• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
13
Persistengė: Rusija paskelbė sunaikinusi daugiau HIMARS negu Ukraina jų turi (nuotr. SCANPIX) tv3.lt fotomontažas

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį transliuotame interviu pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, Aljansui pareiškus, kad kvietimas Kyjivui bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir jis įvykdys keliamas sąlygas. Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas sako, kad karą Ukrainoje diktatorius Vladimiras Putinas jau pralaimėjo, ir taip pat įvardija, ar šiuo metu egzistuoja branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė.

13

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį transliuotame interviu pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, Aljansui pareiškus, kad kvietimas Kyjivui bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir jis įvykdys keliamas sąlygas. Savo ruožtu JAV prezidentas Joe Bidenas sako, kad karą Ukrainoje diktatorius Vladimiras Putinas jau pralaimėjo, ir taip pat įvardija, ar šiuo metu egzistuoja branduolinio ginklo panaudojimo grėsmė.

REKLAMA

Svarbiausi karo įvykiai Ukrainoje:

23:55 | NATO sąjungininkų patvirtintas gynybos planas: štai kas stotų ginti Lietuvą

NATO sąjungininkai patvirtino 4,4 tūkst. puslapių apimties gynybos planą tuo atveju, jeigu bent vieną iš Vakarų valstybių užpultų Rusijos Federacija, rašo „Obozrevatel“.

Gynybos plane yra aiškinama, kokių veiksmų griebtųsi Aljansas. NATO vadovo Jenso Stoltenbergo teigimu, viršūnių susitikimo metu Vilniuje patvirtintas gynybos planas yra vienas plačiausių nuo pat Šaltojo karo pabaigos.

REKLAMA
REKLAMA

Numatytame plane apibrėžiama, kaip reikėtų apsaugoti kritiškai svarbias teritorijas

Teigiama, kad NATO vyriausiasis vadas Europoje gavo papildomų įgaliojimų, o grėsmės atveju galėtų priimti daugumą sprendimų be išankstinių konsultacijų su skirtingais Aljanso atstovais. Viliamasi, kad tokiu būdu NATO į kilusią grėsmę galėtų reaguoti kur kas greičiau. 

REKLAMA

Gynybos plane taip pat minima, kad kovinės parengties pajėgų skaičius turėtų didėti iki 300 tūkst. karių. 

Rašoma, kad jeigu Rusijos kariuomenė pradės puolimą prieš rytinio flango valstybes, Vokietijos kariai stotų ginti Lietuvą, Kanados - Latviją, Didžiosios Britanijos – Estiją, o JAV kariai – Lenkiją.

Be kita ko, diskutuojama ir dėl antrosios NATO sausumos pajėgų vadavietės įkūrimo Vysbadene, Vokietijoje. Pastebima, kad pirmoji vadavietė yra Izmire, Turkijoje. Tuo metu Vokietija taptų svarbiausiu logistikos centru.

REKLAMA
REKLAMA

„Viskas, kas keliauja iš vakarų į rytus, turi eiti per Vokietiją“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

NATO taip pat įvertino grėsmę, kurią gali kelti Rusija vykdydama sabotažą, todėl žadama griebtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti vamzdynų ir kitų komunikacijų apsaugą.

23:16 | A. Blinkenas Kinijos diplomatui: prieš JAV veikiantys programišiai sulauks atsako

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį Kinijos vyriausiajam diplomatui Wang Yi pareiškė, kad prieš Jungtines Valstijas veikiantys programišiai bus patraukti atsakomybėn, sakė vienas amerikiečių pareigūnas.

JAV pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, nurodė, kad Džakartoje vykusių derybų metu A. Blinkenas Wang Yi nurodė, kad bet kokie veiksmai, nukreipti prieš JAV vyriausybę, bendroves ir visuomenę sulauks atitinkamo atsako. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

JAV ir ir Kinijos diplomatijos vadovai ketvirtadienį Džakartoje surengė antrą per du mėnesius susitikimą, siekdami suvaldyti įtampą, galinčią vėl įsiplieksti dėl Kinijos programišių veiklos.

Susitikimo neatsisakyta nepaisant prieš dvi dienas paskelbto JAV technologijų milžinės „Microsoft“ pranešimo, kad Kinijos programišiai buvo įsilaužę į elektroninio pašto paskyras, susijusias su Vakarų Europos ir JAV vyriausybinėmis agentūromis, įskaitant JAV valstybės departamentą.

22:30 | J. Bidenas: Bidenas apie dingusį „Wagner“ vadovą: jei būčiau Prigožinas, įdėmiai stebėčiau, ką valgau

JAV prezidentas Joe Bidenas įvertino „Wagner“ karinės bendrovės vadovo Jevgenijaus Prigožino tolimesnius veiksmus, kaip situacija gali pakrypti Rusijoje.

REKLAMA

Šiuo metu J. Prigožino buvimo vieta nėra tiksliai žinoma, nors Kremliaus atstovai dar šią savaitę tikino, kad „Wagner“ vadas neva susitiko su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu, rašo CNN.

Tuo metu JAV prezidentas J. Bidenas spaudos konferencijos Helsinkyje metu po derybų su Šiaurės šalių vadovais teigė, kad „tik Dievas žino“, kaip gali susiklostyti tolimesnė J. Prigožino ateitis Rusijoje.

„Mes net nežinome, kur jis yra ir kokius ryšius palaiko. Jei aš būčiau jis [J. Prigožinas], būčiau atsargus valgydamas maistą, įdėmiai stebėčiau valgiaraštį. Tačiau kalbant rimtai, kas žino? Nežinau. Nemanau, kad kažkas iš mūsų tiksliai nutuokia, kokia J. Prigožino ateitis laukia Rusijoje“, – kalbėjo JAV lyderis.

REKLAMA

21:29 | Ukrainos pakvietimas į NATO daugiausiai susieitas su karo pabaiga, sako G. Nausėda

Ukrainos pakvietimas prisijungti prie NATO daugiausiai susietas su Rusijos sukelto karo pabaiga, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Pakvietimas yra, žodis pakvietimas komunikato tekste yra. (...) Pakvietimas yra ir jis vis dėlto yra daugiausia susietas su karu“, – interviu LRT televizijai ketvirtadienį sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo po kelias dienas trukusio NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, kurio metu sutarta, kad Ukraina prie bloko prisijungti galės tuomet, „kai su tuo sutiks sąjungininkai ir bus įvykdytos tam tikros sąlygos“.

Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas po susitikimo teigė, kad sąlygos yra susijusios su gynybos, saugumo institucijų reformomis, tačiau jų nedetalizavo. Jis taip pat pabrėžė, kad sprendimui dėl kvietimo svarbi ir karo pabaiga.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Reformos turi būti įgyvendintos, be jokios abejonės, bet tos reformos turi būti įgyvendintos ir šiaip. Nepamirškime, kad Ukraina šiuo metu yra kelyje į Europos Sąjungą“, – interviu sakė G. Nausėda.

Jis tvirtino, kad šiuo metu Aljanse „niekam nebekyla klausimas, ar Ukraina taps NATO nare“.

„Anksčiau toks klausimas buvo jis kybojo ore. Dabar tik liko klausimas, kada Ukraina taps NATO nare“, – sakė jis.

G. Nausėda taip pat teigė esantis patenkintas kitais NATO viršūnių susitikimo sprendimais.

„Priimta daug sprendimų, kurie yra, pirmiausia, mūsų saugumo ir tvirtybės stiprinimas“, – sakė šalies vadovas.

Anot jo, tai – nauji regioniniai gynybos planai, įtvirtintas rotacinės oro gynybos modelis, Turkijos sprendimas nebeblokuoti Švedijos narystės Aljanse, sutarimas didinti išlaidas gynybai, numatant mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.

REKLAMA

„Baltarusijos veiksnys tekste taip pat atsirado. Tai didelis jau konkrečiai Lietuvos pasiekimas. Aš manau, kad į tai bus atsižvelgiama ir toliau planuojant gynybos planus, vykdant kitus darbus“, – sakė G. Nausėda.

Jis patikino, kad Ukraina ir prezidentas Volodymyras Zelenskis žino apie keliamas sąlygas, tačiau nuogąstauja, kad jų sąrašas gali būti nesibaigiantis.

„Jie nuogąstauja, kad tas vadinamasis sąlygiškumas gali būti panaudotas prieš juos, kad tiesiog remiantis ta prielaida „kai sąlygos bus įvykdytos“, galima sugalvoti vis naujų reikalavimų, kitaip tariant, sugalvoti tokį geležinių kurpaičių modelį, kurių Ukraina niekada negalės sunešioti“, – teigė prezidentas.

REKLAMA

„Aš nuraminau jį, nes aš tikrai nematau tokių nuotaikų tarp valstybių partnerių, visi kaip tik vieningai palaiko Ukrainą, bet visi sako tai, kad šiuo metu vyksta karas, ir kai karas pasibaigs, viskas pajudės labai greitai“, – pridūrė jis.

Prieš atvykdamas į Vilnių, V. Zelenskis kritikavo NATO neryžtingumą nubrėžiant perspektyvą Ukrainai, tačiau vėliau tikino, kad į Kyjivą parsiveža „reikšmingą saugumo pergalę“.

„Drama buvo labai didelė, ir aš vienu metu tikrai turėjau pagrindo nuogąstauti, kad tekstas gali staiga tapti daug blogesnis arba neįtraukti tų dalykų, kurie yra nepaprastai svarbūs ir mums, ir Ukrainai“, – sakė G. Nausėda, komentuodamas NATO lyderių reakciją į V. Zelenskio kritiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Bet toje vietoje tiesiog aš puikiai suvokiau, kad mes jau pasiekėme maksimumą, ir bet koks mėginimas eiti toliau to šiandieninio maksimumo sužlugdys patį Vilniaus viršūnių susitikimą. Aš labai atsakingai tai sakau. Taip galėjo atsitikti“, – pridūrė jis.

21:00 | Maskva nepatenkinta susitarimu

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad jei Ukraina būtų priimta į NATO, tai padidintų įtampą pasaulyje. Interviu metu jis taip pat pabrėžė, kad padaryta nieko, kad būtų patenkinti Rusijos reikalavimai, susiję su susitarimu dėl svarbios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pratęsimo. 

Pernai Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šios šalies Juodosios jūros uostai buvo užblokuoti karo laivų, kol pagal 2022 metų liepą pasirašytą susitarimą buvo sudarytos sąlygos atnaujinti Ukrainos grūdų eksportą.

REKLAMA

Su Jungtinėmis Tautomis ir Turkija sudarytas pirminis 120 dienų susitarimas buvo pratęstas, tačiau liepos 18 dieną jis vėl turi baigtis.

Maskva yra nepatenkinta susijusiu susitarimu dėl netrukdomo Rusijos maisto produktų ir trąšų eksporto, ir teigė nematanti pagrindo pratęsti susitarimo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto.

Ukraina buvo viena didžiausių grūdų augintojų pasaulyje, o minimas susitarimas padėjo sušvelninti karo sukeltą pasaulinę maisto krizę.

Anot V. Putino, jis šiuo metu vis dar svarsto, ar pratęsti šią iniciatyvą. 

„Noriu pabrėžti, kad nieko nebuvo padaryta, nieko. Viskas vienpusiška“, – pareiškė V. Putinas. 

„Mes pagalvosime, ką daryti, turime dar kelias dienas“, – nurodė jis. 

20:39 | Ukrainiečiai nukovė 200 rusų karių

Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per neseniai suduotą galingą smūgį vienai iš rusų bazių buvo nukauta 200 rusų karių, įskaitant ir rusų okupuoto Tokmako miesto komendantą, rašo CNN.

REKLAMA

„Mūsų gynybos pajėgos sėkmingai įvykdė [ataką] prieš okupantų pozicijas Tokmako mieste“, – socialiniame tinkle rašė Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Nors šiems faktams pagrįsti vis dar nėra surinkta pakankamai duomenų dėl to, kad Tokmako miestą šiuo metu yra okupavę rusų kariai, apie suduotus smūgius prorusiškame socialiniame tinkle užsiminė ir kiti asmenys, kurie teigė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė 6 galingus smūgius rusų pozicijoms.

Tuo metu Rusijos paskirtas pareigūnas okupuotoje Zaporižės teritorijoje Vladimiras Rogovas tą pačią dieną užsiminė apie seriją sprogimų mieste, taip pat paviešino vaido įrašą, kuriame buvo matyti kilęs gaisras.

REKLAMA
REKLAMA

Pastebima, kad Ukrainos pajėgos reguliariai taikosi į karinius taikinius Tokmako teritorijoje, mat yra laikoma, kad ši sritis yra svarbi rusų kariuomenei gynybiniu atžvilgiu.

19:45 | V. Putinas eilinį kartą griebėsi propagandos: pareiškė, kad karas gali būti dar labiau eskaluojamas

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad naujų ginklų perdavimas Ukrainai mūšio lauke esą nieko nepakeis, rašo „The Guardian“.

Diktatroius, sakydamas kalbą per valstybinę televiziją, grindė propagandinį naratyvą, kad Vakarų valstybių siekis remti Ukrainą ir jai perduoti daugiau ginklų, skirtų gynybai, esą tik dar labiau eskaluos situaciją mūšio lauke, citavo „Reuters“ naujienų agentūra.

V. Putinas taip pat teigė, kad tankai, kuriuos Vakarų valstybės perdavė Ukrainai, bus „prioritetinis taikinys“ rusų pajėgoms, besikaunančioms fronto zonoje.

Be to, Rusijos diktatorius taip pat dar kartą pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į NATO neva keltų grėsmę Rusijos saugumui, rašo „Sky News“

Tiesa, pastarasis teiginys nėra pagrindžiamas jokiais faktais, o dar praėjusių metų vasario 24 d. Rusijos kariuomenė pradėjo didelio masto karą Ukrainos teritorijoje.

19:28 | Kinijos vyriausiasis diplomatas: Pekinas ketina stiprinti ryšius su Rusija 

 Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi ketvirtadienį pareiškė, kad Pekinas ketina stiprinti ryšius su Rusija strateginio bendravimo ir koordinavimo srityse. 

REKLAMA

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jų bendravimas tapo dar glaudesnis.

Nors Pekinas save laiko neutralia karo šalimi, jo atsisakymas pasmerkti Maskvos invaziją paskatino daugelį Kyjivo sąjungininkų apkaltinti Kiniją palankumu Rusijai.

Wang Yi Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) atstovų susitikimo kuluaruose kalbėjosi su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

„Abi šalys turėtų (...) stiprinti strateginį bendravimą ir koordinavimą“, – Kinijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime cituojamas Wang Yi. 

„Kinija ir Rusija tvirtai remia viena kitą gindamos teisėtus interesus, laikydamosi darnaus sambūvio ir abipusiai naudingo vystymosi kelio“, – priduriama pranešime. 

Pasak Kinijos užsienio reikalų ministerijos, Wang Yi atstovauja Kinijai Džakartoje, nes užsienio reikalų ministras Qin Gangas (Čin Gangas), kuris paprastai dalyvauja tokiuose susitikimuose, serga.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos pranešime teigiama, kad susitikimo metu S. Lavrovas nurodė, kad Maskva ir Pekinas palaiko aukšto lygio santykius, o kovo mėnesį Maskvoje įvykęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) susitikimas davė stiprų postūmį dvišaliams ryšiams.

REKLAMA

„Turime vis daugiau sričių, kuriose mūsų interesai ir planai sutampa, todėl optimistiškai žvelgiu į tolesnę plėtrą“, – sakė S. Lavrovas.

Wang Yi nurodė, kad abi valstybės apsikeitė nuomonėmis dėl koordinavimo ir bendradarbiavimo stiprinimo daugiašalėse struktūrose, tokiose kaip Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO).

Anot Kinijos vyriausiojo diplomato, Pekinas ir Maskva susitarė saugotis išorinio kišimosi ir padės ASEAN blokui suprasti teisingą bendradarbiavimo Rytų Azijoje kryptį bei išlaikyti regiono stabilumą.

18:22 | J. Bidenas įvertino, ar Putinas gali ryžtis panaudoti branduolinį ginklą

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas jau pralaimėjo karą Ukrainoje, Maskvai stokojant išteklių ir patiriant ekonominių sunkumų.

„Putinas jau pralaimėjo karą. Nėra jokios galimybės, kad jis laimėtų karą Ukrainoje“, – spaudos konferencijos Helsinkyje metu po derybų su Šiaurės šalių vadovais sakė J. Bidenas.

Be to, JAV lyderis įvertino, ar V. Putinas po Rusijoje įvykusio maišto, kurį surengė „Wagner“ karinės bendrovės vadovas Jevgenijus Prigožinas, gali ryžtis eskaluoti padėtį Ukrainoje ir netgi panaudoti branduolinį ginklą.

Tačiau, pasak prezidento, šiuo metu „nėra realių ketinimų, kad Putinas panaudos branduolinius ginklus“.

REKLAMA

17:38 | Ukraina stiprina pasienio ruožo su Baltarusija saugumą

Ukrainos kariuomenė ir sienos apsaugos tarnybos darbuotojai per dešimt dienų pasienyje su Baltarusija įrengė 30 prieštankinių minų laukų. Kaip rašo UNIAN, šiam tikslui pasiekti buvo panaudota 5,8 tūkst. minų.

Apie tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Jungtinių pajėgų vadas generolas leitenantas Serhijus Najevas.

„Mes suprantame, kad mums neprireiks civilinės formos pasienio linijos su kaimynais dar ilgą laiką, nes mes neturime draugų kitoje sienos pusėje. 

Dėl šios priežasties buvo iškelta užduotis – pasienio ruožą [su Baltarusija] padaryti neprieinamu“, – teigė jis.

Be to, S. Najevas pridūrė, kad taip pat buvo iškasta apie 5 kilometrus atskirų tranšėjų, 6,5 kilometro prieštankinių griovių. 

17:08 | JAV gynybos sekretorius: neabejoju, kad Ukraina taps NATO nare

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį transliuotame interviu pareiškė esąs įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO, Aljansui pareiškus, kad kvietimas Kyjivui bus įteiktas, kai dėl to sutars bloko valstybės ir jis įvykdys keliamas sąlygas.

„Neabejoju, kad taip įvyks“, – sakė J. Austinas transliuotojui CNN, paklaustas, ar Ukraina prisijungs prie Aljanso po to, kai baigsis karas su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

REKLAMA

Jis taip pat pažymėjo, kad didelė dalis Ukrainos ginkluotės vis dar tebėra sovietinių laikų įranga, ir sakė, kad „kalbant apie mokymą ir aprūpinimą, dar reikia daug nuveikti“, kad šalis atitiktų NATO standartus.

„Mes atliekame šį darbą, nes padedame jiems kovoti šiame kare“, – sakė L. Austinas.

Šią savaitę Lietuvoje vykusiame 31 NATO valstybės viršūnių susitikime Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tvirtino, kad Aljansas niekada nenaudojo griežtesnės kalbos kaip dabar, kad paremtų Ukrainą jos įnirtingoje kovoje siekiant įveikti Rusijos invaziją.

Pirmąją viršūnių susitikimo dieną Aljanso vadovai pažadėjo, kad Ukrainos ateitis yra NATO, ir sutrumpino galimą procesą, kurį Kyjivas turės pereiti, kad įstotų į bloką.

Tačiau pažadas dėl būsimos narystės be apibrėžto laiko atspindi Jungtinių Valstijų susirūpinimą dėl galimo branduolinio konflikto su Rusija.

Vėliau Didžiojo septyneto (G-7) valstybių vadovai pažadėjo remti Ukrainą tiek laiko, kiek prireiks Rusijos invazijai įveikti.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad tai reiškia reikšmingą saugumo pergalę, tačiau neslėpė, kad siekė, jog būtų nustatytas tvirtas Kyjivo įstojimo į NATO tvarkaraštis.

16:28 | Latvijos prezidentas: Vilniuje galėjo būti įvardytos aiškesnės Ukrainos kelio į NATO sąlygos

REKLAMA

Per Vilniuje šią savaitę vykusį NATO viršūnių susitikimą galėjo būti įvardytos aiškesnės Ukrainos kelio į NATO sąlygos, ketvirtadienį pareiškė Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius.

Paklaustas, ar, jo manymu, Ukrainai aukščiausiojo lygio susitikimas davė maksimalią galimą naudą, E. Rinkevičius teigė, kad NATO ir Ukrainos tarybos sukūrimas buvo didelis pliusas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitas Vilniuje suteikė galimybę aptarti ne tik stojimo į NATO klausimus, bet ir praktinės paramos teikimą, pažymėjo jis.

„Jei kalbame apie maksimumą, kurį Ukraina galėjo gauti, maksimumas yra tai, dėl ko gali susitarti visos Aljanso narės. Taigi šiuo metu tai yra didžiausias galimas bendras rezultatas. Prieš viršūnių susitikimą buvo įvairių nuomonių, daug diskusijų ir sudėtingos daugiapakopės diplomatijos“, – sakė prezidentas.

E. Rinkevičius teigė, kad nors Ukrainos kelio į NATO sąlygos nėra tokios aiškios, kokių norėtųsi, įsipareigojimas supaprastinti kelią į Aljansą atsisakant Narystės veiksmų plano yra privalumas.

Jis pažymėjo, kad dabar daug kas priklausys nuo padėties fronte ir nuo dinamikos Aljanso viduje. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad bendraminčiai turėtų ir toliau išnaudoti visas galimybes remti Ukrainą.

Komentuodamas NATO viršūnių susitikime Vilniuje pasiektą susitarimą, kad ateityje Aljanso narės į gynybą investuos ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), iš kurių ne mažiau kaip 20 proc. turėtų būti skirta kariuomenėms modernizuoti, naujai ginkluotei pirkti, prezidentas pažymėjo, kad toks susitarimas galiojo dar 2014 metais, tačiau šiemet šį klausimą teko vėl aptarti, nes yra šalių, kurios šį rodiklį jau viršijo, ir yra šalių, kurios šio tikslo dar negali pasiekti.

REKLAMA

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis anksčiau šią savaitę paskelbė, kad šalies karinės išlaidos tris procentus BVP pasieks kitais metais, o ne 2027-aisiais, kaip buvo planuota iš pradžių.

15:55 | Generolas: Ukraina jau gavo kasetinius šaudmenis

Ukrainos generolas Oleksandras Tarnavskis CNN patvirtino, kad Ukraina jau gavo JAV žadėtų kasetinių šaudmenų, tačiau jų dar nepanaudojo mūšio lauke. Jis neabejoja, kad tokio tipo amunicija turės didelę įtaką kovų eigai.

„Gavome juos, dar nenaudojome, bet jie gali kardinaliai pakeisti (karo veiksmų eigą – red.)“, – sakė O. Tarnavskis.

Gavusios kasetinius šaudmenis, Ukrainos ginkluotosios pajėgos įgis pranašumą, pridūrė jis.

Pažymima, kad Ukraina oficialiai dar nepatvirtino kasetinių šaudmenų gavimo, tačiau jau patikino Jungtines Valstijas, kad nenaudos jų tankiai apgyvendintose vietovėse. Tai patvirtino ir pats O. Tarnavskis.

Kasetinė bomba (angl. cluster bomb) yra kasetė, pripildyta kovinių elementų, pavyzdžiui, mažo kalibro aviacinių bombų arba aviacijos minų. Kasetinės bombos paskleidžiamos iš bombų kasečių arba ryšulių, juos išmetus iš skrendančio lėktuvo. Kartais naudojami nenumetami bombų konteineriai.

 

15:36 | Budrys: po Švedijos priėmimo į NATO reikės koreguoti regioninius gynybos planus

REKLAMA

Šią savaitę patvirtintus NATO regioninius gynybos planus dar reikės koreguoti, kai į Aljansą galiausiai bus priimta Švedija, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais.

„Vėl turės grįžti į planavimo etapą ir turėsime koreguoti regioninius gynybos planus“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė Kęstutis Budrys.

Vilniaus viršūnių susitikimo išvakarėse Aljansui pavyko sutarti dėl naujų regioninių gynybos planų, kuriems ypač daug dėmesio skyrė Lietuva.

14:55 | Žiniasklaida paviešino, kodėl Zelenskis prieš lyderių susitikimą paskelbė piktą žinutę

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį bandė paveikti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje diskusijų eigą, kai paaiškėjo, kad JAV ir Vokietijos reikalavimu galutinės deklaracijos tekstas buvo pakeistas į Ukrainai mažiau palankią formuluotę.

14:47 | OV „Pietūs“: rusai apšaudė Gyvačių salą

Ukrainos operatyvinė vadovybė „Pietūs“ skelbia, kad Rusijos karinės pajėgos ketvirtadienio rytą apšaudė Ukrainos pasipriešinimo simboliu laikomą Gyvačių salą, esančią Juodojoje jūroje. Tam rusai pasitelkė taktinę aviaciją.

Kaip skelbia OV „Pietūs“, rusai ant salos numatė aviacinę bombą. Ukraina neatskleidžia informacijos apie išpuolio pasekmes.

Taip pat pranešama, kad šiandien Juodojoje jūroje buvo dislokuoti devyni Rusijos laivai, tarp jų – trys raketų nešėjai. Iš viso ukrainiečiai Juodojoje jūroje šiuo metu skaičiuoja 18 raketų „Kalibr“.

Maskva užėmė Gyvatės salą netrukus po to, kai 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo invaziją.

Nedidelė sala išgarsėjo internete žaibiškai išpopuliarėjus radijo pokalbiui, per kurį ukrainiečių pasieniečiai atsisako pasiduoti atakuojančio rusų laivo „Moskva“ įgulai. Jų ryžtingas atsakymas „Rusijos karini laive, eik ****“ tapo vienu iš ukrainiečių pasipriešinimo Kremliaus įsiveržimui simbolių.

Ukrainiečių kariai pateko į nelaisvę, bet vėliau buvo iškeisti į rusų belaisvius.

Šio pokalbio įrašas apkeliavo visą pasaulį ir tapo Ukrainos pasipriešinimo simboliu, skambi frazė netgi buvo vaizduojama paramos mitinguose užsienyje ir ant pašto ženklų.

14:11 | Rusijos generolas majoras skelbia buvęs atleistas už paviešintas kariuomenės problemas

Rusijos generolas majoras Ivanas Popovas, šaukiniu „Spartak“, sau pavaldiems kariams pranešė, kad buvo atleistas po to, kai paviešino Rusijos kariuomenės problemas.

Garso įraše vyras, kuris į karius kreipiasi „mano mėgstamiausi gladiatoriai“, sako, kad jis buvo „klastingai ir niekšiškai“ atleistas po to, kai „pačioje viršūnėje“ prabilo apie problemas kariuomenėje.

13:16 | Rusijoje sulaikytas dėl paramos Ukrainai išdavyste apkaltintas translytis aktyvistas

Rusijos saugumo tarnyba FSB ketvirtadienį paskelbė sulaikiusi translyčių teisių aktyvistą, kaltinamą valstybės išdavimu dėl paramos Ukrainai.

Pareigūnai „sustabdė neteisėtą Rusijos piliečio, Oriolo regiono gyventojo, veiklą“, sakoma FSB pranešime. Jame teigiama, kad šis asmuo kaltinamas tėvynės išdavimu, nes teikė finansinę paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

FSB padarytame sulaikymo įraše, kurį paskelbė Rusijos valstybinė žiniasklaida, matyti, kaip ginkluoti vyrai kariškais drabužiais spaudžia prie sienos įtariamąjį.

Įraše girdisi, kaip įtariamasis šaukiasi pagalbos, o tada yra surakinamas antrankiais ir įsodinamas į furgoną.

Kaip nurodė FSB, sulaikytasis yra translytis, dirbantis nevyriausybinei teisių stebėjimo organizacijai „OVD-Info“.

Šis asmuo kaltinamas pinigų pervedimo grupėms Ukrainoje organizavimu siekiant finansuoti ukrainiečių kariuomenę.

Už tėvynės išdavimą Rusijoje skiriama įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.

11:55 | Podoliakas: Yra trys keliai baigti karą

Ukrainos prezidentūros kanceliarija kalba apie tris karo Ukrainoje pabaigos kelius: Ukrainos pergalę, pralaimėjimą arba naujas derybas „Minskas-3“.

„Yra tik trys karo pabaigos variantai. Pirma: mes laimime – taigi bus Ukrainos valstybė, kuri visapusiškai dominuos regione ir, atitinkamai, turės labai aiškias partnerystes. Ji galės modernizuoti armiją ir turėti veiksmingą kariuomenę“, – kalbėjo Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychaila Podoliakas.

Anot M. Podoliako, pagal šį scenarijų, su Rusijos Federacija bus sukurta demilitarizacinė zona, iš Rusijos Federacijos bus atimtos tam tikro nuotolio raketos, bus surengtas viršūnių susitikimas Rusijos branduoliniam arsenalui kontroliuoti.

Antrasis variantas galėtų būti Ukrainos praradimas – ir „tada Ukraina tiesiog palaipsniui mirs“ per kelerius metus.

„Yra trečias variantas – per vidurį: mes nepralaimime, bet yra demarkacijos linija – „Minskas-3“. Tai reiškia, kad jūs tiesiog mirsite labai lėtai. Jus prijungs prie gyvybę palaikančio aparato“, – toliau kalbėjo M. Podoliakas.

Jo nuomone, tai reikš, kad valstybingumo Ukrainoje nebeliks. 

„Todėl visa kita yra bandymas rasti kažkokius alternatyvius elementus, kurie leistų kažkur kažką tęsti... Turime labai paprastus variantus – laimėti arba pralaimėti“, – mano M. Podoliakas. 

11:29 | Britų žvalgyba: rusų pajėgos Ukrainoje panaudojo čečėnų sprogdinimo taktiką

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ketvirtadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje teigė, kad šį birželį buvo gauta keletas pranešimų apie tai, jog Rusijos pajėgos panaudojo keliomis tonomis sprogmenų pakrautus pasenusius šarvuočius.

Toks automobilyje sumontuotas improvizuotasis sprogdinimo užtaisas yra vadinamas abreviatūra VBIED. Tikėtina, kad įgula, nustačiusi transporto priemonės kursą, iš jos iššoka. 

Pasak ministerijos, dauguma VBIED atvejų buvo užfiksuoti Marinkos apylinkėse, netoli Donecko miesto, ir jų naudojimas prasidėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai rusų pajėgas šioje teritorijoje sustiprino čečėnų daliniai. Pranešime priduriama, kad yra reali tikimybė, jog taikyti šią taktiką pradėjo būtent čečėnų kovotojai.

Teigiama, kad jie yra įgudę naudoti improvizuotuosius sprogdinimo užtaisus dar nuo Čečėnijos karų, vykusių paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, laikų. Pranešama, kad panašius VBIED 2023-iųjų sausį panaudojo ir už Ukrainą kovojantys čečėnai, nurodė ministerija.

JK žvalgyba teigė, kad dauguma rusų VBIED dėl prieštankinių minų ir gynybinių šūvių beveik neabejotinai sprogo nepasiekus taikinio, todėl kyla abejonių dėl šios taktikos veiksmingumo.

Tačiau, priduria britų ministerija, šie užtaisai sukelia itin didelius sprogimus, besiginančioms pajėgoms galinčius turėti psichologinį poveikį.

10:54 | A. Guterresas kreipėsi į V. Putiną dėl ukrainietiškų grūdų eksporto susitarimo pratęsimo

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas išsiuntė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuriame išdėstė pasiūlymą dėl svarbios Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pratęsimo.

„Generalinis sekretorius ir toliau bendradarbiauja su visomis atitinkamomis šalimis šiuo klausimu ir išreiškia norą toliau svarstyti savo pasiūlymą su Rusijos Federacija“, – trečiadienį žurnalistams sakė A. Guterreso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas, bet detaliau pasiūlymo nekomentavo.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“ šaltinių, A. Guterresas pasiūlė V. Putinui pratęsti susitarimą, pagal kurį leidžiama saugiai eksportuoti grūdus iš Ukrainos į Juodąją jūrą mainais už tai, kad sankcionuoto Rusijos žemės ūkio banko „Rosselchozbank“ antrinė įmonė bus prijungta prie tarptautinės mokėjimų sistemos SWIFT.

10:19 | Rusija sako naikintuvus F-16 Ukrainoje laikysianti branduoline grėsme

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva Ukrainai pažadėtus Vakarų naikintuvus F-16 laikys branduoline grėsme, nes jie gali nešti atominius ginklus.

Ukrainiečiai, kovojantys su jau beveik pusantrų metų besitęsiančia Rusijos invazija, modernių karinių lėktuvų prašo iš Vakarų sąjungininkių, teikiančių Kyjivui karinę pagalbą.

S. Lavrovas kalbėjo apie JAV planą perduoti Ukrainai lėktuvus F-16, nors Vašingtonas nėra davęs leidimo jokiai šaliai juos tiekti.

„Rusija negali ignoruoti šių lėktuvų gebėjimo nešti branduolinius ginklus. Čia nepadės jokios garantijos“, – S. Lavrovo žodžius citavo Rusijos užsienio reikalų ministerija.

„Vykstant kovinėms operacijoms mūsų kariškiai nesiruošia aiškintis, ar kiekvienas konkretus tokio tipo orlaivis yra pritaikytas gabenti branduolinį ginklą, ar ne“, – kalbėjo jis.

„Mes patį faktą, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi tokias sistemas, laikysime Vakarų grėsme branduolinėje srityje“, – sakė jis.

09:54 | ISW: NATO susitikimas pademonstravo žlugusius Rusijos tikslus

Kaip naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų institutas, šiųmetis NATO viršūnių susitikimas parodė, kad žlugo visi tikslai dėl kurių Rusija skelbė pradėjusi plataus masto invaziją į Ukrainą.

„Tikslas užkirsti kelią NATO plėtrai ir, be to, apriboti ankstesnius Aljanso plėtros etapus ir nustumti NATO nuo Rusijos sienų buvo vienas iš Kremliaus reikalavimų prieš invaziją į Ukrainą. Šį tikslą Kremlius nuolat kartojo viso karo metu.

Bendro rezonanso nebuvimas Rusijos informacinėje erdvėje apie įvykius NATO viršūnių susitikime, taip pat Suomijos įstojimas į NATO ir Turkijos susitarimas išsiųsti Švedijai stojimo protokolą, greičiausiai rodo, kad Kremlius suprato šiuos pralaimėjimus ir nenori jų prisiminti“, – rašo ISW analitikai.

Jie taip pat pažymėjo, kad Rusijos žiniasklaidos erdvėje apie NATO viršūnių susitikimą buvo pranešama santūriai ir tyliai, o tai neatitinka didžiulio pralaimėjimo, kurį šis viršūnių susitikimas iš tikrųjų reiškia Rusijos Federacijos prieš karą keltiems tikslams.

09:26 | Po NATO viršūnių susitikimo J. Bidenas atvyko į Suomiją

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį vėlai vakare atvyko į naują NATO narę Suomiją, kur susitiks su jos prezidentu Sauli Niinisto bei Šiaurės šalių ministrais pirmininkais.

Po vizito Vilniuje, kur JAV delegacija dalyvavo NATO viršūnių susitikime, amerikiečių prezidento lėktuvas Helsinkio oro uoste nusileido 22 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, pranešė ten buvęs naujienų agentūros AFP fotografas.

Šiaurės šalis, kurios siena su Rusija yra daugiau kaip 1 300 km ilgio, reaguodama į Maskvos karą Ukrainoje nutraukė savo ilgametę karinio neprisijungimo politiką ir balandį įstojo į NATO.

08:36 | Australija: sudėtinga aprūpinti Ukrainą naikintuvais

Australijos gynybos ministras ketvirtadienį išreiškė abejonę dėl galimybės paremti Ukrainos kariuomenę nebenaudojamais naikintuvais, sakydamas, kad patenkinti šį Kyjivo prašymą būtų sudėtinga.

NATO viršūnių susitikimo Lietuvoje kuluaruose Australija padidino savo paramą Ukrainai ir pažadėjo papildomai atsiųsti 30 šarvuočių „Bushmaster“, kurių vertė 67 mln. JAV dolerių (61 mln. eurų).

Tačiau Kyjivas taip pat yra teiravęsis Australijos apie dešimčių nebenaudojamų naikintuvų F-18 būklę. Ukrainiečiams jie galėtų būti didelė parama kovojant su Rusijos oro pajėgų galia.

Australijos gynybos ministras Richardas Marlesas sakė, kad pokalbiai dėl orlaivių suteikimo tęsiasi, tačiau jų siuntimas yra daug sudėtingesnis nei kitos karinės paramos formos.

„Orlaiviai tampa daug sudėtingesniu klausimu, – sakė jis nacionaliniam transliuotojui ABC. –  Situacija dėl orlaivių yra gana sudėtinga, tačiau mes ir toliau su Ukraina apie tai kalbėsimės.“

„Tai, ką duodame ir ką darome, turi būti praktiška ir keisti situaciją“, – pridūrė ministras.

08:05 | Ukraina trečią Rusijos atakų naktį numušė 20 rusų dronų, 2 sparnuotąsias raketas

Ukraina ketvirtadienį paskelbė praėjusią naktį numušusi 20 Rusijos atakos dronų ir dvi sparnuotąsias raketas.

Ukrainą, įskaitant jos sostinę Kyjivą, Rusija atakavo trečią naktį iš eilės.

„Vykdome sėkmingą oro gynybos operaciją, – sakė Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas. – Sunaikinta 20 „Shahed“ – numušti visi skridę [dronai]. Taip pat sunaikintos dvi sparnuotosios raketos „Kalibr“.“

07:23 | J. Bidenas Vilniuje susitiko su baltarusių opozicijos lydere S. Cichanouskaja

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį Vilniuje, kur dalyvavo NATO viršūnių susitikime, susitiko su baltarusių opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja, pranešė Baltieji rūmai.

S. Cichanouskaja, kuri tvirtina 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimuose įveikusi šalies autoritarinį lyderį Aliaksandrą Lukašenką, po šių rinkimų buvo priversta pasitraukti į užsienį ir gyvena Lietuvoje.

J. Bideno susitikimas su ja akcentuoja tolesnį Jungtinių Valstijų įsipareigojimą ginti ir remti žmogaus teises, įskaitant raiškos laisvę, ir laisvus bei teisingus rinkimus Baltarusijoje, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.

06:44 | Naktiniai dronų smūgiai Kyjive pražudė vieną žmogų, mažiausiai keturi buvo sužeisti 

Rusijos dronų smūgis Kyjivui pražudė vieną žmogų, dar mažiausiai keturi buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė valdžios institucijos.

Sprogimai Ukrainos sostinėje girdėjosi jau trečią naktį iš eilės.

„Šiąnakt įvyko didelio masto iranietiškų dronų ataka“, – „Telegram“ pranešė Kyjivo karinė administracija.

Pranešime teigiama, kad Irane pagaminti sprogstamieji dronai „Shahed“ įskridro į sostinę iš įvairių krypčių, ir priduriama, kad miesto oro erdvėje buvo numušta apie tuzinas jų.

Penkiuose rajonuose buvo pranešta apie krintančias nuolaužas ir priduriama, kad 19 metų moteris ir 23 metų vyras buvo paguldyti į ligoninę su nuolaužų sukeltomis žaizdomis.

Kyjivo karinės administracijos viršininkas Serhijus Popko „Telegram“ parašė, kad nuo krintančių nuolaužų Darnyckio rajone buvo sužeisti du žmonės. Neaišku, ar tai tie patys du žmonės.

Kyjivo meras Vitalijus Klyčko anksčiau sakė, kad dėl sprogimų sostinėje pagalbos tarnybos reagavo į iškvietimus Solomjansko, Ševčenkovskio, Podolskio ir Darnyckio rajonuose.

„Podolskio rajone, gesinant gaisrą daugiabučiame name, aptiktas vieno žuvusio žmogaus kūnas“, – „Telegram“ rašė V. Klyčko.

Jis taip pat nurodė, kad du žmonės buvo paguldyti į ligoninę, kai krintančios nuolaužos apgadino gyvenamąjį namą Darnyckio rajone. Neaišku, ar tai tie patys du asmenys, kuriuos minėjo karinė administracija.

Kitiems dviem gyventojams Ševčenkovskio rajone buvo suteikta pagalba įvykio vietoje, teigė V. Klyčko.

Svarbiausi trečiadienio įvykiai

► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suklydo manydamas, kad palauš NATO vienybę karo Ukrainoje išbandymu, trečiadienį Vilniuje pareiškė Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas.

► Didžiojo septyneto (G-7) šalys trečiadienį įsipareigojo teikti ilgalaikę karinę paramą Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis ir sustabdytų bet kokį karo pasikartojimą, taip vainikuodamos Vilniuje dvi pastarąsias dienas vykusį NATO viršūnių susitikimą.

► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Vilniuje pasveikino Didžiojo septyneto (G-7) šalių įsipareigojimus Kyjivui, bet perspėjo, kad jie neturėtų tapti pamaina šalies narystei Aljanse.

► Rusai trečiadienio naktį atakavo Ukrainą dronais, virtinėje šalies sričių, taip pat ir sostinėje Kyjive, buvo paskelbtas oro pavojus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų