Rutte perspėjo: jei Rusija puls NATO, tai bus atviras karas
Jei Rusija ryžtųsi užpulti NATO, tai reikštų atvirą karą tarp Aljanso ir Maskvos, pareiškė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Pasak jo, toks konfliktas būtų visiškai kitoks nei šiuo metu vykstantis karas tarp Rusijos ir Ukrainos.
Po Trumpo grasinimų ir raketų klausimo – Kremliaus atsakymas apie galimą pokalbį su Putinu
Kremlius pranešė, kad kol kas neplanuojamas naujas Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir JAV vadovo Donaldo Trumpo pokalbis telefonu. Tokia reakcija pasirodė po D. Trumpo užuominų, jog jis gali pasikalbėti su V. Putinu apie galimą „Tomahawk“ raketų tiekimą Ukrainai – klausimą, kuris Maskvoje sukėlė didelį nerimą.
Ukraina ruošiasi blogiausiam: po išpuolių gali prireikti importuoti elektrą
Po dar kelių Rusijos išpuolių Ukraina gali likti be dalies elektros energijos – Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėja, kad šaliai gali tekti pradėti importuoti elektrą. Valstybės vadovas taip pat pripažino, jog didžiausias iššūkis šią žiemą gali būti ne tiek energijos trūkumas, kiek lėšų stoka jos įsigijimui. V. Zelenskis pareiškė, kad po vieno ar dviejų išpuolių Ukrainai gali tekti importuoti elektros energiją.
Merzas siunčia žinią Trumpui: laikas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė besitikintis, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas padės užbaigti Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą. Politikos lyderis šią viltį išsakė kalbėdamas Artimųjų Rytų konferencijoje Šarm el Šeiche, kur pabrėžė, jog karas Europoje išlieka didžiausia grėsme žemyno laisvei, rašo „Evropeiskaja pravda“.
Artėja naujas Trumpo ir Zelenskio susitikimas: aiškėja data
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau šią savaitę gali susitikti su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu. Kaip skelbia užsienio žiniasklaida, susitikimas, kuris, pasak šaltinių, gali įvykti spalio 17 dieną, būtų dar vienas ženklas, kad tarp Vašingtono ir Kyjivo tęsiasi intensyvios derybos dėl karinės paramos Ukrainai.
JAV prezidentas D. Trumpas šią savaitę gali priimti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį, rašo „Financial Times“ žurnalistas Christopheris Milleris, remdamasis trimis šaltiniais.
Trumpas apie taiką Ukrainoje: „Pirmiausia reikia susitvarkyti su Rusija“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad po taikos susitarimo dėl Gazos Ruožo jis imsis spręsti karo Ukrainoje klausimo. Savo kalboje Izraelio Knesete jis užsiminė, jog prieš tai būtina „susitvarkyti su Rusija“, taip dar kartą patraukdamas pasaulio dėmesį drąsiais pasisakymais apie tarptautinę politiką.
D. Trumpas pažymėjo, jog būtų gerai sudaryti taikos sutartį su Iranu. Vis dėlto jis pabrėžė, kad prieš tai būtina „susitvarkyti su Rusija“, rašo „Unian“.
„Tai būtų puiku, ar ne? Bet pirmiausia turime susitvarkyti su Rusija. Jei neprieštarauji, Steve‘ai (JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve‘as Witkoffas), turėtume sutelkti dėmesį į Rusiją. Mes susitvarkysime“, – sakė JAV prezidentas.
Pasak D. Trumpo, karo Ukrainoje išsprendimas pasirodė esąs daug sudėtingesnis nei konfliktas tarp Izraelio ir „Hamas“. Jis pripažino, kad anksčiau manė priešingai.
Vokietijos kancleris ragina Donaldą Trumpą tarpininkauti sudarant taikos susitarimą Ukrainoje
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį paragino Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), tarpininkavusį sudarant paliaubas Gazos Ruože, intensyvinti spaudimą Rusijai, kad nutrauktų karą Ukrainoje.
„Taip pat tikimės, kad Amerikos prezidentas pasinaudos savo įtaka (Artimuosiuose Rytuose) veikiančioms šalims ir bendradarbiaus su mumis dėl Rusijos vyriausybės“, – sakė F. Merzas Egipte, kur dalyvaus pasaulio lyderių, įskaitant D. Trumpą, susitikime.
Vokietijos kancleris anksčiau pirmadienį pasveikino 20 likusių gyvų Izraelio įkaitų paleidimą kaip „sveikimo pradžią“ ir žingsnį Artimųjų Rytų taikos link.
„Dveji baimės, skausmo ir vilties metai jau jų praeityje. Šiandien šeimos pagaliau vėl gali apkabinti savo artimuosius“, – rašė jis socialiniame tinkle „X“ po įkaitų, iš kurių keturi yra Vokietijos piliečiai, perdavimo.
„Nužudyti įkaitai taip pat turi grįžti namo, kad jų šeimos galėtų oriai atsisveikinti“, – teigė jis.
Zelenskis: susitarimas dėl Gazos Ruožo suteikia vilties Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pasveikino „nepaprastas“ paliaubas Gazos Ruože kaip suteikiančias vilties, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali padėti užbaigti Rusijos invaziją į jo šalį.
„Kai taika pasiekiama vienoje pasaulio dalyje, tai suteikia daugiau vilties dėl taikos kituose regionuose“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.
„Jei paliaubos ir taika buvo pasiekta Artimuosiuose Rytuose, pasaulinio masto veikėjų lyderystė ir ryžtas tikrai gali padėti ir mums Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Rusija teigia, kad po perspėjimo apie raketas „Tomahawk“ joks Trumpo ir Putino pokalbis neplanuojamas
Rusija pirmadienį pareiškė, kad šiuo metu neplanuoja prezidentų Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo pokalbio telefonu, JAV vadovui perspėjus, kad gali siųsti Ukrainai raketas „Tomahawk“.
D. Trumpas svarsto galimybę per sąjungininkes Europoje tiekti Kyjivui ilgojo nuotolio raketas nuo tada, kai rugpjūtį Aliaskoje įvykęs jo susitikimas su V. Putinu nedavė jokių rezultatų susitarti dėl taikos. Sekmadienį jis teigė, kad gali įspėti V. Putiną apie galimus pristatymus, jei Rusija nenutrauks puolimo.
Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams sakė, kad „nėra aiškių susitarimų dėl pokalbio telefonu“.
„Yra daug galimybių greitai surengti tokį pokalbį“, jei prireiktų, pridūrė jis.
Rusija ne kartą pareiškė, kad šių ginklų tiekimą vertintų kaip reikšmingą eskalavimą.
Raketų „Tomahawk“ veikimo nuotolis siekia 2500 kilometrų, todėl didelė dalis Vakarų Rusijos, įskaitant sostinę Maskvą, taptų joms pasiekiamos. Šios raketos taip pat techniškai gali nešti branduolines galvutes. Maskva pareiškė, kad bet kokius šių raketų paleidimus traktuos taip, lyg jos būtų užtaisytos branduolinėmis galvutėmis.
Buvęs prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dabar einantis Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, pirmadienį pareiškė, kad jei Jungtinės Amerikos Valstijos nuspręstų tiekti šiuos ginklus, tai galėtų tiesiogiai atsigręžti prieš D. Trumpą.
„Šių raketų tiekimas gali blogai baigtis visiems. Ir svarbiausia – pačiam Trumpui“, – pareiškė jis „Telegram“ platformoje.
Rugpjūtį D. Trumpas ir D. Medvedevas, garsėjantis griežtais ir provokuojančiais antivakarietiškais komentarais, susikirto, kai JAV lyderis padidino spaudimą Maskvai, kad ši nutrauktų puolimą Ukrainoje. D. Trumpas reagavo perdislokuodamas karinius povandeninius laivus ir perspėjęs, kad D. Medvedevo pareiškimai gali „turėti nenumatytų padarinių“.
Vokietijos žvalgyba perspėja: tai bet kurią akimirką gali peraugti į „karštąją konfrontaciją“
Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę ir kad dabartinė „šaltoji taika“ su Europos Sąjunga bet kurią akimirką gali peraugti į „karštąją konfrontaciją“.
Vokietijos žvalgybos tarnybos BND vadovas Martinas Jaegeris įstatymų leidėjams sakė, kad Rusija yra pasiryžusi plėsti savo įtakos sferą tolyn į vakarus, į Europą.
„Siekdama šio tikslo, Rusija, prireikus, nevengs tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO“, – parlamento nariams Berlyne sakė praėjusį mėnesį vadovauti agentūrai pradėjęs M. Jaegeris. Jis padarė pranešimą kartu su Vokietijos vidaus ir karinės žvalgybos agentūrų vadovais. Jie paminėjo kitas Vokietijai kylančias grėsmes, tokias kaip politinis ir religinis ekstremizmas, tačiau daugiausia kalbėjo apie Rusiją.
M. Jaegeris, anksčiau dirbęs Vokietijos ambasadoriumi Kyjive, pritarė kitiems pirmadienį kalbėjusiems žvalgybos vadovams, pareiškęs, kad Rusijos ambicijos ir agresija neapsiriboja karu Ukrainoje.
„Negalime sėdėti sudėję rankas ir manyti, kad galimas Rusijos užpuolimas įvyks ne anksčiau kaip 2029 m.“, – sakė M. Jaegeris, turėdamas galvoje ankstesnį žvalgybos vertinimą.
„Jau šiandien esame puolami“, – sakė jis ir pridūrė, kad Maskva ryžtingai nusiteikusi pakirsti NATO ir destabilizuoti Europos demokratijas.
„Maskvos naudojamos priemonės yra gerai žinomos: bandymai manipuliuoti rinkimais ir viešąja nuomone, propaganda, provokacijos, dezinformacija, šnipinėjimas, sabotažas, oro erdvės pažeidimai dronais ir naikintuvais, užsakytos žmogžudystės, užsienyje gyvenančių opozicijos veikėjų persekiojimas“, – sakė M. Jaegeris.
Naujasis Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros BfV vadovas Sinanas Selenas atkreipė dėmesį į daugybę incidentų rugsėjį, susijusių su dronų įsiveržimais, GPS trikdžiais ir Rusijos naikintuvų įsiveržimais į NATO oro erdvę. Jo teigimu, tai pabrėžia grėsmės mastą.
„Tyrimai vis dar vyksta, tačiau hibridinio veikėjo turimos galimybės atakai oro erdvėje tapo aiškios“, – sakė S. Selenas.
„Rusija neabejotinai yra agresyvi, puolanti ir vis labiau eskaluoja padėtį“, – pabrėžė jis.
Per Rusijos drono smūgį Ukrainos Zaporižios srityje žuvo du žmonės
Per Rusijos ataką pietryčių Ukrainos Zaporižios srityje žuvo du žmonės, pirmadienį pranešė Ukrainos valdžios institucijos.
Dronas smogė į civilinę transporto priemonę, žuvo vyras ir moteris, „Telegram“ kanale parašė Zaporižios gubernatorius Ivanas Fiodorovas.
Odesos gubernatorius Olehas Kiperis pranešė, kad Rusija puolė civilinę infrastruktūrą regione, pataikė į du objektus ir sužeidė vieną žmogų.
Valstybinė komunalinių paslaugų teikėja „Ukrenergo“ pranešė, kad pirmadienio rytą pramonės vartotojai patyrė avarinius elektros energijos tiekimo sutrikimus Charkivo, Sumų, Poltavos, Donecko, Dnipropetrovsko, Zaporižios regionuose ir kai kur Kirovohrade.
Pasak pranešimo, Černihive kas valandą nutrūksta elektros tiekimas dėl padažnėjusių Rusijos atakų prieš Ukrainos energijos tiekimo tinklą.
Ukraina jau daugiau nei trejus su puse metų atremia plataus masto Rusijos invaziją.
Rusijos dronui smogus į parduotuvę Černihivo srityje žuvo vienas žmogus
Rusijos pajėgos paleido droną į parduotuvę pasienio mieste Semenivkoje, Černihivo srityje, žuvo vyras, buvo sužeista moteris.
Apie ataką feisbuke pranešė Novhorodo-Siverskio rajono karinės administracijos vadovas Oleksandras Seliverstovas.
„Rusija toliau vykdo nusikaltimus žmoniškumui. Spalio 13 d. rytą dronas puolė parduotuvę Semenivkoje. Dėl to nukentėjo du civiliai: vyras žuvo įvykio vietoje, moteris patyrė vidutinio sunkumo sužalojimus“, – parašė O. Seliverstovas.
Po atakos parduotuvėje kilo gaisras.
Spalio 10 d. Rusijos dronas Černihivo srities Semenivkos bendruomenėje pataikė į transporto priemonę, kuria važiavo energetikos įmonės darbuotojai, vienas jų žuvo, kiti keturi buvo sužeisti.
Ukraina įveda elektros energijos tiekimo apribojimus keliose šalies srityse
Ukraina pirmadienį pranešė, kad dėl naujausių Rusijos oro atakų prieš energetikos objektus mažiausiai septyniose šalies srityse įveda elektros tiekimo apribojimus.
„Dėl sudėtingos padėties Ukrainos elektros energijos sistemoje, kurią sukėlė ankstesni Rusijos smūgiai, septyniose srityse imamasi elektros tiekimo nutraukimų“, – socialiniuose tinkluose pranešė Energetikos ministerija, išvardindama teritorijas, daugiausia esančias šalies rytuose ir centre.
ES užsienio politikos vadovė Kallas atvyko į Kyjivą
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas pirmadienį atvyko į Kyjivą pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos.
„Šiandien esu Kyjive pokalbių dėl finansinės ir karinės paramos, Ukrainos energetikos sektoriaus saugumo ir Rusijos patraukimo atsakomybėn už karo nusikaltimus“, – socialiniame tinkle X parašė K. Kallas.
Ji pridūrė, kad ukrainiečiai įkvepia pasaulį savo drąsa, o jų atsparumas reikalauja tolesnės Europos paramos.
Į Ukrainos sostinę atvykusią K. Kallas traukinių stotyje pasveikino Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Anksčiau K. Kallas pareiškė, kad Ukrainos partnerės privalo pasinaudoti savo įtaka ir didinti spaudimą Rusijai, kad karas būtų nedelsiant nutrauktas.
Rusija žada padėti 800 rusų, kuriems nurodyta išvykti iš Latvijos
Rusijos vidaus reikalų ministerija pažadėjo „visapusišką pagalbą“ daugiau nei 800 Rusijos piliečių, kurie pagal Latvijos valdžios sprendimą turi palikti šalį iki spalio 13 dienos, pirmadienį pranešė opozicinis portalas „Meduza“.
Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerijos oficiali atstovė Irina Volk, Rusijos valdžios institucijos parengė „priemonių kompleksą, skirtą padėti įsikurti ir adaptuotis mūsų šalyje tiems Rusijos piliečiams, kurių atžvilgiu Baltijos valstybės nusprendė anuliuoti nuolatinio gyvenimo dokumentus“.
Taip I. Volk pakomentavo pranešimą leidinyje „Politico“, kad Latvijos valdžia nurodė 841 Rusijos piliečiui išvykti iš šalies iki spalio 13 d., kitaip jie bus deportuoti.
Kalbama apie Rusijos piliečius, kurie gavo nuolatinį leidimą gyventi Latvijoje ir iki liepos 30 d. neįvykdė reikalavimo gauti ilgalaikio ES gyventojo statusą. Norėdami gauti tokį statusą, jie turi įrodyti, kad moka latvių kalbą ne žemesniu nei A2 lygiu, taip pat turi praeiti saugumo patikrinimą.
Anksčiau Latvijos valdžios institucijos reikalavo, kad ilgalaikio ES gyventojo statusą gautų šalies gyventojai, kurie po 2023 m. gegužės mėnesio gavo Rusijos Federacijos pilietybę ir kurie iki tol buvo Latvijos piliečiai arba asmenys be pilietybės. Naujosios taisyklės palietė apie 30 tūkst. žmonių, daugelis iš jų įvykdė reikalavimus, o apie 2 600 žmonių savanoriškai išvyko iš Latvijos.
Po incidento Estijos pasienyje perspėja: Rusijos provokacijos pasiekė naują lygį
Rusija tęsia išpuolius prieš Europą ir įžengė į naują fazę, sako JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Estijos valdžios institucijos laikinai uždarė kelio ruožą netoli Rusijos ir Estijos sienos. Spalio 10 d. Estijos pasienio pareigūnai pastebėjo nedidelę grupę Rusijos karių be ženklų šioje teritorijoje.
Buvo pastebėti septyni ginkluoti rusų kariai. Estijos policijos ir sienos apsaugos tarnybos atstovas Meelis Saarepuu sako, kad pagal karių uniformas buvo galima spręsti, jog jie nebuvo Rusijos pasienio apsaugos pareigūnai. Anot jo, rusų pasienio pareigūnai Estijai atsakė, kad Rusijos veikla šioje teritorijoje yra įprasta.
Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsakhna spalio 12 d. pareiškė, kad Rusijos pajėgos veikia „šiek tiek ryžtingiau ir matomiau nei anksčiau“, tačiau pranešimai, kad padėtis pasienyje tampa vis labiau įtempta, yra perdėti. Anot jo, Estijos valdžios institucijos planuoja ateityje visiškai nustoti naudotis šiuo keliu, nes jau yra arba šiuo metu statomi alternatyvūs maršrutai, aplenkiantys Rusijos teritoriją.
Rugsėjo 7 ir 19 d. Rusijos kariniai lėktuvai pažeidė Estijos oro erdvę.
„ISW toliau vertina, kad Rusija neseniai sustiprino savo slaptus ir atvirus išpuolius prieš Europą ir kad Rusija įžengė į „nulinę fazę“ – informacinę ir psichologinę padėties nustatymo fazę – savo kampanijos, skirtos pasirengti galimai NATO ir Rusijos karui ateityje.
Šis įvykis yra pirmasis atvejis, kai ISW pastebėjo „mažus žalius žmogeliukus“ (eufemizmas, kurį Kremlius naudoja apibūdinti Rusijos karines pajėgas be ženklų uniformose) veikiančius netoli NATO valstybės „Nulinės fazės“ kampanijos kontekste“, – sako analitikai.
Macronas perspėjo Rusiją: mokėsite kainą
Po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Rusija turės sumokėti, jei toliau sieks karo.
NATO pradeda branduolines pratybas
NATO pirmadienį pradeda kasmetines pratybas, skirtas Aljanso teritorijos gynybai branduoliniais ginklais. Pratybose „Steadfast Noon“, karinio štabo Belgijos Monso mieste duomenimis, per ateinančias dvi savaites dalyvaus apie 2 tūkst. karių, taip pat 70 lėktuvų.
NATO pabrėžia, kad „Steadfast Noon“ yra įprastinės pratybos, o ne reakcija į pastaruosius Rusijos įvykdytus oro erdvės pažeidimus ar provokacijas. Tačiau manevrai esą yra ir aiškus signalas Maskvai, kad Aljansas, prireikus, pasirengęs gintis ir branduoliniu ginklu. Pratybos reikalingos užtikrinti, kad branduolinis atgrasymas liktų kiek įmanoma patikimas ir efektyvus, penktadienį pabrėžė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Tikslaus pratybų scenarijaus ir kitų detalių NATO nenurodo. Anot karinių ekspertų, per įprastai spalį vykstančius manevrus mokomasi, kaip JAV branduolinius ginklus saugiai transportuoti iš požeminių saugyklų į lėktuvus ir juos pritvirtinti prie naikintuvų. Tačiau per pratybas tikri branduoliniai ginklai nėra naudojami.
Ne visos NATO sąjungininkės turi branduolinių bombų, tačiau kai kuriose Europos šalyse kaip atgrasymo priemonė yra dislokuoti JAV B61 branduoliniai ginklai. Remiantis nepatvirtintais pranešimais, JAV branduoliniai ginklai saugomi Šiaurės Italijoje, Belgijoje, Nyderlanduose ir Biuchelyje Vokietijoje.
Mokymai vyks po kelių incidentų, kai neatpažinti dronai sutrikdė oro uostų darbą ir buvo pastebėti prie karinių objektų keliose NATO šalyse, įskaitant Daniją.
„Dronai mums nėra nauja grėsmė. Mes kai ką išmanome apie dronus“, – prieš pratybas sakė JAV pulkininkas Danielis Bunchas, NATO branduolinių operacijų vadovas, ir pridūrė, kad NATO atidžiai stebi padažnėjusius įsiveržimo atvejus.
Kryme neramu – kilo didelis gaisras
Laikinai okupuotame Kryme, Feodosijoje, buvo atakuota naftos bazė.
Tai jau antra ataka per kelias dienas, skaičiuoja UNIAN.
Apie ataką pranešama „Telegram“ kanale „Krymskyj Veter“.
Vietoje kilo galingas gaisras. Paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad naftos bazėje užsidegė trys rezervuarai. Į vietą išskubėjo gausios tarnybų pajėgos.
Lukašenka grasina Zelenskiui: Ukraina gali išnykti
Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Ukraina gali išnykti kaip valstybė, rašo „Ukrainska Pravda“. A. Lukašenka tikina, kad Volodymyras Zelenskis turi „veikti skubiai“ ir „susėsti bei susitarti“.
Jis nurodė, kad anksčiau buvo linkęs „kaltinti Europos lyderius ir Europą nesugebėjimu susitarti“, bet esą pastarosiomis dienomis gauna „daug informacijos“, kad „problema yra ne JAV, kurios labai nori pažangos šioje srityje, ne Rusija, kuri yra pasirengusi pažangai, ir ne Europos lyderiai, o labiau Volodymyras Zelenskis“.
Trumpas perspėjo Rusiją: „Ar jie nori, kad „Tomahawk“ imtų skristi link jų? Nemanau“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės tiekti Ukrainai kruizines raketas „Tomahawk“, ir pridūrė, kad šis žingsnis galėtų padidinti spaudimą Rusijai ir padėtų užbaigti karą.
Kalbėdamas žurnalistams lėktuve „Air Force One“ pakeliui į Artimuosius Rytus, sekmadienį vakare D. Trumpas sakė, kad aptars šį klausimą su Maskva ir paklaus: „Ar jie [Rusija] nori, kad „Tomahawk“ imtų skristi link jų? Nemanau.“
D. Trumpas paaiškino, kad JAV parduotų raketas ne tiesiogiai Ukrainai, o NATO šalims, kurios vėliau galėtų jas perduoti Kyjivui.
Jis pridūrė, kad galėtų pasakyti Rusijos pareigūnams: „Jei šis karas nebus sureguliuotas, nusiųsiu jiems „Tomahawks“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pastarosiomis savaitėmis ne kartą prašė „Tomahawk“ raketų. Didžiausias jų nuotolis – 2 500 kilometrų – leistų Ukrainai smogti tokiems taikiniams, kaip naftos perdirbimo gamyklos, net ir azijinėje Rusijos dalyje.
D. Trumpas apibūdino „Tomahawk“ kaip „neįtikėtiną“ ir „labai puolamąjį“ ginklą, pridurdamas: „Ir, tiesą sakant, Rusijai to nereikia“. Jis sakė, kad planuoja aptarti šį klausimą su Maskva ir taip pat informavo V. Zelenskį.
Nors tokį pristatymą pavadino „nauju agresijos žingsniu“, D. Trumpas sakė, kad verta svarstyti tokią galimybę, nes jis nori, kad karas baigtųsi.
Prieš D. Trumpui išsakant šias pastabas, V. Zelenskis sakė, kad jis ir JAV prezidentas telefoninio pokalbio metu kalbėjosi apie oro gynybos sistemas „Patriot“ ir „Tomahawks“.
V. Zelenskis „Telegram“ tinkle rašė, kad Rusija yra susirūpinusi dėl galimo JAV „Tomahawks“ pristatymo ir kad toks spaudimas galėtų priartinti taiką. Jis nepatvirtino, ar buvo susitarta dėl kokių nors konkrečių veiksmų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
1-tomahawk raketa skrenda labai žemai, tad jokia oro gynyba, ypač kacapų s400 gavno negalėtų jų numušti, nes radarai nemato žemai.
2-tomahawk raketa gana pigi ir JAV neseniai vėl tęsia jų masinę gamybą
3-tomahawk neturi analogų v myre:kacapų ''kalibr'' artimiausias variantas, bet ukrainiečiai išnaikino juodosios jūros laivyną
4-tomahawk gali nešioti ir branduolinį užtaisą, tad maskva gali virsti žaliu stiklu
Tuo tarpu, krymas feodosija vėl dega: kacapai jau supranta, kad geriau bėgti dabar kol tiltas nesugriuvo
Slava Ukraini, smert kacapam!
Vokietijos žvalgybos vadovas perspėja: Rusija pasiruošusi karui su NATO – mes jau apšaudomi
Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas pirmadienį pareiškė, kad Rusija kelia tiesioginę grėsmę, o dabartinė „šalta taika“ su Europos Sąjunga (ES) bet kuriuo metu gali virsti karšta konfrontacija.
Vokietijos žvalgybos tarnybos BND vadovas Martinas Jaegeris (Martinas Jėgeris) įstatymų leidėjams teigė, kad Rusija yra pasiryžusi plėsti savo įtakos sferą toliau į vakarus, į Europą.
„Siekdama šio tikslo, Rusija nevengs tiesioginės karinės konfrontacijos su NATO, jei to prireiks“, – per susitikimą su parlamento nariais Berlyne sakė praėjusį mėnesį vadovavimą agentūrai perėmęs M. Jaegeris.
Prie M. Jaegerio prisijungė Vokietijos vidaus ir karinės žvalgybos agentūrų vadovai.
Nors jie paminėjo ir kitas Vokietijai kylančias grėsmes, pavyzdžiui, politinį ir religinį ekstremizmą, jų pastabose dominavo Rusija.
M. Jaegeris, anksčiau dirbęs Vokietijos ambasadoriumi Kyjive, antrino kitiems pirmadienį kalbėjusiems žvalgybininkams, teigdamas, kad Rusijos ambicijos ir agresija neapsiriboja vien karu Ukrainoje.
„Neturime sėdėti rankas sudėję ir manyti, kad galimas Rusijos puolimas įvyks ne anksčiau kaip 2029 metais“, – sakė M. Jaegeris, turėdamas omenyje ankstesnį žvalgybos vertinimą.
„Mes jau šiandien esame apšaudomi“, – teigė jis.
M. Jaegeris sakė, kad Maskva, atrodo, yra pasiryžusi kenkti NATO aljansui ir destabilizuoti Europos demokratijas.
„Priemonės, kurias naudoja Maskva, yra gerai žinomos – bandymai manipuliuoti rinkimais ir viešąja nuomone, propaganda, provokacijos, dezinformacija, šnipinėjimas, sabotažas, oro erdvės pažeidimai dronais ir naikintuvais, užsakomosios žmogžudystės, užsienyje gyvenančių opozicijos veikėjų persekiojimas“, – sakė M. Jaegeris.
Naujasis Vokietijos vidaus žvalgybos agentūros BfV vadovas Sinanas Selenas paminėjo daugybę rugsėjį įvykusių incidentų, susijusių su bepiločių orlaivių įsibrovimais, GPS trikdžiais ir Rusijos naikintuvų įsibrovimais į NATO oro erdvę.
Jis teigė, kad jie pabrėžia grėsmės mastą.
„Nors tyrimai vis dar vyksta, tapo aiškios hibridinio veikėjo galimybės atakuoti oro erdvėje“, – sakė S. Selenas.
„Rusija neabejotinai yra agresyvi, puolanti ir vis labiau eskaluojanti“, – teigė jis.