Neįprasta galimybė kaliniams
Tarp priėmusių šį pasiūlymą yra Andrijus Askerovas ir Romanas Čečas, abu nuteisti už prekybą narkotikais. Stoję į kariuomenę, jie gauna mėnesio trukmės mokymus ir mainais už tai yra paleidžiami iš kalėjimo, kad galėtų kovoti „iki karo pabaigos“. Daugelio kalinių motyvacija aiški: galimybė išvengti įkalinimo ir susigrąžinti vietą visuomenėje.
Nuo naujojo įstatymo įsigaliojimo pradžios daugiau nei 10 tūkst. kalinių užsiregistravo stoti į kovą prieš Rusiją. Tiesa, kaliniams, baudžiamiems už rimčiausius nusikaltimus – daugkartines žmogžudystes, seksualinę prievartą, korupciją ar išdavystę – tokia galimybė, skirtingai nei Rusijoje, netaikoma.
Karo tarnyba ir asmeniniai motyvai
„Anksčiau ar vėliau visi atsidurs fronto linijoje“, – teigia R. Čečas, vienas iš kalinių.
Kalinys prisipažįsta, kad įstojimas į kariuomenę jam yra ne tik būdas išvengti „kalinio“ etiketės, bet ir savotiška asmeninė keršto misija. R. Čečas paaiškino, kad jo sesuo žuvo 2023 m., kai Rusijos raketa pataikė į jos namus.
Ukrainos vyriausybė praneša, kad dauguma į armiją įstojusių kalinių savanoriškai stoja į fronto pėstininkų dalinius ir dalyvauja intensyviuose mūšiuose.
Rugsėjį Volodymyras Zelenskis paskelbė apie naujas pajėgas, į kurias kaliniai bus įtraukti taip pat. Tradiciniai specialistai, tokie kaip jūrų pėstininkai ar desantininkai, šiuolaikiniame mūšio lauke tampa vis mažiau reikalingi, todėl šis naujas dalinys, pasitelkdamas dronus, šturmuos Rusijos pozicijas.
Laisvė gali kainuoti gyvybę
Laisvė čia kainuoja labai brangiai. Nuteistieji turi kovoti vienuose iš pavojingiausių fronto ruožų neribotą laiką, o daugelis jų taip ir niekada negrįžta. 4-osios kolonijos viršininkas sako, kad iš maždaug 1 tūkst. nuteistųjų, kurie iki šiol savanoriškai pasisiūlė eiti į karo lauką, pusė jau yra mirę.
Po beveik ketverius metus trunkančios kovos, matyti išsekusius karius yra gan dažnas reiškinys. Tačiau tarp buvusių kalinių nuotaika labai gera, juos skatina ne tik patriotizmas, bet ir palengvėjimas dėl išsilaisvinimo iš kalėjimo. Nors kai kurie buvę kaliniai dezertyruoja, dauguma yra pasiryžę kovoti.
„Aš padariau daug blogų dalykų šiai šaliai. Už viską tenka sumokėti kainą. Aš tiesiog grįšiu prie darbo, kurį moku geriausiai: kovoti. Aš taip pat turiu įgūdžių. Aš moku žudyti. Tik čia už tai nebūsiu nuteistas“, – su šypsena aiškina A. Askerovas.
Lyginimai su Rusija
Rusija buvo smarkiai kritikuojama, kai karo pradžioje ištuštino savo kalėjimus – mažiausiai 200 tūkst. žmonių buvo priversti kautis.
„Yra didžiulis skirtumas: rusai gauna atlygį už kiekvieną šimtą metrų, o ukrainiečius motyvuoja patriotizmas“, – teigia Evhenas Pikalovas, Ukrainos Teisingumo viceministras.
E. Pikalovas pabrėžia, kad lyginti Ukrainos ir Rusijos veiksmų nederėtų, nes jų pagrindiniai tikslai kardinaliai skiriasi.
„Mūsų pagrindinis tikslas – resocializuoti, suteikti jiems šansą. Tai neturi nieko bendro su šių žmonių pažeidžiamumo išnaudojimu. Tai yra galimybė jiems ginti ir saugoti mūsų šalį, ir viskas“, – sako jis.
Kalbėdamas apie moralę leidžiant iš kalėjimo išeiti žudikams atlikus ne visą bausmę, E. Pikalovas pabrėžė, kad tai nėra malonės aktai, o sąlyginiai paleidimai. Be to, bėgant laikui, motyvuotų vyrų vis sunkiau rasti, tad karių paieškos intensyvės dar labiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
