Neapykantos kalbos mastai tiesiogiai susiję su aktualiausiais Lietuvos įvykiais. Žmogaus teisių centro atstovė pastebėjo, kad kaistant situacijai pasienyje, į migrantus nukreipiama vis daugiau neapykantos.
Neapykantos mastai nemažėja
Lietuvos žmogaus teisių centro projektų vadovė Monika Guliakaitė pastebi, kad pastaruoju metu neapykantos kalbos mastas internete išaugo.
Panašią tendenciją fiksuoja ir virtualus patrulis, stebintis įrašus socialiniuose tinkluose nuo šių metų balandžio. Iš 77 galimų viešosios tvarkos pažeidimų, virtualus patrulis atpažino 15 neapykantos kalbos apraiškų. Daugiau fiksuota dėl nelegalios prekybos atvejų (18).
M. Guliakaitė nurodė, kad įžeidžiančios retorikos gausėja tuomet, kai visuomenėje diskutuojama jautriomis temomis.
„Žmonės greičiausiai yra pavargę nuo pandemijos, jautriau reaguoja į įvairius reiškinius bei įvykius visuomenėje. Pastebime, jog neapykantos kalbos padaugėja į viešąją erdvę atėjus jautriems klausimams.
Tai gali būti diskusija apie LGBTQ+ bendruomenės teisinę situaciją, partnerystės įstatymas, migracija, geopolitiniai iššūkiai ar visuomenės sveikatos ir pandemijos klausimai“, – tv3.lt komentavo ji.
Neapykantos taikinyje – LGBT, migrantai, vakcinų priešininkai
Internete plintanti neapykantos kalba dažniausiai būna nukreipta į tam tikras visuomenės grupes. Tiesa, nepakantumą skatinančios retorikos daugėja, kai Lietuvą supurto reikšmingi įvykiai.
„Neapykantos kalba paliečia įvairias visuomenės grupes, jos kiekis dažnai priklauso nuo aktualijų – reikšmingų įvykių, datų ar neramumų. Pavyzdžiui, padidėjus migracijos mastams, pastebime ir prieš migrantus nukreiptą neapykantos retoriką“, – teigė M. Guliakaitė.
Nepaisant to, daugiausiai neapykantos internete vis dar sulaukia LGBTQ+ bendruomenė.
„Pastaruoju metu buvo nemažai progų kalbėti apie LGBTQ+ asmenis ir šeimas, todėl viešoje erdvėje ši tema buvo matoma. tačiau kartu padaugėjo ir neapykantos, kurios ir taip nemažai“, – apgailestavo M. Guliakaitė.
Ji davė pavyzdį, kad gyventojai pyktį ant šios bendruomenės išliejo net Žmogaus teisių centro „Facebook“ paskyroje. „Paviešinome akimirką iš „Kaunas Pride“, sulaukėme 600 komentarų, kurių didelė dalis buvo niekinantys, neapykantą ir net smurtą kurstantys komentarai. Tai atskleidžia visuomenės priešišką požiūrį, diskriminacines nuostatas“, – sakė pašnekovė.
Ji pridūrė, kad itin aštrių diskusijų sulaukiama ir sveikatos bei vakcinacijos temomis.
„Norisi priminti, kad tarp Baudžiamojo kodekso saugomų pagrindų yra įsitikinimai, į kuriuos ir patenka asmenų apsisprendimas skiepytis arba ne. Nors visus skatiname būti sąmoningus ir saugoti save – pasiskiepyti, vis dėlto niekas neturėti patirti kurstymo susidoroti dėl savo įsitikinimų ar pažiūrų“, – atkreipė dėmesį Žmogaus teisių centro atstovė.
Paaiškino, kaip atskirti
Portalas tv3.lt teiravosi, kaip atpažinti neapykantos kalbą, kokie požymiai jai priklauso.
M. Guliakaitė atsakė, kad neapykantos kalba gali būti vartojama raštu ar žodžiu. Tuomet dėstomi menkinantys, niekinantys teiginiai, žodžiai, įskaitant įvairius kurstomojo, diskriminacinio pobūdžio prasme turinčius simbolius (pavyzdžiui, nacistinės Vokietijos simbolika, įvairios skaičių kombinacijos ir kt.)
Neapykantos kalbai priskiriama ir informacija, kuria siekiama sumenkinti, niekinti, tyčiotis ar skatinama smurtauti prieš asmenį ar pažeidžiamą asmenų grupę. Tai gali būti užgaulios replikos, skirtos tam tikrai asmenų grupei, ar vieši laiškai, žinutės, komentarai, nuotraukos, gif’ai, patyčios žodžiu.
„Pavyzdžiui, asmuo socialiniuose tinkluose rašo rasistinius ar homofobiškus įrašus, kurie žeidžia kito žmogaus orumą. Siekiant įrašus identifikuoti kaip neapykantos kalbą, būtina nustatyti du aspektus.
Pirma, jų turinys turi būti susijęs su menkinimu, niekinimu, tyčiojimusi, diskriminacija, neapykantos skatinimu, smurtu. Antra, įrašai turi būti nukreipti į asmenį arba asmenų grupę dėl jo priklausymo pažeidžiamai grupei, t. y. dėl jo lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, negalios, religijos, tautybės, odos spalvos, kilmės ir kt.“, – paaiškino M. Guliakaitė.
Virtualus patrulis irgi kovoja su neapykanta
Nuo šio pavasario interneto erdvę pradėjo stebėti virtualaus patrulio institucija. Trys pareigūnai ėmė sekti socialinių tinklų srautą, kad nustatytų pažeidimus.
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis portalui tv3.lt komentavo, kad virtualaus patrulio veikla pasiteisino, ypač kovojant su neapykantos kurstymu.
„Pradėjus viešai dirbti virtualioje erdvėje, per kiek daugiau nei pusę metų pavyko identifikuoti dažniausiai pasitaikančius „pavojus“ viešojoje erdvėje – tai neapykantos kalba bei įvairaus pobūdžio sukčiavimai“, – nurodė jis.
Nuo darbo pradžios virtualus patrulis gavo daugiau nei 2,7 tūkst. gyventojų pranešimų apie galimus viešosios tvarkos pažeidimus. Nuo to laiko pradėti 23 ikiteisminiai tyrimai, skirti 54 vieši įspėjimai, pravesti 5 prevenciniai pokalbiai.
Paklaustas, kaip pareigūnai identifikuoja neapykantos kalbą internete, R. Matonis nurodė, kad tai gana sudėtingas procesas.
„Matydami tam tikras veikas, turinčias nusikalstamos veikos požymių, identifikuojame asmenis ir persiunčiame policijos įstaigoms, kuriose kartu su prokurorais yra vertinama medžiaga ir priimamas procesinis sprendimas. Taip pat nemažai informacijos gauname iš visuomenės, ji taip pat vertinama“, – tv3.lt sakė jis.
Virtualaus patrulio reikšmę kovojant su neapykantos kalba įvertino ir M. Guliakaitė.
„Akivaizdu, jog 3 pareigūnams padaryti didelį pokytį viešoje erdvėje nėra lengva, ypač atsižvelgiant į tai, jog neapykantos kalbos pažabojimas nėra virtualaus patrulio pagrindinis uždavinys. Vis dėlto iš neseniai paskelbtos Virtualaus patrulio veiklos ataskaitos matyti, jog nuo veiklos pradžios pavyko užfiksuoti ir perduoti aplinkybių patikslinimui 15 galimų neapykantos kurstymo atvejų. Džiugu, jog tokia iniciatyva atsirado pareigūnų iniciatyva. Tik kol kas panašu, jog neapykantos kurstymo internete yra tiesiog per daug, kad pamatytume realų pokytį“, – pastebėjo ji.
Užtraukia griežčiausią atsakomybę ir baudas
Pagal Lietuvos įstatymus už neapykantos kurstymą gresia baudžiamoji atsakomybė.
Baudžiamojo kodekso (BK) 170 straipsnis numato, kad asmeniui, kuris skatino neapykantą, tyčiojosi, kurstė smurtą ar kitaip diskriminavo kitą žmogų ar grupę, gresia bauda, laisvės apribojimas, areštas ar laisvės atėmimas nuo 1 iki 3 metų.
Nors dėl neapykantos kalbos asmuo neatsako pagal administracinių nusižengimų kodeksą (ANK), jam vis vien gali tekti susimokėti baudą, tik pagal BK. Baudų sumos priklauso išimtinai nuo teismo sprendimo, sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Jis pastebėjo, kad atsakomybė, taikoma išimtinai pagal BK, neretai apsunkina bylų dėl neapykantos kalbos nagrinėjimą.
„Labai sudėtinga kartais įrodyti. Vis tiek baudžiamoji atsakomybė – tokia yra jau išimtinė, paskutinė, taip sakant griežčiausia. Dėl to teismai pakankamai dažnai nutraukia tas bylas [dėl neapykantos kalbos – aut. past.]“, – tv3.lt sakė pašnekovas.
Pranešti apie neapykantą galima įvairiais kanalais
Žmogaus teisių centro atstovė atkreipė dėmesį, kad yra daugiau būdų malšinti neapykantos apraiškas viešoje erdvėje. Pirmiausia reikėtų pastebėti, kad visuomenei stinga suvokimo, kad neapykantos kurstymas yra nusikalstamas veiksmas, už kurį baudžiama, pabrėžė ji.
„Dalis visuomenės to neidentifikuoja ir neapykantą kurstančius žodžius arba veiksmus argumentuoja savo teise į žodžio laisve. Dėl to svarbu reaguoti – pastebėjus neapykantos kurstymą socialiniame tinkle, apie jį galima pranešti tinklo administratoriui (pavyzdžiui, „Facebook“ ar „Instagram“) arba, jei tai uždara, atvira „Facebook“ grupė – moderatoriui arba administratoriui“, – sakė ji.
Daugelis naujienų portalų turi galimybę pranešti apie netinkamus, neapykantą kurstančius komentarus. Nevyriausybinių organizacijų iniciatyva sukurta platforma manoteises.lt/pranesk leidžia pranešti apie neapykantos kurstymą – tiek internete, tiek už jo ribų.
Apie neapykantos kurstymą galima tiesiogiai pranešti policijai tiek naudojantis manoteises.lt/pranesk platforma, tiek tiesiogiai kreipiantis per epolicija.lt.
Tačiau pašnekovė pasidalijo, kad Lietuvoje dar trūksta tinkamo atsako į neapykantos kurstymą, todėl sudėtinga užkardyti tokį didelį kiekį neapykantos viešoje erdvėje.
Pasirodo, dauguma nepakantumą skatinančių komentarų yra pavieniai, o pagal suformuotą Aukščiausiojo teismo praktiką tai nesiekia reikiamo pavojingumo lygmens. Beje, kai kurie atvejai nėra laikomi tokiais pavojingais, kad būtų proporcinga taikyti būtent baudžiamąją atsakomybę, pažymėjo M. Guliakaitė.
„Atsižvelgiant į tai, manau, jog turime grįžti prie diskusijos apie administracinės atsakomybės už neapykantos kurstymą taikymą. Pavasarį kilusi panika sustabdė šį procesą ir atskleidė būtinybę ir ieškoti geriausio sprendimo varianto, tačiau iš esmės tokiai idėjai pritaria daugelis suinteresuotų grupių“, – išeitį siūlė ji.
Bauskit busiu24!!Asilu kontora!
