Kaip rašo „The Telegraph“, Rusijos puolimo šioje fronto atkarpoje sustabdymas yra labai svarbus Zaporižios gynybai.
Volodymyras Zelenskis lankosi Paryžiuje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankosi Paryžiuje, siekdamas užsitikrinti daugiau ginkluotės savo šaliai, patiriančiai vis pražūtingesnes Rusijos raketų ir dronų atakas.
V. Zelenskis šiuo metu važinėja po sąjungininkes Vakaruose. Sekmadienį jis sudarė susitarimą energetikos srityje su Graikija, o antradienį apsilankys Ispanijoje.
Ukrainos lyderis sakė, kad netrukus bus paskelbta apie „svarbų susitarimą su Prancūzija“, tačiau nežinoma, ar jis bus užbaigtas derybose su prezidentu Emmanueliu Macronu.
Prancūzijos prezidentūra teigė, kad E. Macronas „panaudos Prancūzijos kompetenciją ginkluotės pramonės srityje Ukrainos gynybai“. Paryžius, anot E. Macrono, pasiūlys būdų, kaip leisti Ukrainai „įsigyti sistemų, kurių jai reikia, kad galėtų atsakyti į Rusijos agresiją“.
E. Macrono biuras ypač pabrėžė oro gynybos priemones. V. Zelenskis šeštadienį, praėjus dienai po mirtinų Rusijos smūgių Kyjivui, pakartojo raginimą suteikti daugiau priešraketinių sistemų.
V. Zelenskis ir E. Macronas dieną pradės netoli Paryžiaus esančioje Vilakublė oro pajėgų bazėje, kur bus pristatytas Prancūzijos naikintuvas „Rafale“.
Jie taip pat apžiūrės dronus ir Prancūzijos kartu su Italija sukurtą raketų „žemė–oras“ sistemą SAMP/T.
Praėjusį mėnesį Ukrainos prezidentas pasirašė ketinimų protokolą, pagal kurį jo šalis galėtų įsigyti iki 150 švediškų naikintuvų „Gripen“.
Ukraina šiuo metu turi vieną iš dabartinių SAMP/T, kurie gali atremti naikintuvus, taip pat sparnuotąsias ir taktines balistines raketas. Naujos kartos galingesnė sistema SAMP/T turėtų būti pradėta naudoti nuo 2027 metų.
Dronai ir raketos
Prancūzija jau yra pažadėjusi Ukrainai daugiau savo raketų „Aster“, kurios gali būti paleidžiamos iš SAMP/T arba iš lėktuvų.
„Taip pat dirbame dėl kitų pažangių oro gynybos sistemų tiekimo ir mūsų aviacijos stiprinimo – šiuo metu rengiamas ir netrukus bus užbaigtas svarbus susitarimas su Prancūzija, istorinis susitarimas“, – penktadienį paskelbtame vaizdo įraše sakė V. Zelenskis.
Vėliau V. Zelenskis ir E. Macronas dalyvaus Eliziejaus rūmuose vyksiančiame forume bendros dronų gamybos tema.
Ukraina yra sakiusi, kad šiais metais planuoja panaudoti daugiau kaip 4,5 mln. dronų, skirtų atakoms fronte ir kovai su Rusijos dronais.
Abu prezidentai taip pat apsilankys tarptautinių pajėgų Ukrainai, kurias Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) rengia tam atvejui, jei po paliaubų Ukrainoje būtų dislokuotos tarptautinės pajėgos, būstinėje.
Į būstinę, į vakarus nuo Paryžiaus esančiame Mont Valerjene, Prancūzijos ir JK organizuotos „norinčiųjų koalicijos“ šalys atsiuntė pareigūnų, kad šie parengtų pajėgas. Prancūzija teigia, kad dalyvauti jau pasisiūlė 34 šalys ir Ukraina.
V. Zelenskio devintasis vizitas į Prancūziją nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-aisiais vyksta jo vyriausybei susiduriant su nauju korupcijos skandalu, šį kartą susijusiu su jos energetikos įmonėmis.
Prancūzijos Europos reikalų ministras Benjaminas Haddadas šeštadienį interviu televizijai sakė, kad vyriausybės turi būti „nepaprastai budrios“ dėl korupcijos, Ukrainai siekiant įstoti į Europos Sąjungą (ES).
„Jokių šansų laimėti“: Orbanas ragina nutraukti paramą Ukrainai
Ukraina neturi „jokių šansų“ laimėti prieš Rusiją, o Europos Sąjungos (ES) teikiama finansinė parama šaliai yra „tiesiog beprotiška“, teigė Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, rašo „Politico“.
Jis šiuos komentarus pateikė tuo metu, kai nyksta viltys, kad artimiausiu metu bus susitarta dėl paliaubų Ukrainoje. Tuo tarpu Europa stengiasi sustiprinti Kyjivo finansus prieš kitų metų biudžeto krizę.
Anot Vengrijos ministro pirmininko, finansinė parama Ukrainai „žlugdo“ ES „ekonomiškai, finansiškai“ ir yra „tiesiog beprotiška“.
„Politico“ primena, kad Vengrija anksčiau blokavo ES sankcijų Rusijai pratęsimą ir finansinę paramą Ukrainai.
„Mes jau išleidome 185 mlrd. eurų, ir ... ketiname išleisti dar daugiau. Taigi mes finansuojame šalį, kuri neturi jokių šansų laimėti karą“, – sakė V. Orbanas.
Daugiau skaitykite čia.
Lenkijoje sugadintas geležinkelio ruožas į Ukrainą: Tuskas neatmeta sabotažo
Lenkijoje sugadintas geležinkelio ruožas, kuriuo traukiniai vyksta į Ukrainą. Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Truskas neatmeta sabotažo galimybės, rašo „Unian“.
Kaip D. Tuskas, tai yra geležinkelio ruožas Mazovijos vaivadijoje, jungiantis Varšuvą su Dorohusko stotimi prie sienos su Ukraina. Geležinkelio ruožas sugadintas sekmadienį.
Lenkijos premjeras neatmetė galimybės, kad tai – sabotažas.
„Neatmetama galimybė, kad turime reikalą su sabotažu. Niekas nenukentėjo. Atitinkamos tarnybos atlieka savo darbą“, – pareiškė D. Tuskas.
Per dronų smūgį Chersonui žuvo žmogus, dar 11 – sužeista
Per Rusijos dronų smūgį Chersono sričiai, Ukrainos duomenimis, žuvo žmogus ir dar 11 buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Jo duomenimis, apgadintas daugiabutis, du privatūs namai, dar vienas pastatas, keli automobiliai ir dujų vamzdynas.
Anksčiau skelbta, bet per rusų raketų smūgį Balaklijos mieste rytiniame Charkovo regione žuvo trys žmonės ir 10 buvo sužeista, įskaitant tris vaikus.
Rusija skelbia naktį sunaikinusi 36 Ukrainos dronus. Tai pranešė agentūra „Ria Novosti“, remdamasi Rusijos gynybos ministerija.
Trumpas kalba apie griežtas sankcijas Rusijos prekybos partneriams
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad respublikonai rengia įstatymo projektą, pagal kurį JAV įves sankcijas bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija, rašo „Bloomberg“, cituoja „Unian“.
„Respublikonai teikia įstatymo projektą, kuris numato labai griežtas sankcijas ir pan. bet kuriai šaliai, kuri vykdo verslą su Rusija“, – žurnalistams pareiškė D. Trumpas.
Komentuodamas šią iniciatyvą, D. Trumpas pabrėžė, kad jam „tinka“ Senato siūlomas įstatymo projektas, o tai yra aiškiausias įrodymas, kad JAV prezidentas palaikys pastangas nutraukti finansavimą Maskvai, pabrėžia leidinys.
„Jie gali įtraukti Iraną į šį sąrašą“, – pabrėžė D. Trumpas.
Senato daugumos lyderis Johnas Thune‘as spalio mėnesį pareiškė, kad yra pasirengęs pateikti balsavimui įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai, kurį jau seniai remia senatorius Lindsey Grahamas, bet nenori „nustatyti sau griežtų terminų“.
Įstatymo projektas leis D. Trumpui įvesti iki 500 proc. muitus importui iš šalių, kurios perka Rusijos energijos išteklius. Tai ypač aktualu dideliems Rusijos energijos išteklių vartotojams, tokiems kaip Kinija ir Indija.
Vokietija įspėja: Rusija gali užpulti NATO dar iki 2029 m.
Vokietijos gynybos ministras Boris Pistoriusas mano, kad NATO turėtų persvarstyti savo prognozes dėl konflikto su Rusija. Anot jo, Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas gali pakankamai atkurti savo karines pajėgas ir dar iki 2029 m. užpulti rytinę NATO šalį.
Daugiau skaitykite čia.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1 160 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. lapkričio 17 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1 159 420 karių, iš kurių 1 160 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 11 355 rusų tankus (+2), 23 594 šarvuotąsias kovos mašinas (+3), 34 486 artilerijos sistemas (+17), 1 544 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 246 oro gynybos sistemas (+2), 428 karo lėktuvus, 347 sraigtasparnius, 81 499 nepilotuojamuosius orlaivius (+213), 3 940 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 67 536 transporto priemones ir kuro cisternas (+72), 4 tūkst. specialiosios įrangos vienetų.
Duomenys apie priešų nuostolius yra nuolat tikslinami.
Kruvina rusų ataka Charkivo regione: yra žuvusių ir sužeistų, tarp jų – vaikai
Rusijos smūgiai viename rytų Ukrainos Charkivo regiono mieste nusinešė trijų žmonių gyvybes, pirmadienį pranešė miesto karinės administracijos vadovas. Dar dešimt žmonių buvo sužeista, tarp sužeistųjų yra vaikų, pridūrė jis.
Naktį Balaklijos centrui smogė dvi rusų raketos, savo platformos „Telegram“ paskyroje pranešė Vitalijus Karabanovas.
„Preliminariais duomenimis, per naktinį raketų smūgį Balaklijos mieste žuvo trys žmonės“, – rašė jis.
Dar dešimt žmonių buvo sužeista, tarp sužeistųjų yra vaikų, pridūrė jis.
Devyni asmenys buvo nuvežti į ligoninę. „Deja, vis dar gauname pranešimų apie galimus sužeistuosius“, – pridūrė V. Karabanovas.
Charkivo srities gubernatorius Olegas Synegubovas pirmiau pranešė, kad tarp sužeistųjų yra keturiolikmetė mergaitė, dvylikametis vaikas ir 61-erių vyriškis.
Nuo invazijos pradžios 2022 m. vasarį Rusija beveik kasdien atakuoja Ukrainos teritoriją dronais ar raketomis.
Penktadienį Rusijai smogus keletui Ukrainos sostinės Kyjivo daugiabučių namų, žuvo septyni žmonės.
Artėjant žiemai, Maskva taip pat ėmė įnirtingiau pulti ir Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Savo ruožtu Kyjivas reguliariai atakuoja Rusijoje esančias naftos saugyklas, perdirbimo gamyklas ir kitokius infrastruktūros objektus.
Fronto linijose Rusijos kariuomenė toliau žengia į priekį, ypač pietinėje Ukrainos dalyje, kur sekmadienį užėmė dar du kaimus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu, Ukraina gaus Rafale naikintuvų, kacapam fizzzda
Slava Ukraini, Viva la France, smert kacapam!
Analitikai: Rusija išnaudoja spragas, atsiradusias dėl kovų prie Pokrovsko
Pasinaudodama tuo, kad Ukraina sutelkė gausias pajėgas Pokrovsko gynybai, Rusija užima teritorijas pietryčių Ukrainoje, o tokie strategiškai svarbūs miestai kaip Orihivas ir Huliaipolė rizikuoja būti užimti.
Kaip rašo „The Telegraph“, Rusijos puolimo šioje fronto atkarpoje sustabdymas yra labai svarbus Zaporižios gynybai.
Leidinyje pažymima, kad Ukrainos kariai vis dažniau persikelia toliau į šiaurę, siekdami sustiprinti gynybines linijas ties Pokrovsku, palikdami pietryčių fronto gynybą pažeidžiamą nuolatiniams Rusijos puolimams.
„Remiantis proukrainietiškais žemėlapiais, per šešias savaites Rusijos karinės pajėgos šioje teritorijoje pažengė maždaug 30 km“, – pabrėžiama straipsnyje.
Rusijos puolimas „paspartėjo per pastarąsias savaites“
Kaip rašo „The Telegraph“, Rusija tyliai užima teritorijas Donecko, Zaporožės ir Dnipro sričių sandūroje, kur gynyba nebuvo prioritetas.
JAV karo studijų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos kariai gali bandyti apsupti Huliaipolę iš šiaurės rytų, siekdami susilpninti Ukrainos gynybą, kad galėtų greitai pažengti į priekį, naudodami įsiskverbimo taktiką.
Maskva nusitaikė į vietines tiekimo linijas bei Ukrainos dronų operatorius, ir bando pasinaudoti susilpnėjusiais Ukrainos įtvirtinimais, kad surengtų masinius mažų grupių išpuolius.
Karo analitikas Michaelis Kofmanas teigė, kad nors visos akys nukreiptos į Pokrovską, didžioji dalis Rusijos puolimo vyksta „prie Zaporižios, Dnipro ir Donecko sričių, ir pastarosiomis savaitėmis paspartėjo“.
„Ukrainos gynyba aplink Huliaipolę atrodo vis labiau susiskaldžiusi. Šis regionas, matyt, yra mažiau prioritetinis Rusijai ir Ukrainai. Kontrataka ties Pokrovsku reiškia, kad stabilizuoti padėtį kitose vietose, pavyzdžiui, Zaporižioje, lieka mažai jėgų“.
Tačiau jis pažymėjo, kad Rusijos pajėgos toliau „veikia taktiniu požiūriu neveiksmingai“, nes jų daliniai „praneša apie pažangą, kurios niekada nebuvo“.
Tuo tarpu kiti analitikai įspėja, kad Rusija bando priversti Ukrainą perkelti išteklius ir pajėgas į Zaporižios sritį, kad Pokrovskas liktų mažiau saugomas.