Apie tai „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas ir ambasadorius, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.
Dronai įskrido, jie numušinėja dronus. Kada lenkams trūks kantrybė, kaip jūs galvojate, su visais tais dronais, įskridimais ir visa kita?
A. Valionis: Čia reikia, man atrodo, labai šalto kraujo ir proto – „balance“, kaip sako britai ir amerikiečiai. Reikia būti ramiems ir reikia suprasti, kad tiek, sakykime, bandymas, testavimas mūsų per GPS blokavimą, sukeliant komplikacijas lėktuvams, tarp jų ir aukščiausiems Europos asmenims, kaip girdėjome, elektroninės, skaitmeninės atakos prieš infrastruktūrą, prieš viską – tai bandymai patikrinti, kaip fiksuojami ir naikinami gali būti dronai.
Visą laiką apsimetant, kad galbūt jie netyčia nuklydo, galbūt būtų ukrainiečiams juos išmušus iš trajektorijos, jie nuskrido be adreso kažkur. Tai visada tas dviprasmiškas traktavimas išlieka, taip kad visą laiką bus bandomas mūsų atsparumas ir nuo mūsų atsako priklausys, ar bus eskalacija.
Ar po Lenkijos prezidento vizito JAV galima tikėtis didesnės Amerikos pagalbos Europai, ir ar Lenkijos įtaka čia svarbesnė nei, tarkime, tiesioginė ataka prieš Lietuvą?
R. Vilpišauskas: Abejoju. Nemanau, kad jeigu mes bent jau kalbame apie Jungtinių Amerikos Valstijų apsisprendimą griežtinti sankcijas Rusijai, tai nemanau, kad jūsų minimi įvykiai galėtų būti to priežastis.
Ten vis dėlto galvojama apie platesnį geopolitinį kontekstą – Rusijos, Kinijos santykius ir kaip tai gali paveikti griežtesnės sankcijos ir manau, kad būtent dėl to jau beveik pusmetį Donaldas Trumpas vis užsimena kas keletą savaičių apie galimas griežtesnes sankcijas, bet nesiryžta jų įvesti, o Europos Sąjunga šiuo metu diskutuoja dėl devyniolikto sankcijų paketo.
Čia irgi iššūkis, kiek matau, kaip ir anksčiau – sutarti tarp visų dvidešimt septynių valstybių narių, nes sankcijos energetikos sektoriui, visiškas energetikos išteklių importo iš Rusijos atsisakymas vis dar nėra priimtinas Vengrijai ir Slovakijai, nors šiandien, manau, jei neklystu, po maždaug keturiasdešimt penkių minučių Briuselyje Europos Komisijos pirmininkė sakys metinę kalbą, metinį pranešimą Europos Parlamente, ir turbūt akcentuos ir šituos dalykus – gynybą, griežtesnes sankcijas Rusijai dėl jos toliau vykdomų tarptautinių principų pažeidimų ir agresijos prieš Ukrainą.
Tad dabar iš Europos Sąjungos jau kurį laiką yra daugiau iniciatyvų tiek įvedant naujas sankcijas Rusijai, tiek remiant Ukrainą, nei iš Amerikos.
O kokį vaidmenį šiandien atlieka Lenkija, ir ką rodo tai, kad jos prezidentas vienas vyko susitikti su Donaldu Trumpu?
R. Vilpišauskas: Tai rodo, jog ir dėl to, kad Lenkija skiria daugiausia lėšų gynybai, krašto apsaugai iš visų NATO narių, santykyje su šalies BVP, ir dėl ideologinio panašumo, Lenkijos prezidentas palaiko gana artimus ryšius su Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu.
Kita vertus, Lenkija galėtų didesnį svorį turėti tiek Europos Sąjungos formate, tiek ir transatlantiniuose santykiuose, jei jos prezidentas ir vyriausybė, premjeras, veiktų labiau koordinuotai ir sutartų. Dabar toks įspūdis, kad jau ir į užsienio politiką persiliejo jų tarpusavio konkurencija.
Vizitai į Lietuvą, JAV, Vatikaną. Lenkija – kaip ją šiandien reikėtų įvardyti: auganti Europos galia ar kitaip?
A. Valionis: Ekonominė galia, be abejo, Europos fabrikas, be abejo. Atskira valiuta leidžia jiems manipuliuoti finansiniais ištekliais ir taip toliau. Kalbėdamas apie užsienio politiką ir apie Karolio Nawrockio, naujojo prezidento, vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas, aš pradėčiau nuo vieno dalyko.
Ką tik prieš Nawrockio vizitą į Jungtines Amerikos Valstijas pasirodė didelė studija „Heritage Foundation“.
Ta pati „Heritage Foundation“, konservatyvus respublikonų „think tank‘as“, ruošia programą „2025“. O dabar tos programos analizės objektas yra NATO Šiaurės Rytų flangas, kuriame Suomija, Švedija, Norvegija ir kitos Baltijos valstybės aptartos, bet akcentuojama, kad išskirtinis vaidmuo NATO Šiaurės Rytų flange tenka Lenkijai.
Didelę analizę, tuos faktus, bent jau jeigu ne visą studiją, Trumpas yra perskaitęs ir susipažinęs, ir vizitas vyko tame kontekste. Antra, Trumpas visada labai reaguoja į dešiniosios pakraipos Europos politikus, kurie daugiau kalba apie valstybės suverenitetą negu apie Europos Sąjungą.
Prisiminkime Orbaną, prisiminkime ponią Meloni, Italijos ministrę pirmininkę, pas kurią, beje, ką tik, netgi prieš vizitą į Lietuvą lankydamas popiežių, apsilankė prezidentas Karolis Nawrockis. Taip, kad iš tikrųjų sutinku, kad Lenkijos duotas svoris turėtų būti didesnis.
Kol kas Lenkija labiau gynybos prasme susirūpinusi savimi, labiau susirūpinusi savo kariuomenės vystymu ir iki galo nesuvokia, kaip aš suprantu, to, kad jos saugumas taip pat priklauso nuo mūsų visų saugumo – regionas kompleksinis. Bet tai, kad atvyko į Lietuvą Nawrockis, kažką rodo, ar ne?
Kaip, sakykime, Putino vizitas į Aliaską atvėrė kelią Putinui į tarptautinę politiką vėl po didelės izoliacijos. Vizitas visada diplomatija yra labai rimtas resursas, ir visi labai rimtai analizuoja, kur vykstama.
Vienas iš pirmų vizitų į Lietuvą, aišku, padiktuotas visų pirmiausia gal ir mūsų kaimynystės, mūsų bendros istorijos, bet taip pat ir pats politikas santykių vidaus politikoje.
Jeigu Radekas Sikorskis, kuris dabar kovoja ir „TikTok‘uose“, ir kur tik norite, ir Vašingtone, dvi dienas prieš Karolio Nawrockio vizitą nuvykęs į Majamį susitikęs su valstybės sekretoriumi tarsi nuleido garą, taip, kad jis mums teikia ultimatumus.
Radekas Sikorskis, mes atsimename, o Karolis Nawrockis, atvirkščiai, suinteresuotas paboksuoti ir parodyti, kad taip. Tai kompleksas priežasčių, bet tai tik mūsų santykių pradžia.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
„Mes esame tame pačiame regione, į kurį pilasi dronai iš karo zonos. Karo zona yra šalia mūsų, turimą ta prisiminti, atrodo, kad buvome užmiršę“.
Krašto apsaugos Dovilė perspėja Lietuvos žmones, kad saugotų save nuo galimo užpylimo dronais, bei primena, jog karo zona yra visai šalia mūsų – vos už 1000 kilometrų. Žinokite ir Hamburgas, ir Oslas, ir Viena ar Budapeštas irgi yra šalia mūsų.
