neapykantos kurstymas

Apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių niekinęs vyras nepripažintas kaltu dėl kurstymo smurtauti ar fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl seksualinės orientacijos. Pirmosios instancijos Pakruojo teismas gruodį nuteisė vyrą dėl viešo homoseksualaus parlamentaro niekinimo, skyrė jam 2750 eurų dydžio baudą, tačiau dėl kurstymo išteisino, ir būtent pastarąją nuosprendžio dalį prokuratūra apskundė.

Šių metų Kovo 11-osios minėjimas bus prisimintas dar ilgai. Vienas iš incidentų – signatarės Zitos Šličytės kalba – sukėlė teisėsaugos institucijas ant kojų. Aiškinamasi, ar pranešėjos pasisakyme buvo neapykantos kurstymas, nukreiptas prieš homoseksualius asmenis. Jeigu įtarimai pasitvirtintų, Z. Šličytei grėstų baudžiamoji atsakomybė. Portalas tv3.lt kalbino 3 teisininkus, kurių nuomonės dėl šios bylos išsiskyrė.

Interneto platybėse neretai plinta įžeidžianti ar menkinanti retorika. Nors socialinius tinklus daugiau nei pusmetį stebi virtualus patrulis, specialistė pastebi, kad to nepakanka užkirsti kelią neapykantai. Daugiausiai nepakantumo strėlių sulaukia pažeidžiamų visuomenės grupių atstovai. Neapykantos kalbos mastai tiesiogiai susiję su aktualiausiais Lietuvos įvykiais. Žmogaus teisių centro atstovė pastebėjo, kad kaistant situacijai pasienyje, į migrantus nukreipiama vis daugiau neapykantos.

Profesionalus krepšininkas dėl gėjus niekinančio komentaro atsidūrė teisiamųjų suole. Prieš 7 metus tinkle „Facebook“ po homoseksualų nuotrauka parašytą teiginį „Invalidai fuuj sudegint juos“ teismai pripažino kaip neapykantos kurstymą. Ir tik šį pirmadienį sportininkas išgirdo Lietuvos teismo verdiktą. Byla buvo pasiekusi net Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris priskyrė įžeidžiantį komentarą prie neapykantos kurstymo dėl seksualinės orientacijos.

Neapykanta, kuri sklinda diskutuojant apie vienalytes santuokas ir tradicines šeimas, jau peržengia civilizuotas bendravimo normas. Nuo niekinančių ir grasinančių žinučių neapsaugotas niekas – apie tai, kad jų sulaukia, kalba ne tik homoseksualų teises palaikantys asmenys, bet ir partnerystės įstatymo priešininkai. Apie šią situaciją plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Telšių Žemaitės gimnazijos abiturientė Indrė Pabijonavičiūtė, paviešinusi jos gimnazijoje vykstančių tikybos pamokų skaidres, sukėlė tikrą audrą. Atsakingos institucijos aiškinsis, ar mokytoja, pasakojusi dešimtokams apie gėjams esą būdingą kanibalizmą, prievartą ir kitus iškrypimus, neperžengė ribų. Šiurpiu „katalikišku ugdymu“ susirūpino Švietimo ir mokslo ministerija, Generalinė prokuratūra, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas plačiau aiškinsis situaciją Telšių Žemaitės gimnazijoje, kur per pamoką dešimtokams pasakota apie gėjų polinkį į kanibalizmą, prievartą ir žudymą. Tai patvirtino prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Atskirą tyrimą pradėjo ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Prokuratūra kol kas nuo vertinimų ir komentarų susilaiko.

Praėjus mėnesiui po tragiškų teroristinių išpuolių Paryžiuje, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande’as įsipareigojo sugriežtinti sankcijas už rasistinius, antisemitinius ir homofobinius neapykantos nusikaltimus, informuoja lgl.lt.

Pastaruosius dvejus metus neapykantos nusikaltimų Lietuvoje registruojama mažiau, daugiausia baudžiamųjų bylų dėl neapykantos skatinimo ir kurstymo yra tautybės ir seksualinės orientacijos pagrindu.