Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
Zelenskis: nematyti jokių ženklų, kad Rusija norėtų baigti karą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė kol kas nematąs ženklų, kad Rusija norėtų baigti karą, kurį ji pradėjo prieš daugiau nei trejus metus.
„Deja, kol kas nematome jokių ženklų, kad Rusija norėtų baigti karą“, – sakė žurnalistams ukrainiečių lyderis, atvykęs į Paryžių ketvirtadienį rengiamo susitikimo su Europos lyderiais išvakarėse.
Prancūzijos prezidentūroje su žurnalistais kalbėjęs V. Zelenskis pridūrė, jog yra įsitikinęs, kad Kyjivo sąjungininkai padės „padidinti spaudimą Rusijai, kad ji siektų diplomatinio sprendimo“.
Ukrainos pareigūnai anksčiau trečiadienį pranešė, kad Rusija per naktį į Ukrainą paleido daugiau nei 500 dronų ir dvi dešimtis raketų. Vėliau buvo pranešta, kad per Rusijos artilerijos ir dronų atakas Rytų Ukrainos Kostiantynivkos mieste žuvo devyni žmonės.
Pastaraisiais mėnesiais nesiliauja nei Rusijos antskrydžiai, per kuriuos smogiama civilių gyventojų rajonams, nei Rusijos kariuomenės siekis sutriuškinti Ukrainos gynybą 1 tūkst. km fronto linijoje, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangų sustabdyti kovas.
Macronas: Europa pasirengusi Ukrainai pasiūlyti saugumo garantijas
Europa yra pasirengusi pasiūlyti saugumo garantijas Ukrainai, kai bus pasirašyta taikos sutartis, numatanti užbaigti karą, kurį sukėlė 2022 m. prasidėjusi visapusiška Rusijos invazija, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
„Mes, europiečiai, esame pasirengę pasiūlyti saugumo garantijas Ukrainai ir ukrainiečiams tą dieną, kai bus pasirašyta taikos (sutartis)“, – sakė E. Macronas, kuris ketvirtadienį surengs Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą. Jis kartu pridūrė, kad garantijų detalės yra „itin konfidencialios“, tačiau „pasirengimas buvo užbaigtas“ anksčiau vykusiame gynybos ministrų susitikime.
„Esame pasirengę tvirtai ir ilgalaikei taikai Ukrainai ir europiečiams“, – nurodė E. Macronas. Jis pažymėjo, kad „dabar kyla klausimas, kiek nuoširdi yra Rusija“.
E. Macronas yra ne kartą pareiškęs skepsį dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginių JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad Maskva siekia taikos.
V. Zelenskis savo ruožtu sakė nematantis jokių ženklų, kad Rusija nori užbaigti karą.
Europos lyderiai nekalba apie garantijų pobūdį – manoma, kad į jas bus įtrauktas Europos karių dislokavimas Ukrainoje, kariuomenės mokymai ir JAV „užnugario“ parama.
JAV pareigūnas: Trumpas ketvirtadienį kalbėsis su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį kalbėsis su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pareiškė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas.
Jis tokia informacija pasidalino po to, kai Ukrainos vadovas ir Europos lyderiai kiek anksčiau pranešė, kad tikisi surengti pokalbį telefonu.
„Netrukus su juo kalbėsiuosi ir maždaug žinosiu, ką mes darysime“, – trečiadienį naujienų agentūros AFP žurnalistui Ovaliajame kabinete Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio vizito metu sakė D. Trumpas.
Baltųjų rūmų pareigūnas kiek vėliau AFP nurodė: „Prezidentas D. Trumpas kalbėjo apie V. Zelenskį. Jie kalbėsis rytoj.“
Trumpas: Putinas turi priimti sprendimą, jei man jis nepatiks, bus pasekmės
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas turi priimti sprendimą dėl karo su Ukraina. Jei jis nepatiks JAV prezidentui, Kremlius sulauks pasekmių. Be to, JAV ir Rusijos lyderiai greitu metu surengs pokalbį.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Europos lyderiai rytoj kalbėsis Trumpui ir Zelenskiui
Keletas Europos lyderių, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rytoj po pietų, po viršūnių susitikimo, skambins Donaldui Trumpui, kad aptartų saugumo garantijas, pranešė Prancūzijos prezidentūra.
Apie 30 lyderių apžvelgs „diskusijų dėl saugumo garantijų Ukrainai pažangą“, teigiama „Reuters“ matytoje koncepcijos pastaboje, išsiųstoje dalyviams.
Saugumo garantijos, kaip priduriama pastaboje, yra „būtina bet kokio būsimo taikos susitarimo sąlyga“.
Zelenskis turėtų atvykti į Paryžių šį vakarą prieš derybas, šiandieną praleidęs Danijoje su Šiaurės ir Baltijos šalių lyderiais.
Andrzejus Duda apkaltino Ukrainą dėl Lenkijos įtraukimo į karą
Nuo pat Rusijos pradėtos plataus masto invazijos pradžios Ukraina į karą bandė įtraukti Lenkiją ir kitas NATO šalis. Tai pareiškė buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda interviu žurnalistui Bogdanui Rimanowskiui.
„Jie [ukrainiečiai] nuo pat pradžių bandė įtraukti visus į karą. Tai akivaizdu, tai jų interesai, ir būtų geriausia, jei jie galėtų įtraukti į karą NATO šalis“, – sakė jis.
Pasak A. Dudos, Ukraina ieškojo sąjungininkų, kurie kariautų jų pusėje prieš rusus. Jis pridūrė, kad Lenkija negalėjo to padaryti.
Buvęs Lenkijos prezidentas taip pat sakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyr Zelenskyj bandė daryti spaudimą Varšuvai. Jis pridūrė, kad 2022 m. rudenį, kai į Lenkijos teritoriją nukrito raketa, Ukrainos lyderis tariamai pradėjo reikalauti pareikšti, kad tai buvo Rusijos raketa.
„Ar prezidentas Zelenskis jums skambino? Ar galime sakyti, kad jis spaudė jus, kad Lenkija nedelsiant paskelbtų, jog tai buvo Rusijos raketa?“ – paklausė Bogdanas Rimanowskis.
„Galima taip sakyti“, – atsakė A. Duda.
Per Rusijos atakas viename Rytų Ukrainos mieste žuvo devyni žmonės
Trečiadienį per Rusijos artilerijos ir bepiločių orlaivių atakas Ukrainos rytuose esančiame Kostiantynivkos mieste, kurio užėmimas yra pagrindinis į priekį žengiančių Rusijos pajėgų tikslas, žuvo devyni žmonės, pranešė regiono gubernatorius.
„Devyni žmonės žuvo, o septyni buvo sužeisti – tokie yra šiandieninio apšaudymo Kostiantynivkoje padariniai“, – pareiškė platesnės Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Putinas užsimena apie „šviesą tunelio gale“, tačiau žada tęsti karą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo tęsti karą Ukrainoje, jei nepavyks pasiekti taikos susitarimo.
„Manau, kad tunelio gale matyti šviesa“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, Pekine sakė V. Putinas.
„Pažiūrėsime, kaip plėtosis ši padėtis. Jei ne, tuomet visas savo užduotis turėsime išspręsti karinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis.
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusijos pajėgos Ukrainos mūšio lauke „žengia į priekį visais frontais".
Jis sako, kad Ukraina yra „nesugebanti“ vykdyti didelio masto puolimo ir dabar bando užkimšti spragas, pergrupuodama savo pajėgas.
Jis priduria: „Dabar neturėtume atsipalaiduoti, galbūt jie ruošia kokias nors atsargas, kokius nors veiksmus, didelio masto operacijas, bet mūsų karo ekspertų preliminari analizė rodo, kad Ukrainos kariuomenė neturi tokių galimybių.“
Kviečia Zelenskį į Maskvą
Paklaustas, ar yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Rusijos diktatorius atsakė, kad yra, jei susitikimas bus „gerai paruoštas“, rašo „Sky News“.
„Aš niekada to neatmetu, jei tai duoda teigiamų rezultatų“, – sakė jis.
„Beje, Donaldas [Trumpas] paklausė manęs, ar tai įmanoma, ir aš atsakiau, kad įmanoma. Sakiau, tegul jis [Zelenskis] atvyksta į Maskvą.“
Putinas pažadėjo tęsti karą Ukrainoje, jei nepavyks pasiekti taikos susitarimo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pažadėjo tęsti karą Ukrainoje, jei nepavyks pasiekti taikos susitarimo.
„Manau, kad tunelio gale matyti šviesa“, – žurnalistams, įskaitant naujienų agentūrą AFP, Pekine sakė V. Putinas.
„Pažiūrėsime, kaip plėtosis ši padėtis. Jei ne, tuomet visas savo užduotis turėsime išspręsti karinėmis priemonėmis“, – pridūrė jis.
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Rusijos pajėgos Ukrainos mūšio lauke „žengia į priekį visais frontais".
Putinas sako, kad yra pasirengęs susitikti su Zelenskiu
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas paklaustas, ar yra pasirengęs susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, atsakė, kad yra, jei susitikimas bus „gerai paruoštas“, rašo „Sky News“.
„Aš niekada to neatmetu, jei tai duoda teigiamų rezultatų“, – sakė jis.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainos prezidentas tikisi ketvirtadienį pasikalbėti su Donaldu Trumpu apie sankcijas Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ketvirtadienį tikisi pasikalbėti su JAV lyderiu Donaldu Trumpu apie naujas sankcijas Rusijai dėl jos pradėtos invazijos.
„Rytoj bandysime susisiekti su prezidentu D. Trumpu ir apie tai pasikalbėsime“, – trečiadienį vizito Kopenhagoje metu pažymėjo V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad „taip pat turime signalų iš Jungtinių Valstijų, jog jos suteiks užnugarį, o tai yra svarbu.“
V. Zelenskis taip pat nurodė, kad esama „tvirto pagrindo“ saugumo garantijoms Ukrainai ugnies nutraukimo atveju. Ukrainos vadovas kalbėjo apie „dvišalius susitarimus, įskaitant susitarimą su Danija“.
„Pritariame nuomonei, kad Ukrainos saugumui ateityje reikalingas 5-asis straipsnis“, – sakė jis, omenyje turėdamas NATO savitarpio gynybos sąlygą, pagal kurią bet kurios Aljanso narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Danijos ministrės pirmininkės Mette‘s Frederiksen biuras anksčiau trečiadienį pranešė, kad V. Zelenskis atvyko į Kopenhagą aptarti, „kaip Šiaurės ir Baltijos šalys gali užtikrinti tolesnę paramą Ukrainai fronto linijoje ir prie derybų stalo“.
Ketvirtadienį Paryžiuje jis susitiks su kitais Europos lyderiais ir aptars garantijas, kuriomis siekiama užkirsti kelią Rusijos atakoms, jei būtų pasiektas taikos susitarimas su Maskva.
Kyjivas siekia, kad būtų dislokuotos Europos taikos palaikymo pajėgos ir būtų suteiktos NATO stiliaus gynybos garantijos, jei narystė Aljanse, kuriai griežtai prieštarauja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nėra svarstoma.
Zelenskis: Rusija nenori baigti karo ir planuoja tęsti atakas Ukrainoje
Rusija nenori baigti karo ir ketina tęsti karo veiksmus. Šiuo metu tai yra pagrindinis Maskvos piešiamas scenarijus, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė spaudos konferencijoje su Danijos premjere Mette Frederiksen.
Valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad tokie smūgiai, kaip šiąnakt tapo reguliarūs. Rusija kelis kartus per savaitę masiškai puola Ukrainą.
„Tai aiškus signalas, kad Rusija atmeta bet kokias pastangas užbaigti karą ir nori tęsti karo veiksmus. Turime suprasti, kad šiuo metu tai yra pagrindinis scenarijus Rusijai“, – pažymėjo V. Zelenskis.
JK dėl neteisėtos ukrainiečių vaikų deportacijos įvedė Rusijai naujų sankcijų
Trečiadienį Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė naują sankcijų paketą 11 Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su priverstiniu Ukrainos vaikų deportavimu.
Apie tai skelbiama oficialiame JK vyriausybės internetinėje svetainėje pasirodžiusiame pranešime.
„Šiandien [rugsėjo 3 d.] JK skyrė sankcijas bjaurios Rusijos politikos, kuria siekiama deportuoti, militarizuoti Ukrainos vaikus bei įskiepyti jiems svetimą ideologiją, vykdytojams. Tarp jų yra aštuoni asmenys ir trys su Rusijos valstybe susijusios organizacijos“, – teigiama pranešime spaudai.
Naujausios sankcijos yra nukreiptos prieš asmenis ir subjektus, remiančius ir vykdančius šią klastingą politiką, kuria siekiama ištrinti Ukrainos kultūrą. Tarp jų – tokios organizacijos kaip Achmato Kadyrovo fondas, kuris vykdo militaristines ukrainiečių vaikų ir paauglių perauklėjimo programas. Šiandien sankcijos buvo pritaikytos ir fondo pirmininkei Aymani Kadyrovai – Kremliui prijaučiančio Čečėnijos diktatoriaus Ramzano Kadyrovo motinai.
Sankcijos taip pat buvo įvestos jaunimo organizacijai „Pirmųjų judėjimas“ ir grupei „Pergalės savanoriai“.
Be to, JK nusitaikė į kelis Rusijos pareigūnus ir veikėjus, įskaitant Tatarstano ministro pirmininko pavaduotoją Leilą Fazlejevą, Tatarstano jaunimo reikalų ministrą Rinatą Sadykovą, Čečėnijos specialiųjų pajėgų pulko vadą Zamidą Čalajevą ir Rusijos federalinio jaunimo centro vadovą Valerijų Majorovą.
Jungtinės Karalystės vyriausybė pabrėžė, kad šios priemonės taikomos atsižvelgiant į vis gausėjančius karinės žvalgybos įrodymus, kad „Rusija neteisėtai laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose vykdo ilgalaikę rusifikacijos politiką, siekdama išnaikinti ukrainiečių kultūrą, tapatybę ir valstybingumą“.
JT ataskaitos rodo, kad Rusijos Federacija laikinai okupuotų teritorijų mokyklose įvedė rusišką mokymo programą ir vykdo mokymus, kuriais vaikai ruošiami tarnauti rusų kariuomenėje.
Iki šiol Rusijos valdžios institucijos į Rusiją ir laikinai okupuotas Ukrainos teritorijas prievarta išvežė arba deportavo daugiau nei 19 500 ukrainiečių vaikų.
„Kremliaus vykdoma prievartinio ukrainiečių vaikų deportavimo, militarizavimo ir svetimos ideologijos skiepijimo jiems politika yra niekinga ir rodo, kaip žemai prezidentas Putinas yra pasiruošęs pulti, kad ištrintų ukrainiečių kalbą, kultūrą ir tapatybę. Niekada negalima toleruoti vaiko paėmimo iš jo namų ir siekio prievarta ištrinti jo paveldą bei auklėjimą pasitelkiant melą ir dezinformaciją. Nė vienas vaikas neturėtų būti pastumdėlis kare, todėl reikalaujame, kad atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn“, – teigė JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy‘is.
Panašių sankcijų dešimčiai Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, susijusių su neteisėtu Ukrainos vaikų deportavimu, paketą JK įvedė ir pernai, kai buvo minimas 1 000 dienų nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
JK žvalgyba: Rusija grobia ukrainiečių vaikus, kad sustiprintų savo armiją
Rusija pagrobė tūkstančius ukrainiečių vaikų, kad vėliau jais pasinaudotų mobilizuodama karius į savo kariuomenę.
Apie tai remdamasi žvalgybos šaltinių informacija platformoje „X“ pranešė Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija.
Remdamasi Ukrainos vyriausybės duomenimis, Jungtinės Karalystės žvalgyba praneša, kad Rusija į savo kariuomenę ima jaunus 18 metų sulaukusius ukrainiečius, iš kurių nemažai dar vaikystėje buvo pagrobta iš neteisėtai užimtų ir okupuotų Ukrainos teritorijų. Nurodoma, kad kai kurie iš jų yra verčiami tiesiogiai dalyvauti konflikte prieš savo tautiečius.
„Rusijos valdžios institucijos į žemyninę Rusijos dalį ir neteisėtai okupuotą Krymo teritoriją prievarta perkėlė arba deportavo daugiau nei 19 500 ukrainiečių vaikų, o kai kurių atvirų šaltinių duomenimis, bendras deportuotų vaikų skaičius siekia 35 000. Apie 6 000 ukrainiečių vaikų buvo perkelti į perauklėjimo stovyklų tinklą, iš kurio, kaip pranešama, sulaukę paauglystės jie siunčiami į karinio rengimo bazes“, – teigiama JK žvalgybos ataskaitoje.
Ministerija pažymėjo, kad Rusijos aukščiausioji vadovybė beveik neabejotinai mano, kad pagrobti ukrainiečių vaikai bent iš dalies yra potencialus dabartinio ir būsimo Rusijos kariuomenės asmeninės sudėties papildymo šaltinis.
„Labai tikėtina, kad Rusijos aukščiausioji vadovybė mano, jog jų žūtis tarnaujant Rusijos kariuomenėje nesulauks didelių, o gal ir jokių rusų visuomenės, kurios didžioji dauguma apie tokius pagrobimus žino labai nedaug arba visai nieko viso nežino, prieštaravimų ar protestų“, – rašoma ataskaitoje.
Joje pabrėžiama, kad ukrainiečių vaikų grobimas ir prievartinis šaukimas į Rusijos kariuomenę atspindi ilgalaikę Rusijos aukščiausiosios vadovybės rusifikacijos politiką neteisėtai okupuotoje Ukrainos teritorijoje, kuria siekiama išnaikinti ukrainiečių kultūrą, tapatybę ir valstybingumą.
Ukrainos prezidentas susitiko su Danijos premjere
Trečiadienį, rugsėjo 3-iąją, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen savo oficialioje rezidencijoje Marienborge susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Apie tai tinkle „X“ pranešė M. Frederiksen biuras, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Ministrė pirmininkė Mette Frederiksen neseniai pasitiko V. Zelenskį savo oficialioje rezidencijoje prieš susitikimą su Šiaurės ir Baltijos šalimis. Darbotvarkės viršuje – Ukrainos stiprinimas“, – sakoma paskelbtame įraše.
M. Frederiksen pabrėžė, kad Šiaurės ir Baltijos šalys yra vienos stipriausių Ukrainos gynybinių pastangų rėmėjų. „Todėl džiaugiuosi, kad galime Marienborge susitikti su V. Zelenskiu. Parodyti mūsų tvirtą paramą Ukrainai. Daryti dar didesnį spaudimą Rusijai“, – teigė ji.
Ji gyrė ukrainiečius už tai, kad jie išlaikė „neįtikėtiną stiprybę ir gebėjimą“ ginti savo šalį, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tuo tarpu „tęsia savo niekšiškas atakas“. „Atsakas į Rusijos agresiją susijęs ne tik su Ukrainos saugumu. Tai susiję ir su Europos saugumu. Pasaulio tvarka, kokia ji mums žinoma. Tik su stipria Europa ir stipria Ukraina galime užtikrinti ilgalaikę ir teisingą taiką“, – pridūrė M. Frederiksen.
V. Zelenskis atvyko į Daniją dalyvauti dvišaliame susitikime su M. Frederiksen ir derybose su Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) formato lyderiais.
Estija prisijungs prie JAV ginklų pirkimo Ukrainai iniciatyvos
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį teigė, jog tikisi, kad derybose tarp Europos lyderių Paryžiuje paaiškės planai dėl saugumo garantijų Ukrainai, o po to – ir JAV įsitraukimo galimybės.
„Ryt bus svarbus susirinkimas, tad manau rytoj, arba neužilgo poryt, atsiras aiškumo dėl to, ką mes galime kartu pasiūlyti“, – žurnalistams teigė M. Rutte.
„Tai reiškia, jog visko galime imtis intensyviau, taip pat ir su amerikiečių puse, pamatyti, ką jie nori pasiūlyti, jei kalbame apie jų dalyvavimą“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus derybose su vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ šalių lyderiais.
Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės (JK) lyderiaujama šalių grupė ketina remti Kyjivo karines pajėgas bei galimai dislokuoti taikdarių kontingentus Ukrainoje, jei būtų pasiektos paliaubos.
Taip siekiama atgrasyti tolimesnę Rusijos agresiją.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, raginęs nutraukti karą, tvirtino, jog Vašingtonas paremtų europiečius.
Tačiau jis atmetė amerikiečių karių dislokavimo galimybę, o ką būtent reikštų jo įsipareigojimai dėl paramos, išlieka neaišku.
Diplomatai naujienų agentūrai AFP teigė, jog praeitos savaitės karinės vadovybės susirinkime Europos šalys jautė spaudimą nuspręsti dėl konkrečių detalių, ką jos galėtų pasiūlyti.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono biuras antradienį teigė, jog „dabar yra siūloma pakankamai, kad būtų galima amerikiečiams sakyti, jog esame pasirengę prisiimti savo atsakomybę, jeigu jie prisiims savąją – parūpinti partneriams Europoje užnugarį“.
Tai gali reikšti amerikiečių žvalgybinę, logistinę ar komunikacinę paramą.
Po praeitą mėnesį vykusio susitikimo Aliaskoje su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, D. Trumpas – kol kas nesėkmingai – bando suorganizuoti susitikimą tarp Kremliaus šeimininko ir V. Zelenskio.
Antradienį jis teigė esąs itin nusivylęs V. Putinu dėl nesugebėjimo pasistūmėti link taikos Ukrainoje.
Ukrainiečiai smogė rusų kateriui – likviduota okupantų grupė
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės jūrų pajėgos atliko dar vieną sėkmingą operaciją, skelbia „Kanal 24“. Ukrainiečiai sunaikino rusų laivą ir likvidavo jo įgulą.
Kaip informuoja Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Oleksijus Neižpapas, Ukrainos karinės jūrų pajėgos jūros akvatorijoje aptiko katerį, kuris gabeno Rusijos pajėgas. Kateriu rusai ketino pasiekti Tendrivos neriją.
Ukrainiečiai sudavė smūgį kateriui. Septyni okupantai sunaikinti, keturi sužeisti.
Putinas spjovė Trumpo žmonai į veidą: „Tai turėtų būti paskutinis lašas“
JAV primoji ponia Melenia Trump laiške Vladimirui Putinui prašė geresnės ateities vaikams, tarp jų ir ukrainiečių. V. Putino atsakymas – dar daugiau bombų prieš Ukrainą, pastebi „The Washington Post“.
„Kiekvienas vaikas savo širdyje puoselėja tas pačias tylias svajones. <...> Jie svajoja apie meilę, galimybes ir saugumą nuo pavojų“, – rašė ji.
„Pone Putinai, jūs vienas galite atkurti jų melodingą juoką. Saugodamas šių vaikų nekaltumą, jūs padarysite daugiau nei tik tarnausite Rusijai – jūs tarnausite pačiai žmonijai“, – tęsė ji.
V. Putinas pateikė ne vieną atsakymą – paleido masines dronų ir raketų atakas. Praėjusią savaitę vien Kyjive žuvo 23 žmonės, tarp jų – keturi vaikai.
Volodymyras Zelenskis apie naujausius Rusijos smūgius: „Tai neabejotinai reikalauja pasaulio atsako“
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos lyderis Vladimiras Putinas naujais smūgiais Ukrainai demonstruoja savo nebaudžiamumą.
V. Putinas šiuo metu yra Pekine, kur susitiko su Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiais.
„Putinas demonstruoja savo nebaudžiamumą. Ir tai neabejotinai reikalauja pasaulio atsako. Tik dėl nepakankamo spaudimo, pirmiausia Rusijos karo ekonomikai, ši agresija tęsiasi“, – prieš susitikimus su Baltijos ir Šiaurės valstybių pareigūnais Danijoje sakė V. Zelenskis.
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos praėjusią naktį paleido daugiau nei 500 dronų ir raketų į Ukrainą per didelio masto ataką, daugiausia nukreiptą į vakarinę šalies dalį.
Rado taktiką, kaip priversti Putiną baigti karą: jei taip ir toliau, prie derybų stalo gali sėsti dar rudenį
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos dronų smūgiai Rusijos naftos infrastruktūrai sunaikino didžiąją dalį šalies naftos perdirbimo pajėgumų, pastebi „Politico“. Tai sukėlė trūkumą šalies viduje ir paliko Rusijos pramonę ant žlugimo ribos.
Ukrainos sąjungininkai Vakaruose teigia, kad ekonominis spaudimas Rusijai yra geriausias būdas privesti Vladimirą Putiną baigti karą.
Trys Europos pareigūnai, komentavę leidiniui, pareiškė manantys, kad sankcijų ir tokių tikslingų trukdymų derinys privers V. Putiną sėsti prie derybų stalo.
Ukrainos pajėgos vis praneša apie smūgius strategiškai svarbiems Rusijos objektams. Nors žalos poveikį sunku įvertinti, analitikai apskaičiavo, kad dabar neveikia 15–20 proc. Rusijos degalų gamybos, todėl Maskva įvedė eksporto draudimą, o provincijos miestų degalinėse formuojasi eilės.
ES ambasadorė Ukrainoje Katarina Mathernova pastebi, kad tokiais būdais karas perkeliamas į paprastų rusų gyvenimą. Tai yra viena iš nedaugelio priemonių, kurios sulaukia Kremliaus reakcijos.
„Rusijoje susidaro eilės prie degalinių, nes ukrainiečiai savo giliais smūgiais sugebėjo sutrikdyti naftos tiekimą“, – sako ji.
„Taigi tokia spaudimo taktika veikia, ir mums reikia ją tęsti, o ne nukrypti nuo kelio“, – priduria ji.
Kyjivas tokius smūgius vykdo jau daugiau nei metus, bet dabar jų poveikis jaučiamas labiau nei bet kada. Kartu jaučiamas ir sankcijų poveikis.
Buvęs Britanijos kariuomenės žvalgybos pareigūnas Philipas Ingramas sako, kad ši taktika yra „svarbi karo dalis“.
Ukrainos saugumo tarnybos pareigūnas leidiniui pareiškė, kad dronų smūgiai yra „sankcijų“ forma, skirta „sumažinti užsienio valiutos, kurios Rusijai reikia karui, įplaukimą“.
V. Putinas jau skundėsi „nuolatiniais smūgiais į energetikos objektus“ ir grasino tęsti Ukrainos civilinės energetikos infrastruktūros bombardavimą. Kai kur ėmė trūkti benzino, auga kainos. Eiliniai rusai susiduria su nuostoliais.
Spaudimo grupės „Hope for Ukraine“ generalinis direktorius Jurijus Boyečnko sako, kad tikisi, jog tokie ekonominiai sunkumai Rusiją dar šį rudenį privers sėsti prie derybų stalo.
„Jei Ukraina tęs savo smūgius prieš Rusijos naftos infrastruktūrą iki rudens vidurio, tai gali sukelti rimtų ekonominių problemų Rusijoje – problemų, kurios gali priversti Putiną derėtis sąžiningai ir baigti karą“, – pastebi jis.
Ukrainos oro gynyba neutralizavo šimtus rusų dronų ir dvi dešimtis raketų
Ukrainos oro gynyba neutralizavo 430 Rusijos paleistų dronų, 14 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir 7 raketas „Kh-101“, pranešė ginkluotosios oro pajėgos.
Nuo antradienio 16.00 val. rusai atakavo Ukrainą koviniais dronais ir įvairaus tipo imitaciniais bepiločiais, taip pat raketomis.
Oro atakas atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Trečiadienio 9.00 val. duomenimis, patvirtinta, kad Ukrainos oro gynyba numušė arba neutralizavo 451 priešo oro taikinį: 430 dronų, 14 sparnuotųjų raketų „Kalibr“ ir septynias „Kh-101“ raketas. Iš viso Ukraina užfiksavo 526 oro taikinius.
Registruoti 3 raketų ir 69 kovinių dronų smūgiai 14 vietų. Bepiločių nuolaužos nukrito 14 vietų.
Po aštraus Trumpo pasisakymo – Rusijos reakcija
Vladimiro Putino patarėjas, rusų diplomatas Jurijus Ušakovas sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo linkėjimus.
D. Trumpas antradienį apkaltino Kinijos, Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderius sąmokslu prieš Jungtines Valstijas.
„Perduokite šilčiausius linkėjimus Vladimirui Putinui ir Kim Jong Unui, kol rezgate sąmokslą prieš Jungtines Amerikos Valstijas“, – parašė jis.
J. Ušakovas pareiškė, kad tikisi, jog tokie žodžiai buvo ironija.
Kaip rašo rusų propagandos agentūra TASS, J. Ušakovas pažymėjo, jog V. Putinas, Xi Jinpingas ir Kim Jong Unas nesvarsto sąmokslo prieš JAV, jie supranta Vašingtono vaidmenį dabartinėje tarptautinėje padėtyje.
Zacharova dūsauja: Rusija nesulaukia Trumpo vizito
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Rusija laukia JAV prezidento Donaldo Trumpo vizito, praneša rusų propagandos agentūra TASS.
„Apie tai pasakė mūsų šalies prezidentas po savo dalyvavimo viršūnių susitikime Aliaskoje. Jis padarė atitinkamus pareiškimus. Aš taip pat galiu jį pacituoti. Jis viešai pakvietė JAV prezidentą į Rusiją“, – cituojama ji.
Ukraina: Rusija pernakt paleido daugiau nei 500 dronų ir raketų
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos paleido daugiau nei 500 dronų ir raketų į Ukrainą per didelio masto ataką, daugiausia nukreiptą į vakarinę šalies dalį.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Maskva paleido 502 dronus ir 24 raketas, o šalies vakarinių regionų pareigūnai teigė, kad keli žmonės buvo sužeisti, apgadinti gyvenamieji namai ir civilinė infrastruktūra.
„Trys raketos ir 69 dronai pataikė į 14 vietų, o numuštų sviedinių nuolaužos nukrito 14 vietų“, – pridūrė oro pajėgos.
Vladimiras Putinas dėkoja Kim Jong Unui už Šiaurės Korėjos karių pagalbą kare
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį Kinijos sostinėje susitiko su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu, kuris dalyvavo didžiuliame parade, skirtame Japonijos kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare 80-osioms metinėms paminėti.
Kremlius pranešė, kad V. Putinas padėkojo Kim Jong Unui už Šiaurės Korėjos karių pagalbą Rusijai kare su Ukraina ir pareiškė, kad abi šalys kovoja kartu „prieš šiuolaikinį nacizmą“.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 780 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų rugsėjo 3 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 084 570 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 780 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 11 157 (+1) priešo tankus, 23 237 (+4) šarvuotas kovos mašinas, 32 342 (+41) artilerijos sistemas, 1 477 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 213 (+0) oro gynybos sistemų, 422 (+0) karo lėktuvus, 341 (+0) sraigtasparnį, 55 784 (+338) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 664 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 60 600 (+112) automobilių ir degalų cisterną, 3 956 (+4) specialiosios įrangos vienetus.
Černihivo srityje be elektros liko 30 tūkst. vartotojų
Černihivo srityje rusai smogė kritinės infrastruktūros objektui. Dėl to daugiau nei 30 tūkst. vartotojų liko be elektros.
Rusijos pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį masiškai atakavo Ukrainą.
Lavrovas apie Rusijos reikalavimus derybose: prakalbo apie naujas „teritorines realijas“
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Ukraina turėtų pripažinti ir teisiniu būdu įtvirtinti naujas „teritorines realijas“, rašo UNIAN.
Indonezijos laikraščiui „Kompas“ jis teigė, kad minėtos „realijos“ neva susiformavo tada, kai Krymas, Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritys prisijungė prie Rusijos.
Rusijos ministras taktiškai nutylėjo faktą, kad šios teritorijos buvo iš esmės prievarta aneksuotos. Rusija teigė, kad prisijungti prie Rusijos esą norėjo patys teritorijų gyventojai, tačiau Vakarai kaltina Rusiją klastojus referendumų balsavimus.
Trumpas apie pokalbius su Putinu: sužinojau labai įdomių dalykų, greit ir jūs sužinosite
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė esąs labai nusivylęs Rusijos lyderio Vladimiro Putino nesugebėjimu sudaryti taikos susitarimo su Ukraina, tačiau aiškiau nepakomentavo galimų pasekmių Maskvai.
Nuo praėjusio mėnesio, kai Aliaskoje susitiko su V. Putinu, D. Trumpas ragino Kremliaus šeimininką surengti dvišales derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, tačiau vietoj to Rusija suintensyvino išpuolius prieš Kyjivą.
Lenkija įvedė aukščiausią parengties lygį: dėl rusų atakos prieš Ukrainą pakelti orlaiviai
Rusijai naktį į trečiadienį pradėjus oro antskrydžius Vakarų Ukrainoje netoli Lenkijos sienos, Lenkija aktyvavo lėktuvus savo oro erdvei apsaugoti.
„Siekiant užtikrinti Lenkijos oro erdvės saugumą, mūsų oro erdvėje intensyviai veikia lenkų ir sąjungininkų orlaiviai, o antžeminės oro gynybos ir radarų žvalgybos sistemos pasiekė aukščiausią parengties lygį“, – tinkle „X“ pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinis štabas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“.
2.40 val. visoje Ukrainoje buvo paskelbtas oro pavojus, kai ukrainiečių karinės oro pajėgos įspėjo dėl Rusijos raketų ir dronų atakų.
Be kita ko, atakuota sostinė Kyjivas. „Kyjive veikia oro gynyba. Likite slėptuvėse, kol pavojus bus atšauktas“, – „Telegram“ kanale teigė Kyjivo karinės administracijos vadovas Timūras Tkačenka.
Didžiulė ataka prieš Ukrainą: sprogimai griaudėjo visą naktį
Rusija naktį iš antradienio į trečiadienį paleido šimtus dronų prieš Ukrainą, skelbia UNIAN. Taip pat užfiksuotos rusų raketos. Atakos tęsiasi iki pat ryto.
Įvairiuose regionuose užfiksuotos raketų grupės, pastebėtos „Kalibr“, X-101 raketos.
Rusai smogė geležinkelio infrastruktūrai Krivohrado srityje. Čia nukentėjo keturi darbuotojai, jų būklė patenkinama, jie ligoninėje. Ukrainiečiai perspėjami dėl traukinių vėlavimų dėl atakos.
Sprogimai nugriaudėjo Cmelnyckio srityje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Doneckas pagaliau gavo vandens! Savanoriai davė 2000 5l butelių:tiek užteks...1dienai ir1 proc. gyventojų :D
Tuo tarpu Luhanske kilometrinės eilės prie benzokolonkių, o patys kacapai vienas iš kitų vagia benziną čiulpdami per žarneles benziną kaip kokį b!bį. Va tau ir skrusskij mir
Slava Ukraini, smert kacapam!
Zelenskis atvirai apie „Norinčiųjų koaliciją“: kol kas ji tik teorinė
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išreiškė įsitikinimą, kad nors „Norinčiųjų koalicijas“ kol kas atrodo teorinė, tačiau šios iniciatyvos rezultatas bus patikimos saugumo garantijos Ukrainai.
Tai jis pareiškė Paryžiuje, kai kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu atsakinėjo į žurnalistų klausimus.
„Šiandien mes susiduriame su dar viena iniciatyva, kuriai vadovauja Prancūzija ir Didžioji Britanija. Tai „Norinčiųjų koalicija“. Šiandien ji taip pat atrodo teorinė. Bet kiekviena iš iniciatyvų – iš pradžių niekas jomis netikėjo, netikėjo, kad Ukraina turės NATO tipo ginklus. Šiandien ji yra. Aš labai tikiu „Norinčiųjų koalicija“. Mes surinkome daugiau nei 30 šalių. Šiandien turėsime dvišalį pokalbį, o rytoj turėsime „Norinčiųjų koalicijos“ susitikimą, kurios rezultatas, nežinau, kurią dieną tai įvyks, bet tai tikrai įvyks – bus saugumo garantijos Ukrainai“, – pareiškė V. Zelenskis.
Jis dar kartą pabrėžė, kad tai labai svarbu ne tik Ukrainai, bet ir Europai.
„Aš ne tik tikiu tuo. Mes visi dirbame šia linkme. Manau, kad mes parengsime labai tvirtas garantijas, kurios tikrai bus saugumo garantijos Ukrainos ateičiai“, – pažymėjo Ukrainos prezidentas.
Macronas: Europa pasirengusi Ukrainai pasiūlyti saugumo garantijas
Europa yra pasirengusi pasiūlyti saugumo garantijas Ukrainai, kai bus pasirašyta taikos sutartis, numatanti užbaigti karą, kurį sukėlė 2022 m. prasidėjusi visapusiška Rusijos invazija, trečiadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kalbėdamas šalia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio.
„Mes, europiečiai, esame pasirengę pasiūlyti saugumo garantijas Ukrainai ir ukrainiečiams tą dieną, kai bus pasirašyta taikos (sutartis)“, – sakė E. Macronas, kuris ketvirtadienį surengs Europos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimą. Jis kartu pridūrė, kad garantijų detalės yra „itin konfidencialios“, tačiau „pasirengimas buvo užbaigtas“ anksčiau vykusiame gynybos ministrų susitikime.
„Esame pasirengę tvirtai ir ilgalaikei taikai Ukrainai ir europiečiams“, – nurodė E. Macronas. Jis pažymėjo, kad „dabar kyla klausimas, kiek nuoširdi yra Rusija“.