLAMA

20:20 | Ukraina išlaisvino 24 gyvenvietes

Ukrainos gynėjai per didelį atsakomąjį puolimą Charkivo srityje iš viso išlaisvino 24 gyvenvietes, kurias kontroliavo rusų okupantai.

20:11 | JAV svarsto į Kyjivą siųsti specialiąsias pajėgas 

JAV svarsto į Ukrainą perkelti dalį specialiųjų pajėgų, kad šios saugotų ambasadą, esančią Kyjive, pranešė šalies pareigūnai

CNN rašo, kad Amerikos prezidento J. Bideno administracija yra ankstyvoje diskusijų stadijoje dėl karinių pajėgų išsiuntimo į Ukrainos sostinę, todėl konkretus sprendimas prezidentui nebuvo išsakytas.

Šiuo metu JAV ambasadą Kyjive saugo diplomatinio saugumo tarnybos pareigūnai, tačiau jų skaičius yra ribotas.

REKLAMA
REKLAMA

JAV netiki, kad Rusija galėtų pagrindiniu taikiniu pasirinkti šalies ambasadą Kyjive, tačiau tikina, kad jeigu Kremlius taip padarytų netyčia, tada situacija tarp abiejų valstybių dramatiškai pablogėtų.

19:44 | Viešina nuotrauką, kruoje parodomos mūšio mastas 

NASA palydovinė nuotrauka parodė, kokiu mastu Limano mieste, esančio Donecko srityje, vyksta susirėmimai tarp rusų okupantų ir Ukrainos gynėjų.

19:36 | Pradėta apie 13 tūkst. tyrimų dėl karo nusikaltimų

Ukrainos generalinė prokurorė pranešė, kad šiuo metu pradėta apie 13 tūkst. karo nusikaltimų tyrimų, kuriuos įvykdė Rusijos okupantai, rašo „Sky News“.

Visgi pats Kremlius mestus kaltinimus dėl įvykdytų žiaurių nusikaltimų neigia.

Kiek anksčiau pirmadienį 21-erių rusų kariuim, seržantui Vadimui Šišimarinui už neginkluoto civilio nužudymą paskirta bausmė iki gyvos galvos.

REKLAMA
REKLAMA

19:21 | Švedija stiprina paramą Ukrainai

Švedijos vyriausybė priėmė sprendimą padidinti karinę pagalbą Ukrainai. 

19:19 | Okupantai pažeidė dujotiekį rytinėje Ukrainos dalyje

Du Ukrainos miestams nebetiekiamos dujos po to, kai Rusijos karinės pajėgos, sudavusios smūgius, pažeidė vamzdyną, rašo „Sky News“.

Teigiama, kad dujotiekis buvo pažeistas rytinėse Ukrainos teritorijose, todėl Doneckas ir Luhanskas liko be dujų.

19:10 | Rusijos pajėgų kontroliuojama Chersono sritis paskelbė rublį oficialia valiuta

Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad rublis taps oficialia valiuta kartu su ukrainietiškomis grivinomis.

Srities sostinė Chersonas tapo pirmuoju Rusijos pajėgų užimtu dideliu Ukrainos miestu nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną.

„Šiandien bus paskelbtas įsakas, oficialiai patvirtinantis dviejų valiutų įvedimą Chersono srityje“, – vaizdo kreipimesi sakė promaskvietiškos regiono administracijos vadovas Volodymyras Saldo.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai reiškia, kad visi prekiautojai turės teisę, o vėliau privalės, rašyti kainas dviem valiutomis – grivinomis ir Rusijos rubliais, – pridūrė jis. – Rusijos rublio kursas bus dvigubai didesnis už griviną – du Rusijos rubliai už vieną griviną.“

Jis pridūrė, kad per ateinančias dvi dienas Rusijos bankas atidarys savo padalinį Chersone ir siūlys paslaugas verslo įmonėms, galėsiančioms pateikti ukrainietiškus dokumentus.

Rusijos pareigūnai ir Maskvos paskirta valdžia sakė, kad Chersono sritis, tikriausiai bus prijungta prie Rusijos. Šis regionas pietuose ribojasi su Krymo pusiasaliu, 2014 metais aneksuotu Maskvos.

Virtinėje Ukrainos miestų, okupuotų Rusijos pajėgų nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną – įskaitant Chersoną, Mariupolį ir Berdianską – Maskva paskyrė marionetines administracijas, kurioms pavesta grąžinti kasdienį gyvenimą į įprastas vėžes ir padėti pagrindus su Rusija susietai ateičiai.

Kyjivas ir Vakarų valstybės Rusijos invaziją į Ukrainą laiko neišprovokuota ir nepagrįsta, o bet kokius mėginimus kurti okupacinės valdžios struktūras – neteisėtais.

REKLAMA
REKLAMA

18:40 | Rusija sudavė naujus smūgius

Ukrainos žiniasklaidos kanalas, taip pat žurnalistas Neilas Haueris, dirbantis „The Guardian“, CNN, praneša apie tai, kad Rusijos kariuomenė pradėjo Limano miesto, esančio Donecko srityje, puolimą.

Socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje N. Haueris taip pat pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kad rusai sudavė smūgius Ukrainos pajėgoms minėtoje srityje.

Apie įvykdytą ataką pranešė ir Ukrainos žiniasklaidos priemonė. Teigiama, kad Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos jau užėmė kelias gatves šiaurinėje miesto dalyje.

Tiesa, kol kas oficialių patvirtinimų iš Ukrainos valdžios atstovų nėra.

18:28 | Kremlius pasmerkė „teroro ataką“ prieš Maskvos statytinį Ukrainoje

Kremlius pirmadienį apkaltino Ukrainos „nacionalistus“ surengus „teroro ataką“ prieš vieną Maskvos statytinį, paskirtą į aukšto rango postą Rusijos okupuotoje Ukrainos pietinėje dalyje.

Andrejus Ševčikas buvo paskirtas Zaporižios srityje esančio Enerhodaro meru, kai Rusijos pajėgos perėmė kontrolę šiame mieste, kuriame veikia didžiausia Europoje atominė elektrinė.

Sekmadienį A. Ševčikas ir du jo apsaugininkai buvo sužeisti per sprogimą, kai jie įžengė į vieną pastatą..

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams Maskvoje sakė, kad Ukrainoje „tokius metodus naudoja nacionalistiniai elementai“.

„Žinoma, tai verčia mūsų kariuomenę būti budrią, imtis prevencinių priemonių, kad tokių teroro atakų nebeįvyktų“, – pažymėjo jis.

Vietos policijos pareigūnas Aleksejus Selivanovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad A. Ševčikas „patyrė nudegimų ir sužalojimų, bet jo ir jo asmens sargybinių gyvybei pavojaus nėra“.

A. Selivanovas sakė, kad į promaskvietiško pareigūno gyvybę buvo pasikėsinta detonavus sprogstamąjį įtaisą, paslėptą elektros skydinėje. Pasak jo, pagal sprogimo galią įtaisas prilygo 700 gramų trotilo.

Beveik 50 tūkst. gyventojų turintis Enerhodaras buvo pastatytas praeito amžiaus 8-ame dešimtmetyje prie Dniepro upės iškilusios atominės elektrinės darbuotojams. Šešis blokus turinti Zaporižios elektrinė yra pavadinta pagal netoliese esantį srities administracinį centrą.

18:02 | Ragina konfiksuoti Rusijai priklausantį turtą

Latvija, Lietuva, Estija ir Slovakija kreipėsi į Europos Sąjungos finansų ministrus ragindama konfiskuoti Rusijai priklausantį turtą. 

Kaip rašo „The Guardian“, konfiskuotas rusų turtas būtų skirtas Ukrainai, kad ši atstatytų suniokotą infrastruktūrą.

17:53 | JK ir Lietuva pasirašė bendrą deklaraciją

Didžioji Britanija ir Lietuva pasirašė bendrą deklaraciją, todėl nuo šiol bus siekiama remtis dvišaliais gynybos ir prekybos ryšiais, pranešė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų biuras.

17:12  | J. Bidenas: Putinas sumokės už savo barbarišką elgesį

JAV prezidentas J. Bidenas teigė, kad Rusijos prezidentas V. Putinas „turės brangiai sumokėti už jo barbarišką elgesį Ukrainoje“.

Kalbėdamas su žurnalistais vizito metu Tokijuje, J. Bidenas, teigė, kad, nepaisant nesutarimų su Rusija, JAV nesiekia sukelti konflikto tarp abiejų valstybių vykstant karui Ukrainoje. 

Be to, JAV prezidentas, kalbėdamas su Japonijos premjeru Fumio Kishida, tvirtino, kad JAV kariuomenė pradėtų kovą, jei Kinija nuspręstų įsiveržti į Taivaną.

16:41 | Rusija sako nagrinėjanti Italijos pateiktą taikos planą konfliktui užbaigti

Rusija pirmadienį pareiškė, kad nagrinėja Italijos pateiktą taikos planą konfliktui Ukrainoje užbaigti.

„Neseniai jį gavome ir jį studijuojame“, – žurnalistams sakė užsienio reikalų viceministras Andrejus Rudenka.

Jis atsisakė atskleisti kokių nors plano detalių ir pažadėjo, kad savo komentarus Rusija pateiks vėliau.

„Rusija ir Italija to neaptarė“, – kalbėjo viceministras. Jį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Rusijos ir Ukrainos taikos derybos šiuo metu yra sustabdytos.

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis sekmadienį sakė, kad Rusija nori atnaujinti derybas, tačiau viskas priklauso nuo Kyjivo.

„Dabartinių derybų įšaldymas ir visko sustabdymas nėra mūsų iniciatyva“, – sakė A. Rudenka.

„Būsime pasirengę jas atnaujinti, kai tik Ukraina parodys konstruktyvią poziciją ir bent sureaguos į jai pateiktus pasiūlymus“, – kalbėjo jis.

Po Rusijos pajėgų invazijos į Ukrainą vasario 24 dieną prasidėjusios abiejų šalių delegacijų derybos vyko reguliariai kontaktiniu ir nuotoliniu būdu. 

Kovą Turkijoje vyko Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimas, vėliau šalių delegacijos susitiko Stambule, tačiau nė vienas šių susitikimų nedavė konkrečių rezultatų.

16:20 | Baltarusija tikrina savo ginkluotę, logistinę įrangą

Baltarusijos kariuomenė pradėjo tikrinti savo ginkluotę ir logistikos įrangą, kad įsitikintų, ar technika yra parengta kovai, praneša „Reuters“.

„Patikrinimo metu bus nustatyta technikos būklė ir jos tinkamumas vykdyti užduotis“, – teigiama šalies gynybos ministerijos pareiškime. 

15:42 | V. Zelenskis: per rusų pajėgų ataką gegužės 17 dieną žuvo 87 žmonės

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) dalyvius sakė, kad per Rusijos pajėgų ataką prieš ukrainiečių karinę bazę šalies šiauriniame regione anksčiau šį mėnesį žuvo 87 žmonės.

„Šiandien Desnoje po griuvėsiais yra 87 aukos. Aštuoniasdešimt septyni kūnai, nužudytos aukos“, – sakė V. Zelenskis, kalbėdamas apie Rusijos pajėgų gegužės 17 dieną suduotą smūgį kaimui Černihivo srityje, kur įsikūrusi ukrainiečių karinė bazė.

Reti smūgiai šiauriniame Černihivo regione surengti praėjus kelioms savaitėms po to, kai Rusija iš ten išvedė savo karius ir sutelkė karines pastangas į rytinį Donbaso regioną.

Desnoje, esančioje maždaug už 70 km į šiaurę nuo Ukrainos sostinės Kyjivo, yra didelis karinio mokymo centras. Vietos sveikatos apsaugos pareigūnai anksčiau skelbė, kad per šią ataką žuvo aštuoni žmonės.

„Ukrainos ateitis bus be šių žmonių“, – V. Zelenskis sakė kalbėdamas apie žuvusiuosius Černihive.

Ukraina, pasak jo, „brangiai moka už laisvę bei nepriklausomybę ir už jas kovoja“.

15:36 | Surengtas pasikėsinimas į Putino gyvybę, skelbia Ukrainos žvalgyba

Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiojo žvalgybos direktorato vadovas Kyrylas Budanovas tvirtina, kad prieš Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną buvo surengtas pasikėsinimas dar pačioje karo su Ukraina pradžioje.

„Buvo rengiami pasikėsinimai… Tai buvo netgi pasikėsinimas iš taip vadinamųjų Kaukazo atstovų, ir ne taip jau seniai. Tai nėra vieša informacija. Visiškai nesėkmingas pasikėsinimas, tačiau jis realiai buvo… Apytikriai prieš kelis mėnesius bandyta surengti. Dar sykį pasikartosiu – jis buvo nesėkmingas. Apie tai nebuvo viešai kalbama, tačiau toks įvykis buvo“, – pasakojo Ukrainos žvalgybininkas interviu „Ukrainskaja pravda“.

Ukrainos žvalgybos vado teigimu, Vladimiras Putinas šiandien yra atsidūręs aklavietėje, nes negali nei sustabdyti karo, jei jo laimėti.

K. Budanovas pažymėjo, kad Vladimiras Putinas, priėmęs sprendimą pulti Ukrainą, pasirinko „žiauriausią ir blogiausią“ iš visų variantų, kuriuos jam siūlė aplinka.

„Putinas yra absoliučioje aklavietėje. Jis negali sustabdyti karo ir negali jo laimėti. Jis negali nugalėti dėl objektyvių priežasčių. O norėdamas tai sustabdyti, jis turi pripažinti, kad Rusija iš tiesų tai nėra tokia stipri ir didinga valstybė, kokią jis norėjo ją pavaizduoti. Iš visų variantų, kurie buvo pas Putiną prieš karo pradžią, jis išsirinko žiauriausią ir blogiau, – cituojamas jis „The Wallstreet Journal“. – Rusijos specialistai ne sykį perspėjo jį, kad šis variantas yra paskutinis ir jį reikia labai kruopščiai vertinti. Dabar mes matome rezultatą“.

15:03 | Lukašenka Putinui: nerimaujame dėl NATO, bet mes nieko nebijome

Pirmadienį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka jau penktąjį kartą vien per šiuos metus susitinka su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Po privataus pokalbio, abiejų Sandraugos valstybių prezidentai pasidalijo savo įžvalgomis. Abu jie akcentavo, kad Rusijai ir Baltarusija „geriau negu tikėtasi“ atlaiko Vakarų sankcijas ir žadėjo „pasinaudoti galimybe ekonominiam proveržiui“.

A. Lukašenka nepraleido progos užsiminti apie tariamai NATO pajėgų planuojamą Ukrainos teritorijos „užgrobimą“. Pastaruoju metu tai yra aktyviai Rusijos propagandos platinamas naratyvas. „NATO koncentruoja kariuomenę Vakarų pasienio teritorijoje. Mus neramina, kad lenkai, NATO šalys yra pasirengę ateiti į pagalbą, atimti, kaip 39 metais, Vakarų Ukrainą. Mes nieko nebijome, mūsų reikalai – teisingi“, – aiškino jis, matyt, nenorėdamas prisiminti, kad 1939 m. būtent Sovietų Sąjunga, kartu su Vokietija, okupavo Lenkiją prieš tai pasidaliję įtakos zonomis.

14:34 | 17 metų patirtį turintis diplomatas išdėjo į šuns dienas Lavrovą, pasmerkė karą ir išėjo iš darbo

Rusijos misijos patarėjas Jungtinėse Tautose Borisas Bondarevas atsistatydino iš pareigų, pasisakė prieš karą ir kritikavo savo vadovą, Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.

„Ministras Lavrovas – geras šios sistemos degradavimo pavyzdys. Per 18 metų jis praėjo kelią nuo profesionalo ir intelektualo, į kurį norėjosi lygiuotis daugeliui ministerijos pareigūnų, iki žmogaus, nuolat transliuojančio prieštaraujančius vienas kitam pareiškimus ir grasinančio pasauliui (įskaitant ir pačią Rusiją) branduoliniu ginklu!“ – aiškino rusų diplomatas.

B. Bondariovas 20 metų dirbo Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijoje patarėju. Savo paviešintame kreipimesi jis paragino kitus rusų diplomatus JT ir visame pasaulyje sekti jo „moraliniu pavyzdžiu“ ir atsistatydinti.

13:49 | Kyjivo teismas Rusijos kariui skyrė įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už karo nusikaltimus

Teisėjų kolegija Kyjive vieną į Ukrainą įsiveržusios Rusijos karį pirmadienį pripažino kaltu dėl karo nusikaltimų ir skyrė jam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Nuosprendį galima apskųsti per 30 dienų.

„Teismas nustatė, kad (Vadimas) Šišimarinas yra kaltas, ir nuteisė jį kalėti iki gyvos galvos“, – sakė teisėjas Serhijus Ahafonovas.

21 metų rusų karys V. Šišimarinas teisme praėjusią savaitę pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

13:38 | Ukraina neketina derėtis

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podolyakas atmetė paliaubų su Rusija galimybę ir pareiškė, kad Kyjivas nepritars jokiam susitarimui su Maskva, kur būtų kalbama apie Ukrainos teritorijų perleidimą Rusijos Federacijai.

„Karas nesustos [po bet kokių nuolaidų]. Jis bus tik kuriam laikui pristabdytas“, – interviu „Reuters“ sakė M. Podolyakas.

Pasak prezidento patarėjo, nuolaidų darymas neigiamai atsilieps Ukrainai, nes Rusija po bet kokių paliaubų paprasčiausiai smogtų stipriau.

„Po kurio laiko, atnaujinusi savo pajėgumus, žmogiškuosius išteklius, išsiaiškinusi savo klaidas, ji šiek tiek modernizuosis, atleis dar generolų... Ir pradės naują puolimą – dar kruvinesnį ir platesnio masto“, – tvirtino M. Podolyakas.

„Rusija negali būti palikta pusiaukelėje, nes ji [išsiugdys] „revanšistinę“ nuotaiką ir bus dar žiauresnė“, – pridūrė jis.

M. Podolyakas taip pat atmetė raginimus Ukrainai skubiai nutraukti ugnį, kas reiktų, kad Rusijos pajėgoms būtų leista likti laikinai užimtose Rytų Ukrainos teritorijose. Anot prezidento patarėjo, „(Rusijos) pajėgos turi palikti šalį ir po to bus galima atnaujinti taikos derybų procesą“.

13:15 | Zelenskis reikalauja griežtų sankcijų

Pasaulio politikos ir verslo elitas pirmadienį grįžo į Davosą po dvejų metų pertraukos. Nuotoliu kreipdamasis į pasaulio lyderius, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jų reikalavo griežtai reaguoti į Rusijos agresiją Ukrainoje sankcijomis.

Pakartodamas Ukrainos vicepremjero anksčiau išsakytus žodžius apie tvarių priemonių prieš Maskvą būtinybę, jis ragino Rusijai įvesti „maksimalias sankcijas“.

„Tik tai neleis Rusijai ir bet kuriai kitai šaliai pradėti neišprovokuoto karo prieš savo kaimynę“, – sakė V. Zelenskis.

Jo teigimu, pasaulio lyderiai turėtų susitarti dėl visiško rusiškos naftos embargo, draudimo visiems Rusijos bankams dalyvauti pasaulinėse sistemose bei nutraukti prekybą su Rusija.

12:24 | 150 kūnų pro griuvėsiais

Gelbėtojai nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Charkivo srityje iš po pastatų griuvėsių ištraukė daugiau nei 150 lavonų, praneša gelbėjimo tarnybos.

Kaip Ukrainos televizijoje sakė Valstybinės gelbėjimo tarnybos Charkivo regione vyriausiojo direktoriaus pavaduotojas Anatolijus Torjanikas, nuo karo pradžios gelbėtojai pašalino griuvėsius 98 vietose, skelbia UNIAN.

„Charkive mūsų daliniai visiškai išardė 98 vietas, kuriose buvo griuvėsių. Deja, iš po griuvėsių buvo ištraukta daugiau nei 150 žuvusiųjų kūnų. Operatyvinių gelbėjimo darbų metu mūsų daliniai išgelbėjo daugiau nei 250 žmonių“, – sakė jis.

Pasak A. Torjaniko, labiausiai Charkivo srityje buvo apšaudytos Syvnyčna Saltyvka, Piatichatkai, Žukovskio, Roganės ir Horizonto gyvenvietės.

11:51 | JT: pasaulyje priverstinai perkeltųjų skaičius viršijo 100 milijonų

Dėl Rusijos karo Ukrainoje visame pasaulyje priverstinai perkeltų asmenų skaičius pirmą kartą viršijo 100 mln., pirmadienį pranešė Jungtinės Tautos.

„Dėl karo Ukrainoje ir kitų kruvinų konfliktų žmonių, priverstų bėgti nuo konfliktų, smurto, žmogaus teisių pažeidimų ir persekiojimo skaičius pirmą kartą istorijoje perkopė stulbinančią 100 mln. ribą“, – nurodė JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR.

Šis „nerimą keliantis“ skaičius turi sukrėsti pasaulį ir priversti nutraukti konfliktus, verčiančius rekordiškai daug žmonių bėgti iš savo namų, priduriama UNHCR pareiškime.

Agentūros duomenimis, iki praėjusių metų pabaigos priverstinai perkeltųjų skaičius išaugo iki 90 milijonų. Šią padėtį nulėmė smurtas tokiose šalyse kaip Etiopija, Burkina Fasas, Mianmaras, Nigerija, Afganistanas ir Kongo Demokratinė Respublika.

11:29 | Kyjivo teismas spręs pirmojo už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamo Rusijos kario likimą

Teisėjų kolegija Kyjive pirmadienį spręs pirmojo už karo nusikaltimus Ukrainoje teisiamo Rusijos kario likimą.

Teisiamas 21 metų rusų karys Vadimas Šišimarinas Kyjive surengtame teisme pripažino pirmosiomis Rusijos puolimo dienomis nužudęs 62 metų civilį.

Jaunatviškos išvaizdos rusų seržantas V. Šišimarinas iš Irkutsko Sibire penktadienį teismui sakė, kad „nuoširdžiai gailisi“ dėl to, ką padarė.

„Nervinausi dėl to, kas vyko. Nenorėjau nužudyti“, – sakė jis, stovėdamas stikliniame teisiamųjų narve.

Ukrainos prokurorai paprašė skirti V. Šišimarinui laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę už civilio Oleksandro Šelipovo nužudymą Čupachivkos kaime Ukrainos šiaurės rytuose, praėjus keturioms dienoms nuo Maskvos invazijos pradžios.

11:04 | Ukrainoje verdant karui, pasaulio elitas grįžta į Davosą

Pasaulio politikos ir verslo elitas pirmadienį grįžta į Davosą po dvejų metų pertraukos, kurią teko padaryti dėl COVID-19 pandemijos, tačiau krizės nebuvo išvengta ir šįkart, nes Rusija surengė invaziją į Ukrainą.

Keturias dienas truksiančiame Pasaulio ekonomikos forume (PEF), kurio šiųmetinė tema yra „Istorija kryžkelėje“, kaip manoma, vyraus diskusijos, susijusios su šio konflikto politiniais ir ekonominiais padariniais.

Pernai forumas vyko virtualioje erdvėje ir tarp pasakiusiųjų kalbas buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Tačiau renginio organizatoriai dėl karo Ukrainoje uždraudė Rusijos verslo ir politiniams lyderiams dalyvauti šių metų forume, nors anksčiau jie noriai dalyvaudavo debatuose ir šampano vakarėliuose.

Tuo tarpu ukrainiečiai į forumą nusiuntė stiprią delegaciją, kurioje yra ir šalies užsienio reikalų ministras. Be to, pirmadienį į forumo dalyvius vaizdo ryšiu kreipsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

10:44 | Baltarusija meta dar daugiau pajėgų į pasienį su Ukraina

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad Baltarusijos ginkluotosios pajėgos intensyviai vykdo žvalgybą ir dislokuoja papildomus dalinius pasienio su Ukraina zonose.

„Voluinės ir Polesjės kryptimis Baltarusijos Respublikos ginkluotosios pajėgos intensyviai vykdo žvalgybą, Gomelio srities pasienio zonose dislokuojami papildomi daliniai. Kyla raketų ir oro smūgių iš Baltarusijos Respublikos teritorijos grėsmė“, – rašoma generalinio štabo pranešime.

Gegužės 10 dieną Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Viktoras Gulevičius paskelbė apie specialiųjų operacijų pajėgų grupės dislokavimą pasienyje su Ukraina.

10:25 | Bidenas: Rusija turi ilgai mokėti už karą Ukrainoje

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Rusija „turi mokėti ilgalaikę kainą“ už savo „barbariškumą Ukrainoje“, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Maskvai taikomas sankcijas.

Jei po bet kokio būsimo Rusijos ir Ukrainos santykių atnaujinimo „sankcijos nebus toliau palaikomos įvairiais būdais, kokį signalą tai pasiųs Kinijai apie bandymo jėga užimti Taivaną kainą“, klausė prezidentas.   

09:58 | Apšaudyti galėjo naikintuvas iš Baltarusijos

„Belaruski Gajun“ leidinyje skelbiama, kad Ukrainos teritoriją, Korostenės miestą, oras-žemė raketomis galėjo apšaudyti iš Baltarusijos teritorijos pakilęs naikintuvas. 

Paaiškėjo, kad šiąnakt apie 1 val. 30 min. iš Baranovičių oro uosto pakilo naikintuvas, kuris 1 val. 45 min. pastebėtas virš Turovo, skrendantis link sienos su Ukraina. 1 val. 58 min. pasirodė pirmieji pranešimai apie sprogimus Kostorenėje, Žytomyro srityje, esančioje visai šalia Kyjivo.

Manoma, kad dar po 1,5 val. buvo atliktas antras skrydis, nes apie 3 val. 25 min. Baranovičiuose buvo girdimas naikintuvo skleidžiamas garsas, o 3 val. 30 min. Žytomyre buvo paskelbta apie oro pavojų. Dar po 20 min. buvo pranešta apie antrąjį smūgį raketomis.

09:49 | Rusijos pajėgų nuostoliai

Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 29 200 Rusijos karių. 

Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 204 lėktuvus, 170 sraigtasparnių, 1293 tankus, 3166 šarvuočius, 604 artilerijos pabūklus, 201 raketų sistemą, 13 laivų, 2206 mašinas, 76 kuro cisternas, 476 bepiločius orlaivius, 93 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 43 specialiosios įrangos vienetus.

09:16 | Sujudimas Juodojoje jūroje – Rusijos fregata „Admiral Makarov“ pakeitė savo buvimo vietą

Ukrainos operatyvinė grupė „Pietūs“ perspėja apie didėjančią raketų smūgių iš jūros tikimybę. Pranešama, kad Rusijos fregata „Admiral Makarov“ iš Sevastopolio persikėlė į desantinių ir raketinių laivų grupę Juodojoje jūroje.

„Odesos regione padėtis stabili ir kontroliuojama. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad vienas naujausių Juodosios jūros laivyno laivų „Admiral Makarov“ iš Sevastopolio persikėlė į septynių didelių desantinių laivų ir dviejų raketinių laivų grupę Juodojoje jūroje, reikia turėti omenyje, kad raketų smūgių tikimybė vis dar didėja“, – teigiama operatyvinės grupės „Pietūs“ pranešime, skelbia UNIAN.

Operatyvinės grupės vadovybė informuoja, kad Rusijos pajėgų kovos taktikoje ryškių pokyčių Mykolajivo ir Chersono regionuose šiandien nėra. Kaip ir anksčiau, neturėdamos galimybės judėti į priekį, Rusijos pajėgos stiprina savo pozicijas, bandydamos atlikti oro žvalgybą.

08:54 | Lenkijos prezidentas žada tvirtai remti Ukrainos siekį įstoti į ES

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pažadėjo visapusiškai remti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą, ragindamas gerbti tuos, kas „lieja savo kraują“ už Europą.

A. Dudos komentarai kontrastavo su abejojančių ES sunkiasvorių Prancūzijos ir Vokietijos perspėjimais, kad Ukrainos paraiška negali būti svarstoma skubos tvarka, nepaisant Rusijos invazijos.

Prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as sekmadienį pareiškė, kad Ukrainai gali prireikti „15 ar 20 metų“, kad įstotų į bloką.

Kalbėdamas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, A. Duda sakė, kad reikia gerbti ukrainiečius, kurie „lieja savo kraują“ už galimybę priklausyti Europai – „net jei padėtis sudėtinga, net jei yra abejonių“.

„Neabejoju, kad Europos Sąjunga padarys tokį gestą“, – pridūrė jis ir pabrėžė, kad sprendimas dėl kandidatės statuso suteikimo Ukrainai per birželio 23–24 dienomis vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį būtų „nepaprastai svarbus, visų pirma psichologiškai ir politiškai“.

08:19 | Ukraina pratęsė karo padėties galiojimą trims mėnesiams iki rugpjūčio 23 d.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą šį dekretą kartu su visuotiniu karinės mobilizacijos šaukimu pasirašė vasario 24 d., o nuo tada du kartus pratęsė jo galiojimą mėnesiui.

Sekmadienį Ukrainos parlamentas absoliučia balsų dauguma nubalsavo už karo padėties pratęsimą, Rusijai toliau sutelkiant puolimą į rytinį Donbaso regioną.

Pagal karo padėtį Ukrainos vyrams nuo 18 iki 60 metų draudžiama išvykti iš šalies, nebent jie turi specialių išimčių.

07:56 | Ukrainos gynėjai atmušė 11 Rusijos pajėgų atakų Donbase

„Per pastarąją parą buvo atremta 11 priešo atakų Donecko ir Luhansko kryptimis, sunaikinti šeši tankai, dešimt vienetų šarvuotų kovinių mašinų ir šeši vienetai priešo mašinų“, – savo „Facebook“ puslapyje praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, Generalinio štabo teigimu, oro gynybos padaliniai nurodytose vietovėse numušė vieną bepilotį orlaivį Orlan-10 ir priešo lėktuvą Su-25. Karinių oro pajėgų aviacijos ir priešlėktuvinių raketų daliniai sunaikino keturias priešo sparnuotąsias raketas.

07:29 | Rusų kariai ukrainiečių vaikus Černihive naudoja kaip gyvuosius skydus

Ukrainos generalinė prokuratūra praneša, kad Rusijos karinės pajėgos Černihivo srityje įkaitus naudoja kaip gyvuosius skydus.

Prokuratūros teigimu, paaiškėjo, kad kovo mėnesį 350 gyventojų buvo laikomi 197 kvadratinių metrų mokyklos rūsyje Jahidnės mieste, kur Rusijos kariuomenė buvo įrengusi būstinę.

Tarp įkaitų buvo pagyvenę žmonės, taip pat 77 vaikai ir penki kūdikiai. Dėl vietos trūkumo, antisanitarinių sąlygų, gryno oro, maisto ir vandens trūkumo mirė 10 pagyvenusių žmonių.  

06:54 | Uždraudė „Z“ ir „V“ simbolius

Ukrainos parlamentas sekmadienį uždraudė simbolius „Z“ ir „V“, kuriuos Rusijos kariuomenė naudoja savo karui Ukrainoje propaguoti, bet sutiko su prezidento Volodymyro Zelenskio raginimu leisti juos naudoti švietimo ar istoriniais tikslais, praneša „Reuters“.

06:22 | Zelenskis: Ukraina kasdien gali prarasti iki 100 karių, kovojančių rytuose

Prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją sekmadienį sakė, kad kasdien gali žūti 50–100 karių, ginančių Ukrainą „sunkiausia kryptimi“, šalies rytuose.

06:00 | Trys galingi sprogimai

Iki šiol kurį laiką stipriausiai atakavusios Rytų Ukrainą, Rusijos karinės pajėgos sudavė smūgį šalies šiaurėje, visai netoli Kyjivo srities. Žitomyro srities Korostenės miesto mero pavaduotoja Natalija Čiževskaja vietos žiniasklaidai patvirtino, kad gegužės 23-iosios naktį mieste griaudėjo stiprūs sprogimai.

Anot jos, vietos gyventojai išgirdo dviejų sprogimų garsus, prieš tai pamatę šviesos blyksnius. Vėliau ji patvirtino, kad mieste  pasigirdo ir dar vienas sprogimas.

Gegužės 22-ąją Rusijos kariai paleido raketas į Malyną Žitomyro srityje, žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Ukrainos kariuomenė danguje virš Žitomyro srities sunaikino keturias Rusijos pajėgų raketas.

Svarbiausi savaitgalio įvykiai

Prancūzijos Europos reikalų ministras sekmadienį pareiškė, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali būti įgyvendintas tik po „15 ar 20 metų“.

Maskva svarstys galimybę iškeisti Ukrainos pulko „Azov“ belaisvius į Viktorą Medvedčuką – prokremlišką Ukrainos oligarchą, artimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, šeštadienį sakė vienas rusų derybininkas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį pareiškė, kad jo vadovaujama šalis turi tapti visateise kandidate į Europos Sąjunga, o ne prisijungti prie platesnės „Europos politinės bendruomenės“, kurią siūlo Prancūzija.

Ant raudonojo kilimo Kanų kino festivalyje penktadienį apsinuogino prieš karą Ukrainoje protestavusi moteris. Jos kūnas buvo išpieštas Ukrainos vėliavos spalvomis, ant jo taip pat užrašyta „Nustokite mus prievartavę“. Moters apatiniai buvo ištepti raudonos spalvos dažais.

JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį pasirašė 40 mlrd. dolerių (37,8 mlrd. eurų) pagalbos Ukrainai paketą, pagal kurį Kyjivo vyriausybei, kovojančiai su Rusijos invazija, bus perduota ginkluotės ir teikiama ekonominė parama, pranešė Baltieji rūmai.

Karas Ukrainoje gali būti užbaigtas tik diplomatija, šeštadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis, Kyjivo ir Maskvos deryboms tebesant aklavietėje.

Rusija šeštadienį sustabdė gamtinių dujų tiekimą Suomijai, pranešė suomių valstybinė valstybinė dujų bendrovė „Gasum“, Helsinkiui atsisakius patenkinti Maskvos reikalavimą mokėti rubliais už eksportuotojos „Gazprom“ tiekiamas dujas.

 

 

TOLIAU SKAITYKITE
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų