V. Zelenskis žurnalistams pabrėžė, kad buvo nuspręsta kol kas viešai plačiau nekalbėti apie ilgojo nuotolio raketas „Tomahawk“, nes Jungtinės Valstijos „nenori eskalacijos“ ir perspėjo neatsakinėsiąs į klausimus apie tai.
Trumpas vėl ragina Zelenskį susitarti su Putinu, apie raketas „Tomahawk“ nebekalba
Po susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu penktadienį Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ ragino kolegą pasiekti susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o apie galimybę parduoti Ukrainai raketas „Tomahawk“ nebeužsiminė.
„Susitikimas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu buvo labai įdomus ir šiltas, tačiau aš jam pasakiau, kaip ir prezidentui Putinui, kad atėjo laikas sustabdyti žudynes ir sudaryti SUSITARIMĄ! Pakankamai kraujo pralieta, o nuosavybės ribos nustatytos karu ir drąsa. Jie turėtų sustoti ten, kur dabar yra. Tegul abu paskelbia pergalę, tegul istorija nusprendžia! Daugiau jokių šaudymų, daugiau jokių mirčių, daugiau jokių milžiniškų ir nepakeliamų pinigų sumų. Tai karas, kuris niekada nebūtų prasidėjęs, jei aš būčiau buvęs prezidentu. Tūkstančiai žmonių žudomi kiekvieną savaitę – GANA, TAIKIAI GRĮŽKITE NAMO PAS SAVO ŠEIMAS!“ – po susitikimo platformoje „Truth Social“ rašė D. Trumpas.
Kaip anksčiau rašė ELTA, V. Zelenskis po šio susitikimo žurnalistams sakė, kad uždaro pokalbio metu buvo nuspręsta apie ilgojo nuotolio raketas „Tomahawk“ kol kas viešai plačiau nekalbėti, nes Jungtinės Valstijos „nenori eskalacijos“.
„Niekas šios temos neatšaukė, tačiau mums reikia šiuo klausimu dirbti toliau“, – pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat teigė su D. Trumpu aptaręs okupuotų teritorijų ir paliaubų klausimą.
„Teritorijų klausimas – labai jautrus ir pats sudėtingiausias. (...) Rusai dabar iš tiesų nori okupuoti viską. (...) Mums pirmiausia reikia paliaubų, ir manau, kad JAV prezidentas tai supranta“, – sakė V. Zelenskis.
ELTA primena, kad prezidentai Baltuosiuose rūmuose šįkart susitiko aptarti galimą ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai. Tai buvo ketvirtasis JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas nuo tada, kai D. Trumpas sausio mėnesį grįžo į pareigas, ir antrasis per mažiau nei mėnesį.
Po susitikimo su Trumpu Zelenskis paskambino Europos lyderiams
Po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenksis telefonu kalbasi su Europos lyderiais.
„RBC-Ukraine“ šaltinių teigimu, jis greitai informavo Europos lyderius po susitikimo su Donaldu Trumpu, kuris jau baigėsi.
Šaltiniai teigia, kad jis jau susisiekė su sąjungininkais žemyne.
Derybos truko daugiau nei 2 valandas: susitikimas Baltuosiuose rūmuose baigėsi
„Reuters“ praneša, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio susitikimas baigėsi.
V. Zelenskis paliko Baltuosius rūmus po daugiau nei 2 valandas trukusių derybų. Šiuo metu laukiama, kada prasidės Ukrainos prezidento spaudos konferencija.
„RBC-Ukraine“ praneša, kad po derybų su D. Trumpu V. Zelenskis telefonu kalbasi su Europos lyderiais. Kas tiksliai dalyvauja pokalbyje, nenurodoma.
D. Trumpas, savo ruožtu, taip pat paliko Baltųjų rūmų valdas ir prezidentiniu sraigtasparniu išskrido savais reikalais.
JAV žiniasklaida skelbia, kad D. Trumpas išskrido atostogauti į Floridą.
Zelenskis Trumpui parodė taikinių Rusijoje žemėlapį
V. Zelenskis JAV prezidentui parodė galimų smūgių taikinių Rusijoje žemėlapius, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ukrainos delegacijoje.
„Žemėlapiuose pažymėti spaudimo Rusijos gynybai ir karinei ekonomikai taškai, kur būtų galima smogti siekiant priversti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną baigti karą“, – sakė šaltinis žurnalistams.
Ukrainiečių šaltinis: Volodymyras Zelenskis Donaldui Trumpui parodė taikinių Rusijoje žemėlapius
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Vašingtone vykusiame susitikime JAV lyderiui Donaldui Trumpui parodė galimų smūgių taikinių Rusijoje žemėlapius, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis Ukrainos delegacijoje.
„Žemėlapiuose pažymėti spaudimo Rusijos gynybai ir karinei ekonomikai taškai, kur būtų galima smogti siekiant priversti (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną baigti karą“, – sakė šaltinis žurnalistams.
BBC: susitikime Baltuosiuose rūmuose – optimistinės nuotaikos, bet mažai atsakymų
JAV prezidentui Donaldui Trumpui ir Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui susitikus Baltuosiuose rūmuose ir atsakinėjant į žurnalistų klausimus, ten buvęs BBC žurnalistas Berndas Debusmannas išskyrė kambaryje vyravusią optimistinę nuotaiką, tačiau aiškių signalų apie būsimo uždaro susitikimo rezultatus neįžvelgė.
Susitikimo pradžioje BBC žurnalistas paklausė D. Trumpo, kaip, jo nuomone, atrodys Ukrainos teritorija po karo. B. Debusmannas primena, kad JAV prezidentas kiek anksčiau žurnalistams sakė, kad, jo nuomone, Ukraina gali atgauti prarastą teritoriją, daugelį šiuo teiginiu nustebindamas.
Šiandien, pasak jo, D. Trumpas nebeatrodė toks užtikrintas.
„Karas yra labai įdomus“, – trumpai atsakė JAV prezidentas.
„Karas ir taika – niekada nežinai, kas bus“, – pridūrė D. Trumpas.
Svarbiausia šio susitikimo tema buvo ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ pardavimas Ukrainai.
B. Debusmannas paklausė JAV prezidento, ar jis mano, kad būtent ši perspektyva verčia V. Putiną grįžti prie derybų stalo.
„Negaliu pasakyti, kas jį verčia grįžti prie derybų stalo“, – atsakė JAV prezidentas ir pradėjo ilgą atsakymą apie šių raketų pajėgumus ir naudojimą kovos veiksmuose.
BBC žurnalistas pažymi, kad D. Trumpo atsakyme nieko aiškaus nebuvo įmano įžvelgti.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad JAV prezidentas šįkart nepradėjo girti savo draugiškų santykių su Rusijos prezidentu, o būtent apie tai D. Trumpas kelis mėnesius nuolat kalbėdavo, atsakydamas į bet kokį klausimą apie V. Putiną.
Susitikimo pradžioje pabendravę su žurnalistais, prezidentai tęsė pokalbį už uždarų durų.
Baltuosiuose rūmuose Trumpas gyrė Zelenskį kaip tvirtą lyderį
Siekdamas užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainoje, JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Baltuosiuose rūmuose priėmė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kurį gyrė kaip tvirtą lyderį ir pažymėjo su juo gerai sutariantis.
D. Trumpas sakė, kad jam buvo garbė susitikti su tokiu stipriu valstybės vadovu. Anot jo, V. Zelenskis „patyrė daug“, o JAV visa tai išgyveno kartu su juo.
Per savo trečią susitikimą su Ukrainos prezidentu šiais metais D. Trumpas pabrėžė, kad jie abu labai gerai sutaria.
V. Zelenskis šiame susitikime siekia patvirtinimo dėl ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ pardavimo, kad jo šalis galėtų geriau apsiginti nuo Rusijos.
Šios sparnuotosios raketos padidintų Ukrainos smūgių nuotolį, leistų jai užimti labiau puolamąją pozicijos prieš Rusiją ir netgi tiksliai smogti taikiniams Maskvoje.
Dar nėra aišku, ar Vašingtonas šių raketų pardavimą patvirtins.
Prieš susitikimą V. Zelenskis išreiškė viltį, kad D. Trumpas padės užbaigti karą.
„Prezidentas Trumpas turi puikią galimybę užbaigti šį karą“, – sakė jis, nurodydamas JAV vaidmenį siekiant paliaubų Gazos Ruože Artimuosiuose Rytuose.
Tuo pačiu metu Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neketina sutikti su paliaubomis.
Susitikimo su V. Zelenskiu išvakarėse D. Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. D. Trumpas iškėlė perspektyvą susitikti su V. Putinu asmeniškai per artimiausias dvi savaites Vengrijos sostinėje Budapešte.
Rusijos ir Amerikos prezidentai buvo susitikę rugpjūtį Aliaskoje, tačiau jokių apčiuopiamų rezultatų nebuvo pasiektas. Lieka neaišku, ar Ukrainos prezidentas galėtų vaidinti kokį nors vaidmenį Budapešte planuojamame susitikime.
Ar V. Putinas ir D. Trumpas iš tiesų susitiks dar kartą šiais metais, taip pat gali priklausyti nuo penktadienio derybų su V. Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose rezultatų ir nuo to, ar JAV suteiks Ukrainai „Tomahawk“ raketas. Jei pardavimas bus patvirtintas, NATO šalys partnerės greičiausiai pirks raketas iš JAV ir jas perduos Ukrainai. Tačiau Kremlius šio susitikimo išvakarėse įspėjo Vašingtoną nepatvirtinti „Tomahawk“ raketų pardavimo Ukrainai.
Trumpas pripažino: gali būti, kad Putinas bando mane apgauti ir vilkina laiką
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pripažino, kad, sutikęs surengti naują aukščiausiojo lygio susitikimą, Vladimiras Putinas gali vilkinti laiką, tačiau sakė, kad, jo nuomone, Rusijos lyderis nori susitarimo, kuris užbaigtų karą Ukrainoje.
„Taip“, – atsakė D. Trumpas, kai naujienų agentūros AFP žurnalistas per JAV lyderio susitikimą su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu paklausė, ar jis nesijaudina, kad V. Putinas bando laimėti laiko.
„Bet mane visą mano gyvenimą bandė apgauti geriausi iš geriausiųjų ir man viskas baigėsi labai gerai. Taigi, tai įmanoma, šiek tiek laiko, viskas gerai. Bet manau, kad esu gana geras šioje srityje. Manau, kad jis nori sudaryti susitarimą“, – pareiškė JAV prezidentas.
Buvęs NATO vadovas: dialogas su Rusija turi būti grindžiamas jėga
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas laukia JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Budapešte, kuris turėtų įvykti per artimiausias dvi savaites.
„Su Rusija turime kalbėtis todėl, nes turime užbaigti karą Ukrainoje“, – penktadienį Frankfurto knygų mugėje pareiškė J. Stoltenbergas. Jis nurodė manantis, kad „turime kalbėtis su rusais, bet dialogas turi būti grindžiamas jėga“.
Siekdami sukurti sąlygas deryboms, Vakarai turi ir toliau remti Ukrainą politiniu, finansiniu ir kariniu požiūriu. Priešingu atveju nebūtų galima pasiekti taikos, kuri leistų Ukrainai likti laisva šalimi.
„Jei ir kai V. Putinas supras, kad jie nelaimės mūšio lauke, tada jis susės ir derėsis dėl susitarimo, pagal kurį Ukrainą liktų laisva, nepriklausoma šalis“, – pažymėjo jis.
J. Stoltenbergas knygų mugėje surengė diskusiją su Nobelio taikos premijos laureate filipiniete Maria Ressa, kuri įspėjo dėl dezinformacijos kampanijų internete ir socialiniuose tinkluose.
Trumpo ir Zelenskio derybos persikėlė už uždarų durų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas perėjo prie uždarų derybų. Po jų Ukrainos prezidentas surengs spaudos konferenciją.
Trumpas sako, kad Budapešte susitiks tik su Putinu, bet palaikys ryšį su Zelenskiu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas šiandien pareiškė, kad artėjantis susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu Budapešte, Vengrijoje, bus dvišalis, bet pažymėjo, kad JAV palaikys ryšį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo CNN.
„Tai bus dvišalis susitikimas, – sakė JAV prezidentas. – Bet mes palaikysime ryšį su prezidentu Zelenskiu. Tarp šių dviejų prezidentų yra daug nesutarimų, ir aš neturiu omeny nieko netinkamo, kai tai sakau.“
D. Trumpas vakar po dviejų valandų pokalbio su Putinu paskelė, kad jie susitiks Budapešte artimiausiomis savaitėmis, nors tiksli data dar nenustatyta.
JAV prezidentas taip pat sakė Baltuosiuose rūmuose, kad jis bus „tarpininkaujantis prezidentas“ ir kad jis planuoja „išlaikyti šiek tiek atstumo“ tarp Rusijos ir Ukrainos lyderių.
„Trys prezidentai, o aš esu tarpininkas prezidentas ir tarpininkauju. Tai nėra lengva situacija“, – sakė Trumpas.
„Daug lengviau, kai žmonės supranta vieni kitus, kai susitinka, kai vienas kitą mėgsta. Mes neturime tokios situacijos, kiek tai susiję su „mėgimu“. Galbūt tai gali pasikeisti, galbūt gali. Bet kol kas mes juos laikysime šiek tiek atokiau.“
Trumpas sako, kad „Tomahawk“ suteikimas Ukrainai būtų „eskalavimas“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sako, kad Ukrainos smūgis giliai į Rusijos teritoriją reikštų karo eskalavimą, rašo „Sky News“.
Tačiau kai JAV prezidento paklausė, ar jo administracija leistų Kyjivui surengti tokį smūgį, jis atsako: „Mes apie tai kalbėsime“.
Ukrainos žurnalistas Donaldui Trumpui teigė, kad suteikiant Kyjivui jo pageidaujamas „Tomahawk“ raketas būtų užtikrinta lygiavertė konkurencija, atsižvelgiant į tai, kad Rusija panašias raketas naudoja nuo 2022 m.
D. Trumpas tai vadina „teisingu klausimu“ ir juokauja, kad tai „būtent tai, ką jis jums liepė pasakyti“, rodydamas į Volodymyrą Zelenskį.
Zelenskis pasiūlė Trumpui sudaryti sandorį dėl „Tomahawk“ raketų
Penktadienį Baltuosiuose rūmuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu susitikęs Volodymyras Zelenskis pasiūlė, kad Ukraina gali tiekti JAV „tūkstančius dronų“, jei Vašingtonas leis jai naudoti „Tomahawk“ raketas, rašo „Sky News“.
„Štai kodėl mes galime dirbti kartu, stiprinti Amerikos gamybą, – sakė jis. – Turime didelį pasiūlymą dėl mūsų dronų.“
Tuomet žurnalistai paklausė D. Trumpo, ar šis sandoris jam būtų įdomus.
„Taip, mums būtų įdomu, – atsakė jis. – Šiuo metu turime daug dronų. Mes gaminame savo dronus, bet taip pat perkame dronus iš kitų, o jie [Ukraina] gamina labai gerus dronus.“
Donaldas Trumpas sako, kad Vladimiras Putinas nori baigti karą, Ukrainos lyderis su tuo nesutinka
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Rusija nori užbaigti karą Ukrainoje, bet ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Maskva siekia tęsti invaziją.
Su V. Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose susitikęs D. Trumpas sakė, kad V. Putinas „nori užbaigti karą“.
Jis tai pareiškė po to, kai V. Zelenskis pažymėjo, kad Rusijos lyderis „nėra pasirengęs“ taikai.
Trumpas: galime užbaigti karą Ukrainoje be „Tomahawk“ raketų
Penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitinka JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskius. JAV prezidentas pareiškė, kad tikisi, jog galės užbaigti karą Ukrainoje nesvarstydamas apie „Tomahawk“ raketas.
„Tikiuosi, kad galėsime užbaigti karą nemąstydami apie „Tomahawk“ raketas, – susitikęs su V. Zelenskiu sakė D. Trumpas. – Esame gana arti to.“
JAV prezidentas taip pat pridūrė, kad pačiai Amerikai reikia „Tomahawk“ raketų.
„Mums reikia „Tomahawk“ raketų ir daugybės kitų ginklų, kuriuos siunčiame į Ukrainą. Tai viena iš priežasčių, kodėl norime užbaigti šį karą“, – sakė D. Trumpas.
Anksčiau „Reuters“ pranešė, kad, remiantis aukšto rango agentūros šaltinio informacija, Ukrainos delegacija parengė D. Trumpui prezentaciją apie „Tomahawk“ raketų naudojimą, jei jos bus suteiktos. Taip pat prezentacijoje bus parodo, kaip šio raketos gali pakeisti karo eigą.
Tuo tarpu buvęs JAV karinio jūrų laivyno pareigūnas britų transliuotojui BBC teigė, kad JAV greičiausiai nesuteiks Ukrainai raketų „Tomahawk“, nes jų naudojimui reikalinga didelė JAV pagalba.
Trumpas ir Zelenskis susitiko Vašingtone: derybos dėl Ukrainos ateities
Planuojama, kad pasitikęs Ukrainos prezidentą Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas jį iškart pakvies uždaram dvišaliam pokalbiui. Pasak britų transliuotojo BBC, neatmetama galimybė, kad prezidentai vėliau tą pačią dieną kartu priims žurnalistų klausimus, bet kol kas tokia informacija nėra patvirtinta.
Planuojama, kad pasitikęs Ukrainos prezidentą Baltuosiuose rūmuose, D. Trumpas jį iškart pakvies uždaram dvišaliam pokalbiui. Pasak britų transliuotojo BBC, neatmetama galimybė, kad prezidentai vėliau tą pačią dieną kartu priims žurnalistų klausimus, bet kol kas tokia informacija nėra patvirtinta.
President @realDonaldTrump welcomes President Zelensky to the White House 🇺🇸🇺🇦 pic.twitter.com/sf0kj8tiiI
— Margo Martin (@MargoMartin47) October 17, 2025
Prezidentai Baltuosiuose rūmuose aptars galimą ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai.
Anksčiau pranešėme, kad remiantis aukšto rango agentūros šaltinio informacija, Ukrainos delegacija parengė D. Trumpui prezentaciją apie „Tomahawk“ raketų naudojimą, jei jos bus suteiktos. Taip pat prezentacijoje bus parodo, kaip šio raketos gali pakeisti karo eigą.
Tuo tarpu buvęs JAV karinio jūrų laivyno pareigūnas britų transliuotojui BBC teigė, kad JAV greičiausiai nesuteiks Ukrainai raketų „Tomahawk“, nes jų naudojimui reikalinga didelė JAV pagalba.
„Dėl žvalgybos, taikinių nustatymo, misijų maršrutų nustatymo JAV būtų įtrauktos taip, kaip Donaldui Trumpui ilgainiui pradėtų labai nepatikti“, – BBC televizijai sakė į atsargą išėjęs JAV karinio jūrų laivyno pareigūnas Markas Montgomery.
Jis pridūrė, kad šioms raketoms reikalinga „speciali įranga“, kurios JAV greičiausiai nenorės perduoti.
Jo teigimu, nors galimybė, kad D. Trumpas pasiūlys raketas „Tomahawk“ Kyjivui išlieka, tačiau, pasak jo tai būtų „labiau politinis, o ne karinis klausimas.“ M. Montgomery pridūrė nesitikintis jas artimiausiu metu pamatyti mūšio lauke.
Žiniasklaida: Trumpas pakvies Zelenskį prisijungti prie jų susitikimo su Putinu
Baltieji rūmai tikisi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiks dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikime Budapešte. Apie tai pranešė „CBS News“ korespondentė Nancy Cordes, remdamasi Baltųjų rūmų spaudos sekretore Karoline Leavitt.
„Remiantis Karoline Leavitt žodžiais, vis dar yra tikimybė, bent jau taip tikisi Baltieji rūmai, kad Zelenskis gali būti įtrauktas į šias derybas“, – rašo „CBS News“.
Be to, K. Leavitt pokalby su žurnalistais metu pareiškė, kad D. Trumpas šiandien paprašys V. Zelenskio prisijungti prie jų susitikimo su D. Putinu.
Žiniasklaida: Trumpas pakvies Zelenskį prisijungti prie jų susitikimo su Putinu
Baltieji rūmai tikisi, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sutiks dalyvauti JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino susitikime Budapešte. Apie tai pranešė „CBS News“ korespondentė Nancy Cordes, remdamasi Baltųjų rūmų spaudos sekretore Karoline Leavitt.
„Remiantis Karoline Leavitt žodžiais, vis dar yra tikimybė, bent jau taip tikisi Baltieji rūmai, kad Zelenskis gali būti įtrauktas į šias derybas“, – rašo „CBS News“.
Be to, K. Leavitt pokalby su žurnalistais metu pareiškė, kad D. Trumpas šiandien paprašys V. Zelenskio prisijungti prie jų susitikimo su D. Putinu.
Sprogimas Rusijos karinėje gamykloje: iš po griuvėsių traukiami žmonės
Sterlitamako mieste Baškirijoje, vakarų Rusijoje, vietinėje karinėje gamykloje „Avangard“ įvyko sprogimas. Po jo kilo stiprus gaisras.
Apie tai praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi Sterlitamako administracijos pranešimais „Telegram“ ir „Telegram“ kanalu „Baza“.
Sterlitamako mero administracija pareiškė, kad sprogimas įvyko viename iš „Avangard“ gamyklos cechų. Vietoje jau dirba „visos tarnybos ir institucijos“.
Tuo tarpu duomenys apie žuvusius ir nukentėjusius vis dar tikslinami.
„Telegram“ kanalas „Pravda Heraščenko“ praneša, kad, pagal nepatvirtintus duomenis, incidento metu žuvo penki žmonės. Dar tris žmonės pavyko ištraukti iš po griuvėsių. Vienas iš gamyklos pastatų yra smarkiai suniokotas.
„Telegram“ kanalas „Pravda Heraščenko“ atkreipia dėmesį, kad vietos pokalbių svetainėse aktyviai rašoma apie tariamus dronus, kurie atakavo gamyklą, tačiau ši informacija nėra patikrinta.
„Telegram“ kanalas „Astra“ praneša, kad, preliminariais duomenimis, sprogimo priežastis buvo saugos taisyklių pažeidimas.
Į įvykio vietą atvyko daug greitosios pagalbos automobilių, žmonių paieška po griuvėsiais tęsiasi.
Liudininkai sako, kad po sprogimo mieste tvyro parako kvapas.
„Avangard“ gamina ginklus ir šaudmenis, utilizuoja sprogstamąsias medžiagas. Įmonė taip pat gamina cheminius produktus.
Zelenskis susitikęs su Trumpu prašys suteikti jo šaliai raketų „Tomahawk“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitinka su Donaldu Trumpu, kad paprašytų JAV vadovo skirrti jo šaliai ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“, galinčių pasiekti giliai Rusijos teritorijoje esančius taikinius.
Susitikimas įvyks praėjus dienai po to, kai D. Trumpas pastatė V. Zelenskį į keblią situaciją, paskelbdamas apie naują aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
D. Trumpas taip pat suabejojo, ar patenkins Ukrainos pageidavimą gauti galingų kruizinių raketų „Tomahawk“, sakydamas, kad Vašingtonas negali išeikvoti savo atsargų.
Ukraina jau kelias savaites užsiiminėjo lobizmu, prašydama Vašingtono suteikti jai raketų „Tomahawk“, teigdama, kad jos padėtų daryti spaudimą Rusijai ir priversti ją užbaigti jau trejus su puse metų trunkančią brutalią invaziją.
Tačiau V. Zelenskio vizito išvakarėse V. Putinas telefonu kalbėdamas su D. Trumpu perspėjo šį netiekti tokios ginkluotės, sakydamas, kad tai gali paaštrinti karą ir pakenkti taikos deryboms.
D. Trumpas ir V. Putinas susitarė naują aukščiausiojo lygio susitikimą surengti Vengrijos sostinėje Budapešte. Tai bus pirmasis toks susitikimas po to, kai rugpjūtį jiedu buvo susitikę Aliaskoje, tačiau anuomet jiems jokio taikos susitarimo taip ir nepavyko pasiekti.
ES pasiūlymas: iš Rusijos turto Kyjivui suteikta paskola turėtų būti skirta Europos ginklams pirkti
Briuselis siūlo, kad didžioji dalis galimos 140 mlrd. eurų paskolos Ukrainai, kuri būtų finansuojama įšaldytu Rusijos turtu, būtų panaudota Europos ginklams įsigyti, kaip matyti iš dokumento, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
Europos Komisija yra pasiūliusi sudėtingą planą, kurio tikslas – panaudoti bloke įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą siekiant padėti Kyjivui kovoti su Maskva invazija.
Europos Sąjunga (ES) stengiasi rasti būdų, kaip padėti Kyjivui, Rusijos invazijai tęsiantis jau ketvirtus metus. Vašingtonas taip pat teigia, kad Europa turi dėti daugiau pastangų Ukrainos gynybos finansavimui.
ES nori pasinaudoti įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis, kurias daugiausia laiko Briuselyje įsikūrusi tarptautinė organizacija „Euroclear“.
Tačiau kelios ES vyriausybės jau seniai prieštarauja viso įšaldyto Rusijos turto panaudojimui, nerimaudamos, kad tai galėtų labiau pakenkti pasitikėjimui euru.
Praėjusį mėnesį ES ambasadoriai aptarė sudėtingą Europos Komisijos pasiūlymą, pagal kurį ES skolintųsi lėšų iš „Euroclear“, kad galėtų suteikti paskolą Ukrainai.
Pagal šį pasiūlymą ES valstybės narės pačios grąžintų „Euroclear“ pinigus, jei Rusija vieną dieną susigrąžintų turtą nemokėdama reparacijų.
Žiniasklaida: Vašingtonas greičiausiai neduos Kyjivui raketų „Tomahawk“
Buvęs JAV karinio jūrų laivyno pareigūnas britų transliuotojui BBC teigė, kad JAV greičiausiai nesuteiks Ukrainai raketų „Tomahawk“, nes jų naudojimui reikalinga didelė JAV pagalba.
„Dėl žvalgybos, taikinių nustatymo, misijų maršrutų nustatymo JAV būtų įtrauktos taip, kaip Donaldui Trumpui ilgainiui pradėtų labai nepatikti“, – BBC televizijai sakė į atsargą išėjęs JAV karinio jūrų laivyno pareigūnas Markas Montgomery.
Jis pridūrė, kad šioms raketoms reikalinga „speciali įranga“, kurios JAV greičiausiai nenorės perduoti.
Jo teigimu, nors galimybė, kad D. Trumpas pasiūlys raketas „Tomahawk“ Kyjivui išlieka, tačiau, pasak jo tai būtų „labiau politinis, o ne karinis klausimas.“ M. Montgomery pridūrė nesitikintis jas artimiausiu metu pamatyti mūšio lauke.
Ukrainos delegacija parengė prezentaciją
Tuo tarpu „Reuters“ žurnalistas Grahamas Slettery praneša, kad Ukrainos delegacija parengė prezentaciją D. Trumpui apie tai, kaip Kyjiuvas panaudotų „Tomahawk“ raketas, jei JAV jas perduotų Ukrainai, ir kokį poveikį tai turėtų karo eigai.
Kaip anksčiau rašė ELTA, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį atvyko į JAV su vizitu, kurio metu jis turėtų susitikti su šios šalies prezidentu D. Trumpu. Prezidentai Baltuosiuose rūmuose aptars galimą ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai.
Rusijos žiniasklaida džiūgauja, kad Putinas pergudravo Vakarus
Rusijos žiniasklaida entuziastingai seka pranešimus apie planuojamą dar vieną JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Anot rusų, ketvirtadienį įvykęs jųdviejų pokalbis telefonu buvo meistriškas Kremliaus diplomatijos ėjimas, praneša „Sky News“.
„Volodymyras Zelenskis ir Europos lyderiai raudos į pagalvę“, – pareiškė leidinys „Moskovskij komsomolec“.
Valstybės valdomas bulvarinis laikraštis publikavo ilgą straipsnį, kuriame džiaugsmingai ir išsamiai aprašė įvairių Vakarų žiniasklaidos priemonių vertinimus apie tai, kad V. Putinas neva pergurdavo Ukrainos prezidentą.
Tuo metu „Komsomolskaja pravda“ teigia, kad planuojamas susitikimas Budapešte yra „smūgis V. Zelenskiui į paširdžius“.
Laikraštis rašo, kad Kremlius neva eilinį kartą sugebėjo sumaišyti visas kortas V. Zelenskiui ir „Vašingtono vanagams“, o pertrauka Rusijos ir JAV derybose nutrūko.
Aiškinama, kad Rusija ir JAV vėl rado bendrą kalbą, o po ilgiau nei dvi valandas trukusio D. Trumpo ir V. Putino pokalbio negali būti jokios kalbos apie JAV raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai.
Leidinys „Argumenty i fakty“ su džiugesiu pareiškė, kad Europos Sąjunga (ES) patyrė pažeminimą.
Planuojamam D. Trumpo ir V. Putino susitikimui buvo pasirinkta Vengrija, o tai neva yra nemaloni staigmena ES.
Primenama, kad Europos atstovai nedalyvavo V. Putino ir D. Trumpo susitikime Aliaskoje, neprisidėjo prie paliaubų susitarimo Gazos Ruože, o Ukrainos reikalai vėl gali būti sprendžiami be ES.
ELTA primena, kad Europos Komisija penktadienį pareiškė palankiai vertinanti Budapešte įvyksiantį JAV prezidento D. Trumpo ir Rusijos prezidento V. Putino susitikimą, jei jis gali padėti užbaigti karą Ukrainoje.
Kaip anksčiau rašė ELTA, V. Zelenskis penktadienį atvyko į JAV su vizitu, kurio metu jis turėtų susitikti su šios šalies prezidentu D. Trumpu. Prezidentai Baltuosiuose rūmuose aptars galimą ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai.
Zelenskis ir JAV energetikos įmonių vadovai aptarė paramą Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV energetikos įmonių vadovais, kad aptartų neatidėliotiną paramą Ukrainos energetikos sistemai ir būsimus bendrus projektus. V. Zelenskis apie tai pranešė „Telegram“ tinkle, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Susitikau su Amerikos energetikos įmonių vadovais. Užduotis aiški – Ukrainai reikia daugiau jėgos, ir mes galime pasiekti tai kartu“, – pareiškė jis.
Šalys aptarė neatidėliotinus poreikius. V. Zelenskis pažymėjo, kad tai yra „labai konkrečios priemonės mūsų energetikos sistemai paremti, taip pat ilgalaikis bendradarbiavimas“.
„Yra konkrečių projektų, kurie galėtų sukurti daugiau galimybių mūsų šalims“, – nurodė V. Zelenskis.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, V. Zelenskis atvyko į JAV su vizitu, kurio metu jis turėtų susitikti su šios šalies prezidentu Donaldu Trumpu.
Vengrija pažadėjo Putinui saugią kelionę į JAV ir Rusijos viršūnių susitikimą
Vengrijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad jo šalis užtikrins, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėtų atvykti ir „sėkmingai vesti derybas“ su JAV, nors Tarptautinis baudžiamasis teismas yra išdavęs jo arešto orderį.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir V. Putinas penktadienį kalbėjosi telefonu ir aptarė Budapešte planuojamą JAV ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimą.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, eilinį kartą staiga persigalvojęs dėl 2022 m. Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą, paskelbė, kad tikisi per dvi savaites Budapešte susitikti su V. Putinu ir iš naujo siekti susitarti su juo dėl taikos.
V. Orbanas yra artimiausias D. Trumpo ir V. Putino sąjungininkas Europos Sąjungoje ir griežtas Vakarų paramos Kijevui kritikas.
„Su nekantrumu laukiame prezidento Vladimiro Putino ir, žinoma, užtikrinsime, kad jis galėtų atvykti į Vengriją, surengti sėkmingas derybas ir grįžti namo“, – spaudos konferencijoje sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
V. Orbanas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad kalbėjosi su V. Putinu, ir pridūrė, jog „pasirengimai vyksta pilnu tempu!“
Kremlius teigė, kad pokalbis įvyko V. Orbano, kuris „išreiškė pasirengimą Budapešte surengti galimą Rusijos ir Amerikos aukščiausiojo lygio susitikimą“, prašymu.
Tačiau vizito logistika lieka neaiški, ypač atsižvelgiant į tai, kad, Maskvai prieš trejus metus įsiveržus į Ukrainą, ES uždarė savo oro erdvę Rusijoje registruotiems lėktuvams.
Kremlius pirmiau teigė, kad iki aukščiausiojo lygio susitikimo dar reikia išspręsti daugybę klausimų.
V. Orbanas pirmiau pareiškė, kad Budapeštas yra „iš esmės vienintelė vieta Europoje, kur šiandien galima surengti tokį susitikimą“, nes Vengrija nuosekliai pasisako už taiką.
Susitikimo vieta pasirinkus Budapeštą, apeinamas V. Putinui dėl įtariamų karo nusikaltimų išduotas Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis.
Vengrija paskelbė pasitraukianti iš TBT, tačiau iki 2026 m. birželio teoriškai vis dar yra jo narė.
Šiais metais Vengrija yra priėmusi Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, kuriam taip pat išduotas TBT arešto orderis.
V. Orbano rengiamas D. Trumpo ir V. Putino aukščiausiojo lygio susitikimas kelia nuogąstavimų ES, nes V. Orbanas nuolat pažeidžia bloko vienybę atsisakydamas siųsti ginklus Ukrainai, trukdydamas Kijevui siekti narystės ES ir stabdydamas griežtesnių sankcijų taikymą Rusijai.
Praėjusių metų liepą V. Orbanas supykdė kitus ES lyderius, nes, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vengrija rotacijos būdu tapo šalių bloko pirmininke, su apsišaukėliška „taikos misija“ lankėsi Kyjive, Maskvoje, Pekine bei susitiko su D. Trumpu, kuris tuo metu buvo dar tik kandidatavo į prezidentus.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra: per Ukrainos drono smūgį žuvo korespondentas
Per Ukrainos drono smūgį Maskvos okupuotoje Zaporižios srities dalyje žuvo Rusijos valstybinės žiniasklaidos korespondentas, ketvirtadienį pranešė jo naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„RIA Novosti“ karo korespondentas Ivanas Zujevas žuvo Zaporižios srityje, o jo kolega Jurijus Voitkevičius buvo sunkiai sužeistas“, – nurodė agentūra.
Ji pridūrė, kad I. Zujevas žuvo „vykdydamas užduotį, dėl Ukrainos drono smūgio“.
Agentūra teigė, kad I. Zujevas daug metų dirbo „RIA Novosti“ ir buvo gavęs keletą valstybinių apdovanojimų.
Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė užuojautą dėl korespondento mirties ir palinkėjo J. Voitkevičiui greitai atsistatyti, praneša „RIA Novosti“.
Vos prieš dvi savaites prancūzų fotožurnalistas Antoni Lallicanas (Antoni Lalikanas) žuvo vykdydamas užduotį netoli fronto linijos Rytų Ukrainos Donecko regione.
Per tą patį išpuolį buvo sužeistas jo kolega ukrainietis Heorhijus Ivančenka.
Teisių grupės teigia, kad nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje buvo nužudyta beveik dvi dešimtys žurnalistų.
Tarp jų buvo ir naujienų agentūros AFP videožurnalistas Armanas Soldinas, kuris 2023 metais žuvo nuo raketų ugnies.
Rusijoje karys nušovė kolegą ir nusižudė pats
Netoli Maskvos esančioje karinėje bazėje penktadienį rusų karys nušovė kolegą ir po to nusižudė pats, pranešė valstybinė žiniasklaida, remdamasi Rusijos kariuomene.
Šaudymai Rusijos kareivinėse nėra neįprastas reiškinys, nes kariuomenę jau seniai persekioja patyčių ir smurto skandalai.
„Karys mirtinai sužeidė kontraktinį karį ir atėmė sau gyvybę“, – pranešė naujienų agentūra TASS, cituodama Maskvos karinės apygardos vadovybę.
Pranešime teigiama, kad Rusijos karinės oro pajėgos atlieka tyrimą, tačiau nenurodoma jokia galima priežastis.
Televizijos kanalas REN-TV citavo anoniminį šaltinį, kuris teigė, kad bazėje, esančioje maždaug už 80 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos, buvo sužeisti dar trys žmonės.
Rusijos kariuomenė atmeta kaltinimus, kad joje vyrauja patyčių kultūra, ir teigia, kad išgyvendino dešimtmečius gyvavusius patyčių ritualus.
2019 metais 19-metis šauktinis atidengė ugnį vienoje karinėje bazėje Sibire ir nužudė aštuonis karius, įskaitant du karininkus.
Nuteistas kalėti 24 metus, jis savo karinę tarnybą apibūdino kaip pragarą ir sakė, kad buvo nuolat išnaudojamas.
Nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją Ukrainoje, Rusija smarkiai padidino savo kariuomenės dydį.
Ji pagal sutartis užverbavo šimtus tūkstančių karių, padidino atlyginimus ir pasiūlė didžiules registracijos premijas.
2022-ųjų rudenį, po to, kai rusams nepavyko greitai užkariauti Ukrainos, Maskva taip pat priverstinai pašaukė apie 300 tūkst. rezervistų.
Prezidentas Vladimiras Putinas praėjusį mėnesį pareiškė, kad Ukrainoje kariauja daugiau kaip 700 tūkst. Rusijos karių.
ES pritaria Trumpo susitikimui su Putinu Budapešte, jei jis pasitarnaus taikai
Europos Komisija penktadienį pareiškė, kad palankiai vertina Budapešte įvyksiantį JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą, jei jis gali padėti užbaigti karą Ukrainoje.
Atstovų spaudai teigimu, ES turi būti pragmatiška ir remti bet kokius veiksmus, galinčius užtikrinti taiką Ukrainoje, nors V. Putinas dėl įtariamų karo nusikaltimų yra ieškomas pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotą arešto orderį.
„Gyvename realiame pasaulyje“, – žurnalistams sakė komisijos atstovas Olofas Gillas.
„Susitikimai ne visada vyksta tokia tvarka ar formatu, kokio norėtume, tačiau jei tokie susitikimai padeda mums siekti teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, turėtume jiems pritarti.“
Nors Vengrija yra ES narė, jos ministro pirmininko Viktoro Orbano, palaikančio šiltus santykius su V. Putinu, sprendimu šalyje pradėtas pasitraukimo iš TBT procesas.
Ketvirtadienį kalbėdami telefonu V. Putinas ir D. Trumpas iškėlė mintį artimiausiu metu susitikti Budapešte. Dėl tikslaus tokio susitikimo laiko dar bus nuspręsta.
Tačiau norėdamas nuskristi į Budapeštą, V. Putinas turėtų kirsti Ukrainos arba kitų ES šalių, kuriose galioja TBT orderis, oro erdvę.
ES užsienio reikalų atstovė Anitta Hipper teigė, kad atskiros valstybės narės gali taikyti išimtis ir leisti asmenims keliauti jų nacionalinėje oro erdvėje.
Ji pridūrė, kad nors V. Putino lėšos pagal ES sankcijas buvo įšaldytos, jam „konkrečiai keliauti nedraudžiama“.
Orderis V. Putinui išduotas dėl vaikų, pagrobtų iš Ukrainos po 2022 m. vasario, kai prasidėjo Rusijos invazija.
Vengrijos pasitraukimas iš TBT turi įsigalioti 2026 m. birželį, tačiau iki to laiko šalis formaliai lieka teismo nare.
Kitas komisijos atstovas Anouaras El Anouni, paklaustas apie TBT orderio reikšmę Budapešto aukščiausiojo lygio susitikimui, teigė, kad ES tebėra „tvirtai įsipareigojusi vykdyti tarptautinį baudžiamąjį teisingumą“.
Jis pažymėjo, kad nors vyksta pasitraukimo iš TBT procesas, „jis neturi jokios įtakos valstybės pareigai bendradarbiauti vykdant tyrimus ir teismo procesus, kurie prasidėjo iki tos datos“.
Balandžio mėnesį V. Orbano vyriausybė priėmė Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu, kuriam taip pat išduotas TBT arešto orderis dėl įtariamų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.
Ukrainos generalinis štabas patvirtino, kad Rusija numušė savo naikintuvą Su-30
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas patvirtino informaciją, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos numušė savo naikintuvą Su-30SM.
„Ukrainos karinio jūrų laivyno žvalgybos tarnybos perėmė pokalbius radijo ryšiu apie du užsidegusius Rusijos lėktuvo Su-30SM, vykdžiusio misiją laikinai okupuoto Krymo šiaurės vakaruose, variklius ir įgulos katapultavimąsi“, – sakoma feisbuke paskelbtame generalinio štabo pranešime.
Generalinis štabas mano, kad rusai greičiausiai numušė savo daugiafunkcinį naikintuvą, atremdami nepilotuojamų orlaivių ataką oro gynybos sistemomis.
Anksčiau Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas Dmytro Pletenčukas tiesioginiame eteryje sakė, kad laikinai okupuotame Kryme rusai, atremdami Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakas, tikriausiai numušė savo lėktuvą.
Aiškėja, kokį savo lėktuvą virš Krymo numušė rusai: nuostolis – dešimčių milijonų
Ukrainos karinės jūrų pajėgos skelbia, kad rusai numušė savo naikintuvą Su-30SM. Ukrainiečiai skelbia pasiekę rusų pranešimą, kad užsidegė du varikliai, įgula katapultavosi.
Rusija nuteisė 15 suimtų Ukrainos karių dėl kaltinimų „terorizmu“
Pietų Rusijoje teismas penktadienį nuteisė 15 į nelaisvę paimtų Ukrainos karių dėl kaltinimų „terorizmu“, bet Kyjivas šį teismo procesą pasmerkė kaip apsimestinį ir pažeidžiantį tarptautinę teisę.
Rostovo prie Dono karinis teismas 15 vyrų iš bataliono „Aidar“, kurį Rusija yra pripažinusi teroristine grupuote, skyrė laisvės atėmimo bausmes nuo 15 iki 21 metų.
Tai yra antras masinis Ukrainos karo belaisvių teismas nuo kovo, kai 23 elitinės brigados „Azov“ nariai buvo nuteisti pagal panašius kaltinimus teismo procese, kurį Ukraina taip pat pasmerkė kaip tarptautinės teisės pažeidimą.
Kai 2023 metais prasidėjo „Aidar“ narių teismas, Ukrainos žmogaus teisių pasiuntinys Dmytro Lubinecas pasmerkė jį kaip gėdingą ir pareiškė, kad „Rusija daro nusikaltėlius iš tų, kurie gynė savo gimtąją žemę“.
Garsi Rusijos žmogaus teisių gynimo grupė „Memorial“ kaltinamuosius laiko politiniais kaliniais. Grupė teigė, kad šiuo teismo procesu buvo pažeistos tarptautinės konvencijos, ginančios karo belaisvius, ir pažymėjo, kad kaltinamieji buvo teisiami tik dėl to, kad tarnavo batalione „Aidar“, o ne dėl konkrečių karo nusikaltimų.
„Tai šiurkščiai pažeidžia Ženevos konvencijos nuostatas, draudžiančias persekioti karo belaisvius vien dėl jų dalyvavimo ginkluotame konflikte“, – sakė „Memorial“.
Rusija tiek „Azov“, tiek „Aidar“ paskelbė teroristinėmis organizacijomis ir apkaltino jų narius karo nusikaltimais. Šie savanorių būriai buvo sukurti netrukus po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir aktyviai dalyvavo kovose su Rusijos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.
Galiausiai „Aidar“, „Azov“ ir kiti savanorių daliniai buvo integruoti į Ukrainos kariuomenę.
Kai 2023 metais prasidėjo „Aidar“ narių teismo procesas, iš pradžių jame figūravo 18 narių. Prieš teismą stojo ir dvi batalione tarnavusios medicinos seserys, tačiau jos buvo grąžintos į Ukrainą vykdant apsikeitimą belaisviais. Batalione tarnavusio vairuotojo teismo procesas vyks atskirai.
Teismo procesas vyko kariniame teisme Rostove prie Dono, kur įsikūrusi Rusijos pietinė karinė apygarda. Jis yra maždaug už 100 kilometrų į rytus nuo sienos su Ukraina.
Didžioji teismo proceso dalis vyko už uždarų durų, tačiau žurnalistams buvo leista nušviesti įžanginius posėdžius ir penktadienio nuosprendį.
Kremlius: prieš Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą reikia išspręsti daug klausimų
Kremlius penktadienį pareiškė, kad prieš Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Donaldo Trumpo susitikimą reikia išspręsti daug klausimų, įskaitant tai, kas dirbs abiejose derybininkų komandose.
„Užsienio reikalų ministras (Sergejus) Lavrovas ir valstybės sekretorius (Marco) Rubio (Markas Rubijas) pradės dėl to dirbti. Yra daug klausimų, reikia nuspręsti dėl derybininkų komandų ir taip toliau“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Tai tikrai galėtų įvykti per dvi savaites ar kiek vėliau. Yra supratimas, kad nieko nereikėtų atidėlioti“, – pridūrė jis.
Ketvirtadienį D. Trumpas sakė, kad telefonu „labai produktyviai“ pasikalbėjo su V. Putinu ir kad jie susitiks Vengrijos sostinėje per artimiausias dvi savaites.
Penktadienį JAV prezidentas Baltuosiuose rūmuose susitinka su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.
Putinas taip suerzino Trumpą, kad šis pakėlė balsą, grasino išeiti ir atšaukė pietus: aiškėja naujos susitikimo Aliaskoje detalės
„Financial Times“ skelbia naujų detalių apie Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo susitikimą Aliaskoje. Anot leidinio, V. Putinas suerzino D. Trumpą, buvo atšaukti planuoti pietūs.
Ukrainos pajėgos sugriovė rusų planus: pavasario ir vasaros puolimas žlugo
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas sako, kad sužlugdė rusų pavasario–vasaros puolimą. Apie tai štabas paskelbė savo „Telegram“ kanale.
Anot štabo, Ukrainos ž pajėgos toliau sulaiko Rusijos okupantus visose kryptyse, suduoda jiems veiksmingus smūgius, naikina rusų pajėgas ir techniką.
Nepaisant to, kad padėtis karo veiksmų rajonuose išlieka sudėtinga, anot ukrainiečių, Rusija neturi strateginės iniciatyvos savo rankose. Didžiulėmis aukomis rusai pasiekė nežymią pažangą kai kuriuose fronto ruožuose.
Vien rugsėjo mėnesį okupantų nuostoliai siekė beveik 29 tūkstančius karių, buvo sunaikinta ir apgadinta 70 tankų, 65 šarvuotosios kovinės mašinos, daugiau nei 1 050 artilerijos sistemų, šešios raketų sistemos ir kita technika.
Nuo metų pradžios paimta į nelaisvę 2 060 Rusijos karo tarnybos karių.
„Galime konstatuoti, kad Ukrainos kariai sustabdė priešo pavasario–vasaros puolimo kampaniją ir toliau griauna tolesnius Kremliaus planus, taikydami asimetrines priemones, kad išlygintų priešo pranašumą personalo ir ginkluotės srityse.
Taikome veiksmingas aktyvios gynybos priemones, kurių metu tam tikrose kryptyse gynybos pajėgos vykdo kontratakines operacijas. Taip pat mūsų padaliniai sėkmingai vykdo šturmo operacijas, siekdami atkurti prarastas pozicijas. Pirmiausia, Ukrainos kariai toliau stumia rusų okupantus iš Sumų srities teritorijos. Tęsiame aktyvius veiksmus Pokrovsko rajone Donecko srityje. Turime tam tikrų laimėjimų atkuriant kontrolę Zaporižios srities teritorijoje.
Yra ir kitų fronto ruožų, kur priešas neturi jokių laimėjimų“, – teigiama pranešime.
Anot ukrainiečių, visus karo metus efektyviausiai vykdomi giluminiai smūgiai į Rusijos teritoriją. Vykdant operaciją „Deep Strike“ naikinami kariniai objektai, logistika ir rusų energetikos kompleksas.
„Šių veiksmų rezultatas tampa vis labiau juntamas Rusijos kariuomenei ir ekonomikai.
Nuo metų pradžios sėkmingai smogta 45 objektams, priklausantiems Rusijos kuro ir energetikos bei kariniam-pramoniniam kompleksui.
Dėl to bendras degalų ir tepalų gamybos apimtis Rusijoje sumažėjo beveik 25 proc. Kasdien dėl naftos produktų eksporto sumažėjimo agresyvi šalis praranda daugiau nei 46 mln. JAV dolerių. Priešo logistikos išteklių sunaikinimas žymiai apsunkina jo galimybes vykdyti aktyvius karo veiksmus“, – sakoma pranešime.
Rusija skelbia užėmusi tris kaimus Ukrainos rytuose
Rusija penktadienį paskelbė užėmusi tris kaimus Ukrainos rytinėse Dnipropetrovsko ir Charkivo srityse, įskaitant rajonus, kuriuos Kyjivo pajėgos atsikovojo per netikėtą kontrpuolimą prieš trejus metus.
Rusijos kariuomenė nurodė užėmusi Piščanę ir Tychę Charkivo srityje ir Pryvilią Dnipropetrovsko regione.
Rusai virš Krymo numušė savo pačių lėktuvą
Rusijos karinės pajėgos numušė savo lėktuvą virš Krymo, sako Ukrainos karinių jūros pajėgų atstovas Dmitrijus Pletenčukas, rašo UNIAN.
Tuo metu rusai esą gynėsi nuo dronų atakos.
„Ten vis dar dega. Bet šiandien užsidegė ir kita vieta. Taip atrėmė ukrainiečių atakas, kad galiausiai sugebėjo numušti savo paties lėktuvą virš Krymo. Kova tęsiasi“, – cituojamas jis.
Prieš Trumpo susitikimus su Zelenskiu ir Putinu – Vance`o žinia: „Jie tiesiog nėra pasiekę to taško“
Kol kas nei Rusija, nei Ukraina nėra pasirengusios pasiekti taikos susitarimą, sako JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as. Apie tai jis kalbėjo interviu „Newsmax“.
„Nors energinga JAV prezidento diplomatija gali priartinti šalis prie bendro taško, galiausiai abi šalys turi būti pasirengusios sudaryti susitarimą“, – sako jis.
„Ir šiuo metu, nepaisant visų mūsų pastangų, ir mes toliau dirbsime, rusai ir ukrainiečiai tiesiog nėra pasiekę taško, kuriame galėtų sudaryti susitarimą“, – priduria J. D. Vance‘as.
Zelenskį JAV pasitiko Jermakas, o ne Trumpas? Tas pats buvo ir su Bidenu
Ketvirtadienį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį Andrews karinėje bazėje JAV pasitiko jo kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas. Rusų informaciniuose šaltiniuose iškart pulta skelbti, kad tai yra „Trumpo nepagarbos Zelenskiui ženklas“, tačiau V. Zelenskis taip pat buvo pasitiktas ir 2022 m. vizito metu, kuomet JAV prezidentu buvo J. Bidenas.
Zelenskis JAV susitiko su „Patriot“ sistemų gamintojais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po susitikimo su „Patriot“ sistemų gamintojos bendrovės „Raytheon“ atstovais pareiškė, kad yra sprendimų, galinčių dar geriau apsaugoti žmonių gyvybes Ukrainoje.
V. Zelenskis tai pareiškė „Facebook“ įraše, kurį matė „Ukrinform“.
„Papasakojau jiems apie padėtį mūšio lauke ir suintensyvėjusias Rusijos atakas prieš mūsų žmones ir civilinę infrastruktūrą“, – sakė V. Zelenskis.
Šalys aptarė „Raytheon“ gamybinius pajėgumus, galimas dvišalio bendradarbiavimo kryptis stiprinant Ukrainos oro gynybos ir tolimojo nuotolio pajėgumus, taip pat Ukrainos ir Amerikos bendros gamybos perspektyvas.
„Sprendimų, kaip sustiprinti žmonių gyvybių apsaugą Ukrainoje, yra, ir mes visais lygmenimis dirbame, kad užtikrintume jų įgyvendinimą. Dėkoju „Raytheon“ už pasirengimą toliau remti Ukrainą“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidento interneto svetainėje paskelbtame pareiškime V. Zelenskis padėkojo „Raytheon“ už oro gynybos sistemas ir pabrėžė, kad jos padėjo išgelbėti daugybę ukrainiečių gyvybių.
Pasak prezidento, Rusijai nepavyksta pasiekti jokių savo tikslų, todėl ji intensyvina atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir žmones, įskaitant smūgius energetikos sistemai. Šių atakų metu rusai kasdien paleidžia daugiau kaip 500 bepiločių orlaivių ir dešimtis raketų.
„Raytheon“ atstovai pareiškė užuojautą ukrainiečiams, per Rusijos smūgius netekusiems savo šeimos narių ir artimųjų, ir patikino esantys pasirengę remti Ukrainą.
V. Zelenskis atvyko į JAV vizito, kurio metu vėliau penktadienį numatytas susitikimas su prezidentu Donaldu Trumpu.
Ukraina neutralizavo 35 iš 70 per naktį Rusijos paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos nuo ketvirtadienio vakaro numušė arba nuslopino 35 iš 70 Rusijos dronų.
Nuo ketvirtadienio 20 val. rusai paleido į Ukraina 70 smogiamųjų bepiločių orlaivių, įskaitant „Shahed“, „Geran“ ir kitų tipų, iš Milerovo, Kursko ir Primorsko-Achtarsko Rusijoje bei Čaudos laikinai okupuotame Kryme, feisbuke pranešė Ukrainos oro pajėgų vadovybė. Apie 50 iš jų buvo „Shahed“ tipo dronai.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 9 val. oro gynybos pajėgos virš šiaurinių ir rytinių šalies regionų numušė arba nuslopino 35 „Shahed“, „Geran“ ir kitų tipų dronus.
Dešimtyje vietų užfiksuoti 31 drono smūgiai, dar dviejose vietose nukrito numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos.
Ukrainos oro pajėgos perspėjo, kad ataka tęsiasi, keli priešo dronai vis dar yra Ukrainos oro erdvėje.
Zelenskis po masinės atakos prieš jo gimtąjį miestą: rusams niekas nesikeičia
Po masinės Rusijos dronų atakos Kryvyj Rihe Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Rusija tęsia terorą.
„Rusijai niekas nepasikeitė. Nė viena naktis praėjusiomis savaitėmis nepraėjo be rusų atakų“, – rašė jis tinkle „Telegram“.
„Rusija toliau terorizuoja gyvenimą Ukrainoje. Dronų atakų banga smogė Kryvyj Rihui – civilinei infrastruktūrai. Danguje buvo matyti dar dešimtys kovinių dronų. Matėsi ir raketų“, – teigė V. Zelenskis.
Rusija pirmiausiai taikosi į infrastruktūrą. Tai sistemingas teroras prieš mūsų energetiką, pažymėjo V. Zelenskis.
„Rusija mėgina šią Europos dalį paversti pavojaus ir kančios sala. Svarbu to neleisti“, – tęsė prezidentas.
Naktį Rusija surengė masinę dronų ataką Kryvyj Rihe. Karinės administracijos duomenimis, mieste driokstelėjo mažiausiai dešimt sprogimu. Apgadinta energetikos infrastruktūra.
Zelenskis Trumpui atskleidė, kokia sąlyga susitiks su Putinu
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Vašingtoną ir penktadienį čia susitiks su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Kaip skelbia „Axios“, V. Zelenskis D. Trumpui nurodė, kad yra pasirengęs susitikti su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu, tačiau įvardijo sąlygą, rašo UNIAN.
Ukrainoje žuvo rusų karo korespondentas
Per Ukrainos dronų smūgį Rusijos okupuotoje Ukrainos Zaporižios srities dalyje žuvo valstybinės rusų naujienų agentūros „Ria Novosti“ žurnalistas, pranešė agentūra.
Jos „karo korespondentas“ Ivanas Zuevas žuvo nuo Ukrainos drono vykdydamas žurnalistinę užduotį iš Zaporižios, teigiama pranešime. Jo kolega Jurijus Voitkevičius per ataką buvo sunkiai sužeistas.
I. Zuevas, anot duomenų, keletą metų dirbo „Ria Novosti“ ir yra gavęs kelis valstybinius apdovanojimus. Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė užuojautą, o J. Voitkevičiui palinkėjo greitai pasveikti, pranešė „Ria Novosti“.
Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį Ukrainoje, žurnalistų organizacijų duomenimis, žuvo beveik dvi dešimtys žurnalistų. Prieš dvi savaites per drono ataką netoli fronto Rytų Ukrainos Donecko srityje žuvo prancūzų fotožurnalistas Antoni Lallicanas. Jo kolega ukrainietis tada buvo sužeistas.
Kryme – serija galingų sprogimų: vardija, kam buvo smogta
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį aneksuotame Kryme nugriaudėjo serija galingų sprogimų, remdamiesi „Telegram“ kanalo „Krymskyj Veter“ pranešimais rašo UNIAN.
Kanalo duomenis, naktį Gvardeiskojės gyvenvietę atakavo dronai. Pranešama, kad dega naftos bazė. Anot liudininkų, artėjant rytui gaisras labai sustiprėjo.
Sprogimai griaudėti pradėjo apie 2:40.
Taip pat skelbiama, kad buvo pataikyta į šaudmenų sandėlį. Simferopolyje taip pat nugriaudėjo mažiausiai keturi galingi sprogimai. Liudininkai praneša, kad matė dūmų stulpus virš miesto. Kol kas nežinoma, kas buvo atakuota.
Ukrainos ambasadorė JAV: Rusija savo veiksmais atmeta Trumpo pastangas
Ukrainos ambasadorė Vašingtone ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, vykdydama terorą prieš Ukrainą, parodo savo tikrąjį požiūrį į taiką, po to, kai prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino pažangą derybose su rusų vadovu Vladimiru Putinu.
„Rusija vėl pasirinko raketas, o ne dialogą, paversdama šią ataką tiesioginiu smūgiu prezidento Trumpo vykdomoms taikos pastangoms“, – sakoma ambasadorės Olhos Stefanišynos pareiškime po to, kai dėl plataus masto naktinių Maskvos smūgių visoje Ukrainoje nutrūko elektros tiekimas.
„Šie išpuoliai rodo, kad Maskvos strategija yra teroras ir nualinimas“, – teigė ji.
JAV prezidentas ketvirtadienį surengė pokalbį telefonu su V. Putinu, su kuriuo jis sutiko dar kartą susitikti, šį kartą Vengrijoje.
Penktadienį rengiamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris spaudžia Vašingtoną suteikti ilgojo nuotolio raketas „Tomahawk“, ir D. Trumpo susitikimas Baltuosiuose rūmuose.
„Vienintelis veiksmingas atsakas yra spaudimas – griežtesnės sankcijos, sustiprinta oro gynyba ir tolimojo nuotolio pajėgumų tiekimas“, – sakė O. Stefanišyna.
Nuo Ukrainos partnerių vienybės ir ryžto priklausys, kaip greitai baigsis šalies karas su Rusija, pridūrė ji.
Putino ir Trumpo susitikimas: įvardijo, kaip Rusija gali vėl pasinaudoti JAV
Įtakingas leidinys „Bloomberg“ apžvelgė, ko galima tikėtis iš planuojamo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino susitikimo.
D. Trumpas tęsia pastangas užbaigti karą Ukrainoje. Ketvirtadienį jis pranešė, kad kalbėjosi su V. Putinu ir kad netrukus turėtų su juo susitikti Budapešte, Vengrijoje.
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas vis labiau šilčiau elgėsi su Volodymyru Zelenskiu, o V. Putino atžvilgiu tapo šaltesnis.
Kryvyj Riho mieste Ukrainoje – masinė rusiškų dronų ataka
Ukrainos Kryvyj Riho miestas masiškai atakuojamas „Shahed“ bepiločiais orlaiviais, pranešama apie daugiau kaip 10 sprogimų, nes veikia oro gynybos sistemos.
Apie tai „Telegram“ tinkle pranešė Kryvyj Riho gynybos tarybos vadovas Oleksandras Vilkulas.
„Kryvyj Rihas. Masinė „Shahed“ ataka. Jau daugiau nei 10 sprogimų ir daugiau nei 10 šahedų virš miesto“, – rašė jis.
Oro gynybos daliniai naikina priešo taikinius mieste. Gyventojai raginami likti slėptuvėse, kol bus pranešta apie oro pavojaus atšaukimą.
Kaip pranešė „Ukrinform“, ketvirtadienį Rusijos pajėgos Charkivo sritį atakavo valdomomis aviacinėmis bombomis, apgadindamos pramonės objektus ir gyvenamuosius pastatus.
Rusijos Sočyje – nerimas: visą naktį kaukė sirenos, pranešama apie ataką
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį virš Rusijos Sočio nugriaudėjo sprogimai. Vietos valdžia teigia, kad Rusijos oro gynybos pajėgos atrėmė raketų ataką, rašo „Kanal24“, remdamiesi rusų leidiniu „RIA Novosti“.
Pranešimai apie sprogimus Sočyje pasirodė naktį po 3:00. Vietiniai pasakoja, kad girdėjo apie tris sprogimus virš Adlerio mikrorajono.
Šaltiniai: Zelenskis nustebo dėl netikėto Trumpo pareiškimo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir jo komanda buvo nustebinti JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimu susitikti su Vladimiru Putinu, skelbia „Axios“, rašo UNIAN.
Anot leidinio, Ukrainos lyderis, kuris ketvirtadienį atvyko į Vašingtoną, pastarosiomis dienomis demonstravo atsargų optimizmą prieš susitikimą su D. Trumpu. Kyjivas tikėjosi, kad Baltieji rūmai sutiks perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketas „Tomahawk“.
Tačiau netrukus po V. Zelensko nusileidimo JAV paaiškėjo, kad D. Trumpas jau kalbėjosi su V. Putinu ir susitarė susitikti su juo Budapešte – valstybės, kurią Kyjive laiko viena iš mažiausiai draugiškų Ukrainai, sostinėje.
„Ukrainos prezidentas ir jo komanda buvo nustebinti Trumpo pareiškimo, kad jis kalbėjosi su Vladimiru Putinu ir sutiko susitikti su juo Vengrijoje“, – rašo leidinys.
Su rusų vadovu susitiksiantis Donaldas Trumpas reiškia abejones dėl „Tomahawk“ suteikimo Ukrainai
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ketvirtadienį paskelbęs, kad Vengrijoje susitiks su rusų vadovu Vladimiru Putinu, išsakė abejonių dėl raketų „Tomahawk“ suteikimo Kyjivui, likus vos dienai iki Ukrainos lyderio vizito Baltuosiuose rūmuose.
D. Trumpas sakė, kad Rusijos prezidentui „nepatiko“, kai jis per jų pokalbį užsiminė apie galimybę perduoti Ukrainai 1,6 tūkst. km nuotolio raketas.
Tačiau D. Trumpas suabejojo, ar Ukraina iš tikrųjų gaus trokštamų JAV pagamintų ginklų, teigdamas, kad JAV negali „išeikvoti“ savo atsargų.
„Mums jų taip pat reikia, todėl nežinau, ką galime dėl to padaryti“, – sakė jis.
Į Vašingtoną ketvirtadienį atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tvirtino, kad raketų „Tomahawk“ suteikimo grėsmė privertė Maskvą derėtis, nors jis ir susiduria su vėl besikeičiančia D. Trumpo pozicija dėl karo.
„Jau matome, kad Maskva skuba atnaujinti dialogą, kai tik išgirsta apie „Tomahawk“, – teigė V. Zelenskis ir pridūrė, kad jis taip pat susitiks su JAV gynybos bendrovėmis aptarti papildomo oro gynybos sistemų tiekimo.
Jis sakė, kad tikisi, jog D. Trumpo tarpininkaujant pasiektas taikos Artimuosiuose Rytuose susitarimas suteiks postūmį užbaigiant karą Ukrainoje.
V. Putinas pokalbio metu pasakė D. Trumpui, kad „Tomahawk“ suteikimas Ukrainai „nepakeistų padėties mūšio lauke“ ir pakenktų „taikaus sprendimo perspektyvoms“, teigė Kremliaus patarėjas užsienio reikalų klausimais Jurijus Ušakovas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Tuo tarpu Z dainininkas Šaman sukūrė dainą apie škorėjos diktatorių Kim Džongą: šaman labai nenori į frontą tai kuria tokias dainas, kad z chuntai palaižytų rudę.
Slava Ukraini, smert kacapam!
SLAVA UKRAINI
HEROJAM SLAVA!!!!
Zelenskis neatsako į klausimus apie „Tomahawk“ raketas: „JAV nenori eskalavimo“
Po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu penktadienį Baltuosiuose rūmuose Ukrainos prezidentas Volodymyru Zelenskiu vėliau žurnalistams sakė, kad susitikimas su D. Trumpu buvo ilgas ir produktyvus, o apie raketas „Tomahawk“ kol kas nebus viešai kalbama.
V. Zelenskis žurnalistams pabrėžė, kad buvo nuspręsta kol kas viešai plačiau nekalbėti apie ilgojo nuotolio raketas „Tomahawk“, nes Jungtinės Valstijos „nenori eskalacijos“ ir perspėjo neatsakinėsiąs į klausimus apie tai.
„Niekas šios temos neatšaukė, tačiau mums reikia šiuo klausimu dirbti toliau“, – vėliau pridūrė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Kremlius bijo „Tomahawk“ raketų.
„Rusai bijo „Tomahawk“ raketų. Jie žino, kad tai galingas ginklas. Jie taip pat žino, kokius ginklus mes gaminame, ir bijo jų derinio“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas taip pat teigė su D. Trumpu aptaręs okupuotų teritorijų ir paliaubų klausimą.
„Teritorijų klausimas – labai jautrus ir pats sudėtingiausias. (...) Rusai dabar iš tiesų nori okupuoti viską. (...) Mums pirmiausia reikia paliaubų, ir manau, kad JAV prezidentas tai supranta“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentai Baltuosiuose rūmuose susitiko aptarti galimą ilgojo nuotolio raketų „Tomahawk“ tiekimą Ukrainai. Tai buvo ketvirtasis JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas nuo tada, kai D. Trumpas sausio mėnesį grįžo į pareigas, ir antrasis per mažiau nei mėnesį.
JAV prezidento nenoras perduoti raketų išaiškėjo praėjus dienai po to, kai jis ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per pokalbį telefonu susitarė surengti naują aukščiausiojo lygio susitikimą Vengrijos sostinėje Budapešte.
„Tikiuosi, kad galėsime užbaigti karą negalvodami apie „Tomahawk“ raketas“, – pareiškė D. Trumpas žurnalistams, kai dviejų valstybių vadovai susitiko Baltuosiuose rūmuose.
Galingų raketų tiekimas Ukrainai, nepaisant V. Putino įspėjimų to nedaryti, „gali reikšti didelę eskalaciją. Tai gali reikšti, kad gali įvykti daug blogų dalykų“, sakė JAV prezidentas.
Ukraina jau ne vieną savaitę ragina Vašingtoną perduoti raketų „Tomahawk“, teigdama, kad jos padėtų daryti spaudimą Rusijai, kad ji nutrauktų jau pusketvirtų metų besitęsiančią invaziją.