Apšaudymai įvyko pirmadienį.
Orbanas parašė žinutę Zelenskiui: apkaltino šantažu
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas parašė žinutę Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.
Ją jis paskelbė platformoje „X“.
V. Orbanas apkaltino V. Zelenskį bandant primesti, kas geriausia vengrams, taip pat apkaltino jį šantažu.
„Gerbiamas Prezidente,
Su visa pagarba, Vengrija neturi moralinės pareigos remti Ukrainos stojimą į Europos Sąjungą. Nė viena šalis niekada nėra šantažu gavusi savo kelio į ES – ir tai neįvyks ir šį kartą. ES sutartis nepalieka vietos dviprasmybei: dėl narystės sprendžia valstybės narės vienbalsiai.
Vengrijos žmonės jau apsisprendė. Referendume jie didžiąja balsų dauguma pasakė „ne“ Ukrainos narystei ES.
Jei norite tai pakeisti, kampanija, kurią vykdote prieš Vengriją, tikriausiai nėra geriausias būdas susirasti draugų“, – parašė jis.
Rusijoje 2 000 km nuo Ukrainos teritorijos pranešta apie dronų ataką
Rusijos Tiumenės mieste, kuris yra už 2 000 kilometrų nuo Ukrainos, buvo pranešta apie dronų ataką.
Apie tai skelbia „Telegram“ kanalas „Astra“, rašo „Ukrainska Pravda“.
„Reikia žiūrėti labai rimtai“: Kubilius sako, kad Kremliuje jau yra svarstymų pulti NATO
Kremlius svarsto galimo Rusijos įsiveržimo į NATO šalis scenarijų. Vakarų žvalgybos tarnybos turi tai patvirtinančių įrodymų, interviu „Wyborcza“ nurodė Europos Komisijos narys, atsakingas už gynybos klausimus, Andrius Kubilius, rašo UNIAN.
Zelenskis po susitikimo su Ruginiene: „Mes tai vertiname“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Ukrainoje priėmė Lietuvos premjerę Ingą Ruginienę.
„Susitikau su Lietuvos ministrė pirmininke Inga Ruginiene. Tai jos pirmasis užsienio vizitas, ir labai vertinga, kad būtent į Ukrainą. Tai tikras paramos ženklas“, – pirmadienį vakare socialiniuose tinkluose skelbia jis.
Pavojingi incidentai Europos danguje: atskleidė, koks rusų pareigūnas gali būti už juos atsakingas
Pastaruoju metu nežinomi dronai vis dažniau pasirodo virš svarbių Europos šalių objektų. Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko atskleidžia, kas iš Rusijos gali būti atsakingas už šiuos incidentus, rašo „Kanal 24“.
Čekijos prezidentas įspėja nenutraukti Ukrainos aprūpinimo šaudmenimis iniciatyvos
Po populistinės opozicinės partijos ANO pergalės parlamento rinkimuose Čekijos prezidentas Petras Pavelas įspėjo dėl šalies iniciatyvos aprūpinti Ukrainą šaudmenimis nutraukimo, praneša agentūra „Reuters“.
„Jei šią paramą sumažinsime arba nutrauksime, visų pirma pakenksime patys sau“, – sakė P. Pevlas pirmadienį. Pagalbos sustabdymas, be to, anot jo, turėtų fatališkų padarinių Ukrainai ir pareikalautų dar daugiau žmonių gyvybių.
ANO pirmininkas ir buvęs vyriausybės vadovas Andrejus Babišas prieš rinkimus paskelbė, kad nutrauks iniciatyvą. Jis ją pavadino pernelyg brangia ir neskaidria. Jo nuomone, tuo turėtų pasirūpinti ES ir NATO. Čekija priklauso abiem šioms organizacijoms.
Milijardieriaus A. Babišo partija ANO penktadienį ir šeštadienį vykusiuose rinkimuose iškovojo 80 mandatų 200 vietų parlamente. Dabar partija derasi dėl vyriausybės sudarymo.
Šaudmenų iniciatyva buvo kadenciją baigiančios premjero Petro Fialos vyriausybės pavyzdinė programa, skirta paremti Ukrainą jos gynybinėje kovoje su Rusija. Pagal šią iniciatyvą Ukraina perkami artilerijos sviediniai iš ES nepriklausančių šalių.
Čekijos vyriausybė tikėjosi, kad šiais metais tiekimai augs. Pernai pagal Čekijos iniciatyvą Ukrainą pasiekė 1,5 mln. vienetų šaudmenų.
P. Pavelas, buvęs aukštas NATO kariškis ir didelis iniciatyvos rėmėjas, pasiūlė A. Babišui susipažinti, kaip programa veikia.
Taiklūs Ukrainos smūgiai: atakuotas sprogmenų fabrikas, naftos kompleksas Kryme
Ukrainos kariuomenė pranešė smogusi sprogmenų fabrikui Rusijoje ir naftos perkrovimo kompleksui Maskvos aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Dzeržinskio mieste Rusijos Žemutinio Naugardo srityje atakuota sprogmenų gamykla, siekiant sumažinti rusų puolamąjį potencialą, pranešė Generalinis štabas Kyjive. Taikinio apylinkėse esą būta daugybės sprogimų ir gaisrų.
Socialinėje žiniasklaidoje plito vaizdo įrašai, kuriuose esą matyti abu smūgiai. Abi šios vietos jau ir praeityje yra tapusios Ukrainos pajėgų taikiniu.
Srities gubernatorius Glebas Nikitinas tuo tarpu tinkle „Telegram“ rašė, kad netoli Dzeržinskio pramonės teritorijos buvo atremta 20 dronų ir kad pramoniniai objektai nenukentėjo. Tačiau krentančios nuolaužos esą sužalojo vieną žmogų, kilo keli gaisrai privačiose teritorijose, kurie greitai buvo užgesinti.
Kryme Ukrainos pajėgos, be to, Feodosijos mieste pataikė į naftos perkrovimo kompleksą, informavo Generalinis štabas Kyjive. Šis kompleksas aprūpina Rusijos kariuomenę. Anot duomenų, teritorijoje kilo didelis gaisras.
Po Merkel išsišokimo – aštri reakcija regione: „Pati bendradarbiavo su Putinu, kiek tik galėjo“
Estija ir Lenkija sukritikavo buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimą, kad Baltijos šalys ir Lenkija neva prisidėjo prie Europos ir Rusijos santykių nutrūkimo, o tai galiausiai „sutrukdė“ surengti derybas su Maskva prieš Rusijai pradedant karą Ukrainoje, rašo „Ukrinform“.
Ar Ukraina gali sunaikinti Krymo tiltą? Karininkas įvardijo, kada tai bus įmanoma
Norint sunaikinti Krymo tiltą ukrainiečiams pirmiausia reikia sunaikinti rusų radijo stotis ir ginklus, kurie veikia Ukrainos dronus, pareiškė 14-ojo atskiro dronų pulko vado pavaduotojas Romanas Parkhanovas, rašo UNIAN.
Pasak jo, Ukrainos pajėgos tikrai atakuos tiltą, jungiantį okupuotą Krymą su žemynine Rusija. Jo teigimu, tai gali įvykti bet kurią dieną „šiais metais, kitais metais“.
R. Parkhanovas sako, kad užduotis pulti Krymo tiltą yra iškelta nuo pat pirmos karo dienos. Tačiau tam reikalingos tam tikros ginkluotės priemonės, tai susiję ne tik su ukrainiečių dronais.
Be to, reikia sunaikinti rusų radijo stotis ir ginklus, kurie veikia Ukrainos dronus.
„Mes dirbame su tuo. Anksčiau ar vėliau bus smūgiai ir Krymo tiltui, ir kitiems objektams Kryme. Jie tikrai padarė Krymą „nenuskandinamu lėktuvnešiu“. Krymas yra labiausiai apsaugota ir labiausiai militarizuota teritorija“, – pastebi R. Parkhanovas.
Zelenskis griežtai atsikirto Orbanui: jis bus toks vienintelis istorijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas neturi teisės blokuoti Ukrainos kelio link narystės Europos Sąjungoje (ES), rašo UNIAN.
V. Zelenskis pabrėžia, kad Ukrainos kelias link ES yra negrįžtamas.
„Kyiv Post“: Ukraina kuria slaptą baterijų tinklą nenutrūkstamam elektros tiekimui užtikrinti
Ukrainos energetikos bendrovės visoje šalyje įrengė slaptus energijos kaupimo įrenginių parkus, kad išlaikytų elektros tiekimą per Rusijos išpuolius. Jų buvimo vietos slepiamos, kad netaptų taikiniu, pirmadienį pranešė „Kyiv Post“.
Neseniai Rusijos surengti smūgiai Ukrainos energetikos objektams – nuo dujotiekių iki elektros tinklų – sukėlė susirūpinimą Kyjivo gebėjimu užtikrinti stabilų elektros tiekimą žiemą, kai paklausa stipriai išauga.
Baterijos naudojamos kaip atsarginis energijos šaltinis, kuris automatiškai įsijungia elektrinei nustojus veikti. Tokiu būdu išvengiama elektros tiekimo pertrūkių, o inžinieriai turi daugiau laiko atstatyti pagrindinio elektros tinklo veikimą.
„The Wall Street Journal“ ataskaitos duomenimis, baterijų parkų modulinė konstrukcija taip pat leidžia pakeisti sugadintus įrenginius nesutrikdant kitų įrenginių veikimo.
Bendradarbiaujant su JAV įmone „Fluence Energy“ įgyvendintas projektas apima šešias energijos kaupimo sistemas, kurių galia svyruoja nuo 20 iki 50 MW. Jos yra prijungtos prie elektros tinklo Kyjivo ir Dnipropetrovsko srityse.
Baterijų parkus sudaro eilėmis išdėstyti maždaug 2,5 m aukščio balti kaupimo įrenginiai. Šios sistemos gali bendrai sukaupti 400 megavatvalandžių elektros energijos – tokio kiekio užtenka elektra aprūpinti maždaug 600 tūkst. namų dviem valandoms.
„Naujos sistemos sustiprins elektros energijos tiekimo saugumą ir sumažins gedimų bei avarijų riziką, ypač lanksčios gamybos sutrikimų atveju“, – rašoma Ukrainos energetikos milžinės DTEK pranešime spaudai.
„Atsižvelgiant į didelio masto atakas prieš Ukrainos energetikos sistemą, energijos kaupimo sistemų vaidmuo svarba susilygino su pačios energijos gamyba“, – pareiškė Ukrainos energetikos ministrė Svitlana Grinčiuk.
Nuo 2025 m. kovo iki rugpjūčio įgyvendintas projektas kainavo 125 mln. eurų. Jis buvo užbaigtas greičiau nei kiti panašaus pobūdžio projektai.
„Kyiv Post“ primena, kad Rusijos smūgiai Ukrainos energetikos infrastruktūrai tęsiasi nuo karo pradžios 2020 m. vasarį. Buvusios energetikos ministrės Olgos Buslavec teigimu, per išpuolius buvo sunaikinta daugiau nei pusė Ukrainos elektros gamybos pajėgumų.
Zelenskis: JAV vyriausybės darbo sustabdymas nesukliudė tiekti ginklus Ukrainai
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad laikinas JAV vyriausybės veiklos sustabdymas neužkirto kelio aprūpinti Ukrainą ginklais.
Apie tai valstybės vadovas pranešė Kyjive kartu su Nyderlandų ministru pirmininku Dicku Schoofu surengtoje bendroje spaudos konferencijoje.
„Žinau, kas buvo rašoma žiniasklaidoje apie (vyriausybės) darbo sustabdymą ir tam tikrus iššūkius, tačiau Ukrainos aprūpinimas dėl to nesustojo. Tai svarbu“, – V. Zelenskis.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, JAV vyriausybė savo darbą laikinai sustabdė nuo spalio 1 d. Tuo tarpu prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja tuo pasinaudoti, kad galėtų masiškai atleisti institucijų, kurios nesivadovauja MAGA nuostatomis, darbuotojus.
Kremliaus atsakas dėl dronų virš Vokietijos: „Europiečiai savo kailiu patiria, ką reiškia karo pavojus“
Vokietijoje pastebėjus dronų, Rusija atmetė kaltinimus, kas yra su tuo susijusi.
„Europoje yra daug politikų, kurie linkę šiuo metu dėl visko kaltinti Rusiją. Jie tai visad daro nepagrįstai ir apibendrindami“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja rusų naujienų agentūra „Interfax“.
Galingas Ukrainos atsakas: daug smūgių visoje Rusijoje, Belgorode smogta elektrinei
Rusijos gynybos ministerija anksčiau pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį jos pajėgos numušė 251 ukrainiečių droną. Nurodoma, kad 40 dronų buvo numušta virš okupuoto Krymo, 62 – virš Juodosios jūros, dar dešimtys – virš Rusijos Kursko ir Belgorodo sričių, kitų regionų.
Tai viena didžiausių Kyjivo atsakomųjų atakų Rusijoje nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį.
Kaip pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, Ukrainos gynybos pajėgų daliniai sunaikino federalinės valstybinės įmonės „J. M. Sverdlovo gamykla“ infrastruktūrą.
Ši įmonė yra viena didžiausių Rusijos sprogmenų gamintojų. Jojo gaminami praktiškai visų rūšių šaudmenys.
Laikinai okupuotoje Feodosijoje, Kryme, buvo sunaikintas didžiausias Kryme naftos ir naftos produktų perkrovimo kompleksas. Per „Jūrų naftos terminalą“ buvo aprūpinamos okupuotos Zaporožės ir Chersono srities teritorijos.
Feodosia, Russian occupied Crimea.
— Kvist (@kvistp) October 6, 2025
Ukrainian no oil for russian worms sanctions aftermath. pic.twitter.com/P7Uz0MdC1e
Belgorode smogta elektrinei
Tuo tarpu Belgorodo srityje be elektros liko tūkstančiai vartotojų, o gyventojai vėl skundžiasi dėl atakos prieš šiluminę elektrinę.
Rusijos „Telegram“ kanalai teigia, kad tariamai buvo „užfiksuoti raketų smūgiai“. Vietos valdžia paskelbė raketų pavojų regione.
Klincų rajone, Briansko srityje Ukrainos gynybos pajėgos taip pat pataikė į šiluminę elektrinę. Kilo gaisras, žmonės susidūrė su elektros tiekimo sutrikimais.
Dėl dronų atakos Rusijoje buvo uždaryti 8 oro uostai
Dėl dronų atakos naktį į spalio 6 d. buvo uždaryti Sočio, Nižnij Novgorodo, Gelendžiko, Krasnodaro, Jaroslavlio, Kalugos, Tambovo ir Saratovo oro uostai, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Nors pati Rusijos žiniasklaida oro uostų veiklos stabdymo priežasties nenurodo, žinoma, kad daugelyje Rusijos regionų buvo paskelbta apie dronų atakų grėsmę. Taip pat Rusijos „Telegram“ kanalai pranešė apie sprogimus virš Riazanės, Dzeržinsko, Nižnij Novgorodo, Tuapsės ir Sočio apylinkėse.
Ukrainos žvalgyba pranešė apie didėjančią Kinijos paramą Rusijai
Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba stebi nuo 2023 m. nuolat didėjančią Kinijos paramą Rusijai.
„Nuo 2023 m. Kinija nuolat didina paramą Rusijai – tiek apeinat sankcijas, tiek tiesiogiai tenkindama Rusijos armijos poreikius. Nuo 2023 m. lapkričio mėnesio tarnyba stebi geležinkeliu iš Kinijos į Rusiją vežamas siuntas, labai tikėtina, kad jos yra karinio pobūdžio. Mūsų duomenimis, geležinkeliais iš Kinijos į Rusiją buvo pristatyta maždaug 24 tūkst. tonų tokių krovinių“, – sakė žvalgybos atstovas Olehas Aleksandrovas.
Kariniai kroviniai, dvejopo naudojimo prekės ir sankcionuoti produktai taip pat gabenami oru ir jūra, naudojant vadinamąjį „šešėlinį laivyną“, pridūrė jis.
Pasak O. Aleksandrovo, „šešėlinis laivynas“ dažniausiai siejamas su sankcionuotų prekių, pirmiausia Rusijos naftos ir suskystintų gamtinių dujų, gabenimu jūra. Tačiau yra ir Rusijos oro linijų, kurioms taikomos sankcijos, valdomų lėktuvų „šešėlinis laivynas“. Pavyzdžiui, oro linijų bendrovė „Aviacon Zitotrans“ savo lėktuvais „Il-76TD“ pristato Kinijoje pagamintus gaminius Rusijos dronų „Geran“ ir „Gerbera“ gamintojams.
Žvalgyba taip pat pateikė Kinijos bendrovių, nuolat tiekiančių Rusijai dvejopo naudojimo prekes, sąrašą.
„Shandong Xinyilu International Trade Co., Ltd.“ tiekia anglies pluoštą, baterijas ir navigacijos antenas. Nuo 2024 m. balandžio iki 2025 m. sausio bendrovė išsiuntė pramoninių prekių už 6,4 mln. JAV dolerių.
„Jinhua Harin Power Technology Co., Ltd.“ nuo 2024 m. birželio iki rugpjūčio pardavė 685 609 variklių dalis, cilindrus ir stūmoklių rinkinius Rusijos tarpininkei „LLC Drake“ (Tatarstanas), bepiločių orlaivių komponentų tiekėjai Alabugos specialiajai ekonominei zonai.
Nuo 2024 m. rugpjūčio „Suzhou Ecod Precision Manufacturing Co., Ltd“ tiekė aliuminio lydinius ir bepiločių orlaivių kėbulų komponentus už 1,4 mln. JAV dolerių.
„Shenzhen Jinduobang Technology Co., Ltd“ tiekia baterijas, lustus ir elektroniką, kai kurie šių gaminių aiškiai pažymėti, kad yra „skirti SVO“ – specialiajai karinei operacijai, kaip Rusija vadina savo pradėtą karą Ukrainoje.
Pasak O. Aleksandrovo, dauguma sankcionuotų prekių – nuo mikroschemų iki staklių – pasiekia Rusijos karinį pramoninį kompleksą per „pilkąsias“ tiekimo grandines ir tarpininkų tinklus.
Tuo pačiu metu Pekinas siekia apsaugoti dideles Kinijos valstybines įmones ir bankus nuo galimų antrinių sankcijų, kurios galėtų juos atkirsti nuo JAV ir Europos rinkų. Todėl Kinijos karinė ir finansinė bei ekonominė parama Rusijai vystosi daugiausia per vietos lygio ryšius, sakė O. Aleksandrovas.
Anksčiau Ukrainos žvalgyba pastebėjo atvejus, kai Kinija teikė Rusijai palydovinę žvalgybą raketų smūgiams į Ukrainą nukreipti. Per spalio 5 d. Rusijos surengtą dronų ir raketų smūgį virš Vakarų Ukrainos, pagrindinio atakos taikinio, praskrido mažiausiai trys Kinijos žvalgybiniai palydovai „Yaogan“, galintys rinkti optinę, radarinę ir elektroninę žvalgybos informaciją.
Ukrainos žvalgyba: Šiaurės Korėja tiekia iki pusės Rusijai reikalingų šaudmenų
Šiaurės Korėja tiekia Rusijai šaudmenis ir patenkina 35–50 proc. jos poreikių, per mėnesį pristato 200 tūkst.–260 tūkst. 152 mm ir 122 mm sviedinių.
Šią informaciją „Ukrinform“ pateikė Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos (FISU) pareigūnas Olehas Aleksandrovas.
Jis taip pat priminė, kad Pchenjanas suteikė Rusijai paleidimo įrenginius ir trumpojo nuotolio balistines raketas KN-23 ir KN-24, kurias Rusijos pajėgos panaudojo Ukrainos miestams apšaudyti.
Pasak O. Aleksandrovo, Rusija ir Šiaurės Korėja naudojasi karu Ukrainoje, kad mūšio lauke išbandytų ir patobulintų Šiaurės Korėjos ginklus.
FISU duomenimis, Rusijos Kursko srityje dislokuota 8 500–13 tūkst. Šiaurės Korėjos kareivių, o tai leidžia Rusijai perkelti tokį patį skaičių savo pajėgų į frontą prieš Ukrainą.
Pasak žvalgybos, rugsėjį į Kurską papildomai atvyko 1 000 Šiaurės Korėjos kareivių. Pchenjano teigimu, Kurske yra 1 000 išminuotųjų ir 5 tūkst. karo inžinierių.
Kremlius taip pat priima darbo migrantus iš Šiaurės Korėjos, kad kompensuotų dėl mobilizacijos patirtus darbo jėgos nuostolius. Šiuo metu Rusijoje dirba daugiau nei 17 800 Šiaurės Korėjos darbuotojų, planuojama įdarbinti dar 26 tūkst., įskaitant 6 tūkst. statybų darbams laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose.
Anksčiau pranešta, kad rugsėjį Ukrainos kariai aptiko ir sunaikino keturias Šiaurės Korėjos savaeiges artilerijos sistemas „Koksan“, Rusijos pajėgų dislokuotas Luhansko ir Zaporižios srityse.
Volodymyras Zelenskis: Rusijos dronuose ir raketose rasta vakarietiškų dalių
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad dronuose ir raketose, kurias Rusija paleido per oro ataką prieš jo šalį praėjusį savaitgalį, rasta dešimtys tūkstančių užsienyje pagamintų dalių.
„Spalio 5-osios naktį per masinį kombinuotą smūgį Ukrainai Rusija panaudojo 549 ginklų sistemas su 102 785 užsienyje pagamintomis sudedamosiomis dalimis“, – teigė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose, turėdamas omenyje ataką ankstyvą sekmadienio rytą.
Per šį išpuolį Rusija į Ukrainą paleido beveik 500 dronų ir daugiau kaip 50 raketų, žuvo penki žmonės, taip pat ir vakarinėje Lvivo srityje, už kelių šimtų kilometrų nuo fronto linijos, ir buvo padaryta žalos Ukrainos energetikos infrastruktūrai.
V. Zelenskis sakė, kad dalys buvo „iš Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Taivano, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Šveicarijos, Japonijos, Korėjos Respublikos ir Nyderlandų įmonių“.
Tarp numuštuose dronuose ir raketose rastų komponentų buvo keitikliai, jutikliai ir mikrokompiuteriai, teigė V. Zelenskis.
„UAV (bepiločių orlaivių) mikrovaldikliai gaminami Šveicarijoje, o mikrokompiuteriai, skirti dronų skrydžio valdymui, gaminami Jungtinėje Karalystėje“, – sakė jis, pridurdamas, kad Kyjivas rengia naujas sankcijas jų gamintojams.
„Mes perdavėme pasiūlymus, kaip pažaboti pasiūlos schemas. Partneriai jau turi išsamius duomenis apie kiekvieną įmonę ir kiekvieną produktą – jie žino, prieš ką imtis veiksmų ir kaip reaguoti“, – teigė V. Zelenskis.
Rusija po ukrainiečių dronų atakos praneša apie elektros tiekimo sutrikimus
Rusija po ukrainiečių dronų atakos pranešė apie elektros tiekimo sutrikimus viename iš pasienio regionų.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį jos pajėgos numušė 251 ukrainiečių droną. Nurodoma, kad 40 dronų buvo numušta virš okupuoto Krymo, 62 – virš Juodosios jūros, dar dešimtys – virš Rusijos Kursko ir Belgorodo sričių, kitų regionų.
Tai viena didžiausių Kyjivo atsakomųjų atakų Rusijoje nuo pat rusų invazijos į Ukrainą pradžios 2022-ųjų vasarį.
Belgorodo srityje be elektros liko tūkstančiai vartotojų.
„Šiuo metu elektros tiekimas iš dalies nutrūkęs 24 gyvenvietėse, paveikta 5,4 tūkst. žmonių“, – socialiniuose tinkluose parašė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Taip pat pataikyta į naftos perdirbimo gamyklą pietiniame Krasnodaro krašte, buvo sužeisti du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Kyjivas yra pažadėjęs intensyvinti smūgius Rusijos teritorijai, ypač Rusijos naftos infrastruktūrai, ir sako, kad tai yra teisėtas atsakas į kasdienius rusų smūgius Ukrainos miestams bei energijos infrastruktūrai, per kuriuos kartais be elektros ir šilumos lieka milijonai žmonių.
Ukraina paskelbė, kad rusai į jos teritoriją paleido 116 dronų, pataikydami į energetikos objektą Černihivo srityje ir pražudydami vieną moterį Chersono srityje.
Ukrainiečių pareigūnai sako, kad Rusija vis dažniau taikosi į Ukrainos elektros perdavimo tinklus, vėl pasitelkdama ankstesnių žiemų taktiką, dėl kurios per šalčius be šilumos ir šviesos likdavo milijonai gyventojų.
Ukrainos pastarųjų mėnesių atsakomieji smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms nulėmė degalų trūkumą keliuose Rusijos regionuose ir benzino kainų augimą.
Kyjivas siekia nutraukti Rusijai labai svarbų pajamų iš energijos srautą, iš kurio, kaip teigia ukrainiečiai, finansuojama rusų kariuomenė.
„Greenpeace“ įspėja: Rusijos „šešėlinis laivynas“ kelia grėsmę Baltijos jūrai
Aplinkosaugos organizacijos „Greenpeace“ teigimu, Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno naftos tanklaiviai kelia vis didesnę grėsmę aplinkai Vokietijos Baltijos jūros pakrantei.
Nuo birželio vidurio 188 tokie tanklaiviai praplaukė palei Vokietijos krantus, veždami milijonus tonų žalios naftos iš Rusijos Primorsko ir Ust Lugos uostų, pirmadienį pranešė aplinkosaugos grupė.
123 iš šių laivų yra įtraukti į tarptautinių sankcijų sąrašus, o 27 vaiduokliais vadinami tanklaiviai nėra užregistruoti jokioje laivybos duomenų bazėje ir plaukioja su netikromis vėliavomis, teigė „Greenpeace“.
Iš viso 70 laivų buvo senesni nei 20 metų – „nebetinkami saugiam žalios naftos gabenimui“, teigė organizacija.
„Greenpeace“ jūrų biologas Thilo Maackas palygino Rusijos naudojamus „tanklaivius vaiduoklius“ su neregistruotu, neapdraustu sunkvežimiu, greitkeliu vežančiu pavojingą krovinį. Jis perspėjo, kad Vokietijos pakrantė turi būti apsaugota nuo šių laivų keliamo pavojaus aplinkai.
Rusijos „šešėlinį laivyną“ sudaro laivai, naudojami apeiti tarptautines sankcijas ir toliau eksportuoti naftą bei kitas prekes. Daugelis laivų yra seni ir plaukioja su užsienio vėliavomis, kad nuslėptų, kam iš tikrųjų priklauso.
„Greenpeace“ paragino užsienio reikalų ministrą Johanną Wadephulą ir vidaus reikalų ministrą Alexanderą Dobrindtą sustiprinti pakrančių apsaugą. Be to, vyriausybės teisininkai turėtų ištirti, ar šiems šešėlinio laivyno laivams, plaukiojantiems su netikra vėliava, galėtų būti atimta teisė plaukti, sakė T. Maackas.
Birželį Baltijos jūros valstybės kartu su Belgija, Nyderlandais ir Jungtine Karalyste paskelbė planus imtis koordinuotų veiksmų prieš Rusijos šešėlinį laivyną.
Ukrainos oro gynyba per naktinę Rusijos ataką numušė 83 iš 116 dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos per naktį sunaikino 83 iš 116 Rusijos dronų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos „Telegram“ kanale pranešė, kad nuo sekmadienio 20 val. Rusija paleido 116 kovinių dronų, įskaitant „Shahed“, „Gerbera“ ir kitų tipų, iš Milerovo, Kursko, Briansko, Primorsko-Achtarsko Rusijoje ir Hvardijskės laikinai okupuotame Kryme.
Pirminiais duomenimis, iki pirmadienio 9 val. oro gynybos pajėgos virš šiaurinės, pietinės, rytinės ir vidurio Ukrainos numušė arba neutralizavo 83 dronus.
Trisdešimt dronų pataikė į taikinius septyniose vietose.
Pranešimo metu ataka vis dar tęsėsi, Ukrainos oro erdvėje buvo keli priešo dronai.
Putino košmaras: analitikai įvardijo, kodėl Kremlius bijo „Tomahawk“ raketų
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas naudoja įvairius retorinius metodus, bandydamas sulaikyti JAV prezidento Donaldo Trumpo administraciją nuo „Tomahawk“ raketų tiekimo Ukrainai. Ir, anot JAV Karo studijų instituto (ISW), Kremliaus lyderis turi rimtų priežasčių nerimauti.
V. Putinas pareiškė, kad JAV tiekiamos „Tomahawk“ raketos „sugriaus“ „teigiamą tendenciją“, kuri susiformavo Amerikos ir Rusijos santykiuose. Anksčiau V. Putinas pareiškė, kad amerikiečių kariai turės tiesiogiai dalyvauti Ukrainos „Tomahawk“ raketų smūgiuose.
Jis taip pat pareiškė, kad tokie smūgiai žymės „naują eskalavimo etapą“, bet nepakeis situacijos mūšio lauke. Jis pateikė panašius argumentus, kai Jungtinės Valstijos svarstė galimybę Ukrainai tiekti ATACMS raketas, F-16 naikintuvus ir „Abrams“ tankus.
„Putinas, atrodo, bando įvairius metodus – nuo grasinimų pabloginti dvišalius santykius iki raketų naudingumo sumenkinimo – siekdamas paveikti JAV sprendimus“, – teigiama ISW ataskaitoje.
Putinas turi priežasčių nerimauti
Kaip pažymi analitikai, Kremlius bando sutrukdyti Jungtinėms Valstijoms tiekti Ukrainai „Tomahawk“ raketas, kad išsaugotų apsaugą, kuria Rusija naudojasi savo užnugaryje.
Analitikai teigia, kad Ukrainos pajėgos gali smogti tolimojo nuotolio dronais didelei Rusijos daliai, tačiau šių dronų kovinė apkrova yra ribota ir netinka specializuotų objektų naikinimui.
Ukrainos gebėjimas smogti raketomis giliai Rusijoje su didesne naudinga apkrova leistų Ukrainai padaryti didelę žalą arba net sunaikinti svarbiausius karinius objektus Rusijoje, pavyzdžiui, „Shahed“ dronų gamyklą Jelabugoje, Tatarstano Respublikoje arba Engels-2 aviacijos bazę Saratovo srityje, iš kurios Rusija paleidžia strateginius bombonešius.
„ISW vertinimu, 2 500 km veikimo spindulio „Tomahawk“ versijos veikimo spindulyje yra mažiausiai 1 945 Rusijos kariniai objektai, o 1 600 km veikimo spindulio versijos veikimo spindulyje – mažiausiai 1 655.
Ukraina, tikėtina, gali žymiai susilpninti Rusijos kovinį pajėgumą fronto linijoje, nukreipdama smūgius į pažeidžiamą užnugario zonų pogrupį, kuris užtikrina ir palaiko Rusijos operacijas“, – nurodoma analitikų ataskaitoje.
Tuo pačiu ISW primena, kad Ukraina pradėjo masinę savo sparnuotosios raketos FP-5 „Flamingo“, kurios nuotolis siekia 3 000 km. ir kuri gali nešti 1 150 kilogramų kovine galvute gamybą, tačiau sistema dar nėra išbandyta, o Ukrainai reikia laiko gamybos masto didinimui.
Rusijos kariuomenė kare prieš Ukrainą neteko 1 090 karių ir vienos oro gynybos sistemos
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. spalio 6 d. Rusijos pajėgos kare prieš Ukrainą neteko apie 1 116 340 karių, įskaitant dar 1 090 kariškių, kurie buvo likviduoti per praėjusią parą, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Rusijos kariuomenė taip pat neteko 11 235 tankų (+5), 23 313 šarvuotųjų kovos mašinų (+14), 33 464 artilerijos sistemų (+18), 1 516 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 1 223 oro gynybos sistemų (+1), 427 lėktuvų, 346 sraigtasparnių, 67 226 bepiločių orlaivių (+363), 3 841 kruizinės raketos (+38), 28 laivų, 1 povandeninio laivo, 63 496 automobilių (+63) ir 3 971 specialiosios technikos vieneto.
Pažymima, kad šie duomenys tikslinami.
Angela Merkel dėl karo Ukrainoje kaltina Lenkiją ir Baltijos šalis
Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje apkaltino Lenkiją ir Baltijos valstybes, rašo „Bild“.
A. Merkel, kuri vadovavo Vokietijai nuo 2005 iki 2021 metų, šį pareiškimą padarė interviu Vengrijos žiniasklaidos priemonei „Partizan“.
Ji sakė, kad kaltina Lenkiją ir Baltijos valstybes dėl diplomatinių santykių nutraukimo tarp Rusijos ir ES, kuris, jos nuomone, lėmė po kelių mėnesių įvykusią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
Rusija skelbia praėjusią naktį numušusi 251 ukrainiečių droną
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį jos pajėgos numušė 251 ukrainiečių droną.
„Praėjusią naktį oro gynybos (...) sistemos perėmė ir sunaikino 251 ukrainiečių (...) bepilotį“, – sakoma pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Liepsnos Kryme: po dronų atakos užsidegė naftos bazė
Naktį į pirmadienį dronai atakavo laikinai okupuotą Feodosijos miestą Kryme. Išpuolio metu vietinėje naftos bazėje kilo galingas gaisras, praneša vietos žiniasklaida.
Kaip praneša „Telegram“ kanalas „Krymo vėjas“, pirmiausia buvo užpultas „Saki“ aerodromas Novofedorivke, kur po vidurnakčio griaudėjo sprogimai.
Vėliau „Krymo vėjas“ pranešė, kad Feodosijoje yra dronas pataikė į naftos bazę. Kanalo duomenimis, dėl smūgio į Feodosijos naftos terminalą sprogo degalų rezervuaras, galingo gaisro liepsnos matomos dešimčių kilometrų atstumu.
Feodosia, Russian occupied Crimea.
— Kvist (@kvistp) October 6, 2025
Ukrainian no oil for russian worms sanctions aftermath. pic.twitter.com/P7Uz0MdC1e
Be to, pranešama apie smūgį į vieną iš karinių bazių Kryme, kur, pagal preliminarius duomenis, buvo sugadintas vienas iš radarų.
Vėliau Sevastopolyje buvo girdėti daugiau nei dešimt sprogimų.
Telegram kanalas „Exilenova“ taip pat pranešė, kad dronai atakavo Rusijos miestą Dzeržinską. Pirminiais duomenimis, gaisras kilo Sverdlovo gamykloje – vienoje didžiausių Rusijos pramoninių sprogmenų gamintojų.
Trumpas gera idėja vadina Putino pasiūlymą pratęsti branduolinių ginklų sutartį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiūlymas pratęsti branduolinių ginklų sutartį yra gera idėja. Jis sekmadienį pasakė tai žurnalistams prieš lipdamas į sraigtasparnį Baltųjų rūmų teritorijoje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Man tai skamba kaip gera idėja“, – nurodė D. Trumpas, atsakydamas į klausimą apie pastaruoju metu pateiktą V. Putino pasiūlymą pratęsti branduolinių ginklų sutartį vieneriems metams.
Tuo tarpu Karo tyrimų institutas (ISW) vienoje iš neseniai pasirodžiusių savo ataskaitų apibūdino Rusijos pasiūlymą pratęsti sutartį „New START“ kaip bandymą normalizuoti JAV ir Rusijos santykius, nepaisant to, kad Kremlius nerodo jokių noro nutraukti savo karą prieš Ukrainą ženklų.
Kaip jau skelbta, Rusijos ir JAV sutartį dėl tolesnio strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir ribojimo priemonių „New START“ 2010 m. balandžio 8 d. pasirašė tuometiniai prezidentai Barackas Obama ir Dmitrijus Medvedevas. Ji buvo sudaryta dešimties metų laikotarpiui su galimybe ją pratęsti penkeriems metams – iki 2026 m. vasario mėnesio.
2023 m. vasario 21 d. Rusijos prezidentas V. Putinas savo kreipimesi į Federalinį Susirinkimą paskelbė, kad Rusija stabdo savo dalyvavimą šioje sutartyje. Nepaisant to, pastaraisiais mėnesiais Kremlius toliau svarstė galimybę pratęsti „New START“, taip, regis, siekdamas atnaujinti Vašingtono įsitraukimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Graži buvo mergina, kuriai visas gyvenimas dar buvo prieš akis.
Rusofašistams pjausim gerkles už tai
Rizika auga: prie Zaporižios elektrinės užfiksuota serija apšaudymų
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad netoli okupuotos Zaporižios atominės elektrinės įvyko serija apšaudymų, skelbia „Kanal 24“.
Apšaudymai įvyko pirmadienį.
TATENA generalinis direktorius Rafael Grossi pranešė, kad Zaporižios atominės elektrinės rajone užfiksuota keletas serijų apšaudymų.
Agentūros duomenimis, du sviediniai pataikė maždaug 1,25 kilometro atstumu nuo elektrinės perimetro.
„Apšaudymai didina branduolinės saugos riziką Zaporižios atominėje elektrinėje, kuri jau beveik dvi savaites neturi išorinio elektros tiekimo“, – perspėja jis.