NATO pasiuntė žinutę Putinui
NATO vadovas Markas Rutte aštriai kreipėsi į Vladimirą Putiną – pareiškė, kad Aljansas neatsitrauks nė per žingsnį ir toliau stiprins paramą Ukrainai, o Rusijos lyderio bandymai išvarginti Vakarus esą žlunga.
Macronas atvyko į Kiniją, kur aptars Ukrainos taikos klausimą ir prekybinius santykius
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį atskrido į Kiniją, kur, kaip tikimasi, darys spaudimą kolegai Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), kad šis padėtų užtikrinti paliaubas Ukrainoje, ir aptars prekybinius santykius.
Tai ketvirtasis E. Macrono valstybinis vizitas į Kiniją nuo jo prezidentavimo pradžios 2017 metais.
Prancūzų lyderis susitiks su Xi Jinpingu ir premjeru Li Qiangu (Li Čiangu) Pekino Didžiojoje liaudies salėje, o vėliau vyks į Čengdu, kur neseniai iš Prancūzijos sugrįžo dvi pasiskolintos didžiosios pandos.
Tikimasi, kad į darbotvarkę bus įtrauktos pastangos užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje.
„Mes tikimės, kad Kinija, kaip ir mes, nuolatinė Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narė (...), darys įtaką Rusijai, kad Rusija ir ypač (Kremliaus šeimininkas) Vladimiras Putinas pagaliau galėtų sutikti su ugnies nutraukimu“, – pirmadienį teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot (Žanas-Noelis Baro).
„Kinija gali atlikti lemiamą vaidmenį nukreipdama Vladimiro Putino Rusiją, kad ši priimtų teisingą sprendimą“, – sakė J.-N. Barrot Prancūzijos radijui.
Kremlius rėžė: Rusijos „sėkmė“ turėjo įtakos deryboms
Kremliaus pareigūnas mano, kad neseniai paskelbti Rusijos kariuomenės laimėjimai mūšio lauke darė įtaką Maskvos deryboms su Donaldo Trumpo komanda dėl Ukrainos. Anot Vladimiro Putino patarėjo Jurijaus Ušakovo, kariniai pranešimai sustiprino Rusijos pozicijas ir formavo palankesnę užsienio partnerių nuomonę apie galimą taikos susitarimą.
Vokietija tvirtina, kad Rusija nepereina į derybų režimą dėl Ukrainos
Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniams išvykus iš Kremliaus be jokio proveržio dėl taikos susitarimo, Vokietija trečiadienį pareiškė abejones, kad Rusija siekia derybų keliu užbaigti karą prieš Ukrainą.
„Mes palankiai vertiname visas derybas, kuriomis siekiama nutraukti Rusijos agresijos karą Ukrainoje“, – platformoje „X“ parašė ministerija. Tačiau ji pridūrė, kad „šiuo metu nematome jokių ženklų, jog Rusija pereina į derybų režimą“.
Rusijos vadovo Vladimiro Putino derybos su JAV pasiuntiniais truko penkias valandas, bet nė viena pusė nepaskelbė apie konkrečią pažangą. Kremlius tikino, kad Rusija tebėra įsipareigojusi diplomatijai, nors V. Putinas pateikė perspėjimą, jog Maskva yra „pasirengusi“ kariauti su Europa, jei ši nori karo.
Vokietijos vyriausybės atstovas Steffenas Meyeris trečiadienį atmetė V. Putino „agresyvią retoriką“ kaip, „mūsų manymu, nenaują“.
„Tai ne be ironijos, nes (…) mes Europoje sugyvename taikiai. Mūsų visa konstitucija yra į tai orientuota“, – įprastoje vyriausybės spaudos konferencijoje sakė S. Meyeris. Pasak jo, „ta šalis, kuri kiekvieną dieną, kiekvieną naktį bombarduoja civilius gyventojus, kuri įsiveržė į kitą šalį (…) yra Rusija“.
Užsienio reikalų ministerija pakartojo Vokietijos paramą Ukrainai, taip pat Europos Sąjungos (ES) planams panaudoti Rusijos turtą Ukrainai skirtai paskolai finansuoti.
EK vadovė pristatė planą dėl 90 mlrd. eurų finansavimo skyrimo Ukrainai
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) trečiadienį pristatė planą, pagal kurį per dvejus metus Ukrainai būtų skirtas 90 mlrd. eurų finansavimas.
Jos teigimu, šis žingsnis žengtas siekiant, kad Ukraina galėtų „vadovauti taikos deryboms iš jėgos pozicijos“.
„Šiandien siūlome padengti du trečdalius Ukrainos finansavimo poreikių per ateinančius dvejus metus“, – pareiškė EK vadovė.
Paskola būtų finansuojama arba iš ES pasiskolintų lėšų, arba panaudojant bloke įšaldytą Rusijos turtą. Pastarąjį variantą siūlo EK, tačiau jam griežtai priešinasi Belgija.
ES vykdomoji valdžia ir įvairios valstybės narės reikalauja, kad blokas pasinaudotų įšaldytomis Rusijos centrinio banko lėšomis ir suteiktų Kyjivui 140 mlrd. eurų paskolą gresiančioms biudžeto skylėms užlopyti.
Belgija – svarbi veikėja šiuo klausimu, nes joje veikia tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“, kur laikoma didžioji dalis šių pinigų.
Belgijos užsienio reikalų ministras Maxime'as Prevot anksčiau trečiadienį pareikalavo, kad „rizika, su kuria Belgija susiduria dėl šios schemos, būtų visiškai padengta“.
Suomijos prezidentas: JAV siekia gauti ekonominės naudos iš taikos Ukrainoje
Bet koks susitarimas, skirtas sustabdyti karą prieš Ukrainą, vargu ar atitiks visas teisingos taikos sąlygas, duodamas interviu, kuris buvo transliuojamas trečiadienį, pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas.
Europos šalys stengiasi užtikrinti, kad būtų išsaugota Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas, Suomijos televizijos kanalui MTV3 sakė A. Stubbas.
„Tačiau realybė tokia, kad taika gali būti gera, bloga arba koks nors kompromisas“, – teigė jis.
„Realybė tokia, kad ir mes, suomiai, turime pasirengti akimirkai, kai bus pasiekta taika, o visos teisingos taikos sąlygos, apie kurias tiek daug kalbėjome pastaruosius ketverius metus, vargu ar bus įvykdytos“, – pridūrė Suomijos vadovas.
Jis plačiau nekalbėjo apie tai, ką neteisinga taika reikštų Suomijai, kuri turi 1 tūkst. 340 km ilgio sieną su Rusija. Ši Šiaurės šalis 2023 m. gruodžio mėnesį uždarė savo rytinę sieną su Rusija, kai tarp abiejų šalių didėjo įtampa dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą.
A. Stubbas, kuris palaiko glaudžius ryšius tiek su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pažymėjo, kad artimiausiomis dienomis ir savaitėmis paaiškės, ar diplomatinės pastangos, kuriomis siekiama nutraukti karą, duos rezultatų.
A. Stubbas taip pat nurodė manantis, kad Jungtinės Valstijos siekia gauti ekonominės naudos iš taikos Ukrainoje.
„Tokia realybė. Esame situacijoje, kurioje Jungtinės Valstijos, tarpininkaudamos taikos procese, taip pat investuoja į įvairius susitarimus, tokius kaip mineralų atsargos Ukrainoje. Gali būti, kad sprendimas dėl regionų taip pat tam tikru būdu susijęs su prekyba“, – dėstė jis.
Jis skeptiškai įvertino perspektyvą, ar Rusija pritars naujausiai plano, skirto nutraukti karo veiksmus, versijai, tačiau sakė, kad „mes judame link tam tikrų paliaubų ir taikos“.
A. Stubbas nurodė, kad buvo sunku skaityti pradinį 28 punktų JAV planą, kurio turinys buvo atskleistas praėjusį mėnesį.
Pasirodžius pradiniam planui, kuriame buvo atsižvelgta į daugelį maksimalistinių Maskvos reikalavimų, buvo mesti kaltinimai, kad Rusija dalyvavo jo rengimo procese, tačiau Vašingtonas tai neigia.
Kremlius reikalauja neviešinti derybų dėl Ukrainos detalių: „Kuo tyliau, tuo produktyviau“
Kremlius reikalauja, kad nebūtų viešinamos derybų su JAV dėl galimo karo Ukrainoje užbaigimo detalės.
„Kuo tyliau vyks šios derybos, tuo produktyvesnės jos bus, – po ilgo prezidento Vladimiro Putino susitikimo su amerikiečių derybininkais Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja naujienų agentūra TASS. – Mes laikysimės šio principo ir tikimės, kad mūsų amerikiečių kolegos taip pat laikysis šio principo“.
Admirolas griežtas: NATO – gynybos aljansas ir konflikto didinti nenori
NATO karinio komiteto pirmininkas Italijos admirolas Giuseppe Cavo Dragone trečiadienį pabrėžė, kad NATO yra gynybinis aljansas ir didinti įtampos su Rusija nesiekia.
Anksčiau šią savaitę C. Dragone duodamas interviu dienraščiui „Financial Times“ sakė, kad NATO gali imtis agresyvesnio požiūrio į Rusijos naudojamą hibridinį karą, o šie jo žodžiai sulaukė piktos Maskvos reakcijos.
Rusijos „Družba“ naftotiekyje nugriaudėjo sprogimas: skelbia detales
Pirmąją žiemos naktį Rusijos „Družba“ naftotiekyje, per kurį Rusijos nafta ir toliau tiekiama kai kurioms Europos šalims, stiprinant agresoriaus finansines ir karines galimybes, įvyko sprogimas.
Apie tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė informuotas šaltinis Gynybos ministerijos Centrinėje žvalgybos valdyboje.
Išpuolis prieš naftotiekį buvo įvykdytas netoli Kazynski Vysilkų kaimo, naftotiekio atkarpoje Taganrogas-Lipeckas.
Pasak karinės žvalgybos šaltinio, naftotiekis buvo susprogdintas naudojant nuotoliniu būdu valdomus sprogmenis ir papildomus mišinius degimui sustiprinti.
Vietos socialinių tinklų naudotojai negalėjo nepastebėti sprogimo, apie kurį jie iškart pranešė vietos viešosiose grupėse. Liudininkai pažymėjo, kad Kazynski Vysilkų rajone nuaidėjo griausmas, kurį lydėjo ryškūs blyksniai.
Pirmiau buvo pranešta, rugpjūčio 22 d. Ukrainos nepilotuojamųjų sistemų pajėgos smogė „Transneft Družba“ naftotiekio siurblinei Unečos mieste Rusijos Briansko srityje.
Tą pačią naftotiekio stotį rugpjūčio 13 d. jau buvo užpuolę dronai kamikadzės.
Po naujausių derybų – Peskovo išstojimas: pasiūlė JAV tylėti
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kuo derybos dėl Ukrainos vyks tyliau, tuo jos bus produktyvesnės, rašo rusų propagandos agentūra TASS.
„Zelenskis grįžta namo“: skelbiama, kad jo ir Trumpo komandos susitikimas – atšauktas
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinių Steve‘o Witkoffo bei Jaredo Kushnerio susitikimas buvo atšauktas, remdamasis savo šaltiniais skelbia žurnalistas Aleksas Raufoglu.
„Šaltinių teigimu, Briuselio susitikimas atšauktas. Zelenskis grįžta namo.
Kremlius teigia, kad Witkoffas ir Kushneris „pažadėjo“ po derybų su Putinu vykti tiesiai į Vašingtoną“, – „X“ rašo žurnalistas.
Ursula von der Leyen: ES žengia į naują erą be rusiško iškastinio kuro
Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pareiškė, kad Bendrija žengia į naują erą be rusiško iškastinio kuro.
„Tai naujos eros, Europos visiškos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos eros, pradžia“, – žurnalistams pareiškė EK vadovė.
Anksčiau trečiadienį paskelbta, kad Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjai ir šalys narės preliminariai sutarė iki 2027 metų rudens uždrausti visą rusiškų dujų importą į bloką.
Susitarimas žymi kompromisą tarp šalių narių ir Europos Parlamento (EP), norėjusio, kad draudimas įsigaliotų greičiau.
Ilgalaikių sutarčių draudimas įsigalios vėliausiai 2027 metų lapkričio 1 dieną.
2027-ųjų lapkričio 1-osios terminas taikomas dujotiekiais tiekiamoms dujoms. 2027-ųjų sausio 1-ąją įsigalios ilgalaikių sutarčių dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) draudimas.
Draudimas trumpalaikėms sutartims dėl SGD įsigalios 2026 metų balandžio 25 dieną, o trumpalaikėms sutartims dėl dujotiekiais tiekiamų dujų – 2026 metų birželio 17-ąją.
Šį grafiką dabar turi galutinai patvirtinti EP ir šalys narės.
Rusija apšaudė Chersono troleibusų parką: išdužo langai, sugadinti laidai
Naktį Rusijos pajėgos iš artilerijos apšaudė Chersono troleibusų parką, pažeistas laidų tinklas, gamybos patalpos, administracinis pastatas, apgadinta 19 troleibusų.
Putinas nesutinka su Trumpo siūlymu dėl Ukrainos: yra 2 pagrindinės priežastys
JAV delegacijos ir Rusijos prezidento deryboms Maskvoje antradienį vakare pasibaigus be apčiuopiamų rezultatų, naujienų portalo „Sky News“ korespondentas Maskvoje nurodo dvi, jo vertinimu, pagrindines priežastis, kodėl Vladimiras Putinas nebus linkęs priimti JAV pasiūlymų karui užbaigti.
Pirmoji priežastis, pasak jo, yra V. Putino įsitikinimas, kad jis laimi mūšio lauke.
„Neatsitiktinai prieš pat JAV delegacijos vizitą į Maskvą Rusija paskelbė apie Pokrovsko, svarbaus strateginio taikinio Donecko regione, užėmimą. Šia žinute siekta pabrėžti Rusijos dominavimą ir, tuo pačiu, kad keliami reikalavimai, užuot juos švelninus, bus griežtinami“, – trečiadienį ryte rašė „Sky News“ korespondentas Ivoras Bennettas.
Antroji – Rusijos prezidento įsitikinimas, kad jo šalies ir JAV interesai puikiai dera tarpusavyje, pažymėjo I. Bennettas.
Pasak „Sky News“ korespondento Maskvoje, Kremlius mano, kad JAV ir Rusija nori to paties: glaudesnių dvišalių santykių, kuriuos galima plėtoti tik karui pasibaigus.
„Lengva suprasti, kodėl (V. Putinui taip atrodo – ELTA). Šiame procese JAV nuolat grįžta prie Maskvai palankios pozicijos. Šių derybų eiga – viso labo vėliausias to pavyzdys. Kyjivą amerikiečiai verčia atvykti pas juos – pirmiausia į Ženevą, tada į Floridą. Maskvos atveju – atvirkščiai. Witkoffas mielai leidžiasi į ilgą naktinę kelionę, o tada kantriai laukia ilgos audiencijos pas Putiną. Visa tai sudaro įspūdį, kad Rusijos atžvilgiu JAV linkusios ne daryti spaudimą, o nuolaidžiauti“, – paaiškina jis.
Kaip rašė ELTA, antradienį vykusios svarbios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijų klausimo.
Rusijos prezidentas V. Putinas Kremliuje susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, anksčiau pareiškęs, kad jo pajėgos yra pasirengusios toliau kovoti, kad pasiektų pradinius Rusijos karo tikslus.
Susitikimas buvo labai svarbus Ukrainai po savaitę trukusios diplomatijos, kurios centre buvo JAV taikos planas, peržiūrėtas spaudžiant Kyjivui ir jo rėmėjams Europoje.
Kalbant apie okupuotas Ukrainos teritorijas, „kol kas neradome kompromiso, tačiau kai kuriuos Amerikos sprendimus galima aptarti“, po susitikimo Kremliuje sakė aukščiausiasis Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas.
„Kai kurios siūlomos formuluotės mums netinka, ir darbas bus tęsiamas“, – pridūrė jis.
Naktį iš antradienio į trečiadienį dronai smogė naftos bazei Rusijos Tambovo srityje, skelbia UNIAN. Dronų nuolaužos taip pat apgadino kuro rezervuarus Voronežo srityje.
Rubio: padaryta tam tikra pažanga dėl Ukrainos
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio antradienį transliuotame interviu pareiškė, kad derybose su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo buvo padaryta „tam tikra pažanga“.
Iš popiežiaus Leono XIV – pasiūlymas dėl karo Ukrainoje
Popiežiaus Leono XIV buvo paklausta nuomonės apie galimą karą tarp NATO ir Rusijos. Kaip skelbia „Vatican News“, popiežius pasiūlė taikos derybas tarp Rusijos ir Ukrainos kelti į Italiją.
Atsakydamas į klausimą popiežius pabrėžė, kad Šventasis Sostas negali tiesiogiai įsitraukti į šį klausimą, nes nėra NATO nariai ir iki šiol nedalyvavo jokiose derybose, „nors daug kartų ragino nutraukti ugnį, pradėti dialogą, o ne karą.
„Dabar tai karas, turintis daug aspektų: ginklų gausėjimas, ginklų gamyba, kibernetinės atakos, energetika. Artėjant žiemai, ten kyla rimta problema.
Akivaizdu, kad, viena vertus, Jungtinių Valstijų prezidentas mano, kad gali skatinti taikos planą, kurį norėtų įgyvendinti ir kuris, bent jau iš pradžių, yra be Europos. Tačiau Europos dalyvavimas yra svarbus, ir tas pirmasis pasiūlymas taip pat buvo pakeistas dėl to, ką sakė Europa“, – sakė jis.
Popiežius pabrėžė matantis Italijos vaidmenį.
„Konkrečiai, manau, Italijos vaidmuo galėtų būti labai svarbus. Kultūriškai ir istoriškai Italija turi galimybę veikti kaip tarpininkė konflikto, kuris vyksta tarp skirtingų šalių – Ukrainos, Rusijos, Jungtinių Valstijų – metu.
Šiuo atžvilgiu galėčiau pasiūlyti, kad Šventasis Sostas skatintų tokį tarpininkavimą ir kad reikėtų ieškoti – ir kad mes turėtume kartu ieškoti – sprendimo, kuris tikrai užtikrintų taiką, teisingą taiką, šiuo atveju Ukrainoje“, – pridūrė jis.
„Axios“: po fiasko su Putinu Trumpo pasiuntinių laukia susitikimas su Zelenskiu
Po proveržio nedavusių derybų su Rusijos režimo lyderiu Vladimiru Putinu JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, skelbia „Axios“.
Putinas Maskvoje susitiko su Trumpo komanda: privertė juos laukti, aiškėja, kaip sekėsi
Antradienį svarbios JAV ir Rusijos derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos nedavė proveržio, o Kremlius pareiškė, kad „kol kas nerasta jokio kompromiso“ dėl svarbiausio teritorijos klausimo.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Kremliuje susitiko su JAV prezidento Donaldo Trumpo žentu Jaredu Kushneriu ir specialiuoju pasiuntiniu Steve'u Witkoffu, anksčiau pareiškęs, kad jo pajėgos yra pasirengusios toliau kovoti, kad pasiektų pradinius Rusijos karo tikslus.
„Politico“ skelbia, kad V. Putinas, pasitelkdamas žavesį, apgalvotas vilkinimo taktikas ir aiškias grėsmes, JAV pasiuntiniams S. Witkoffui ir J. Kushneriui aiškiai parodė, kokia yra Rusijos pozicija dėl taikos su Ukraina.
Anot leidinio, V. Putinas privertė S. Witkoffą ir J. Kushnerį keletą valandų laukti susitikimo Kremliuje.
Kol amerikiečiai leido laiką vaikščiodami po Maskvą ir pietaudami prabangiame restorane, V. Putinas kreipėsi į spaudą ir apkaltino Europą taikos proceso žlugdymu ir užsiminė apie būsimą eskalavimą.
„Mes neplanuojame kariauti su Europa, bet jei Europa nuspręs pradėti karą, mes jau dabar esame pasirengę“, – sakė jis.
Taigi derybos prasidėjo trejomis valandomis vėliau nei buvo planuota.
Susitikimas buvo labai svarbus Ukrainai po savaitę trukusios diplomatijos, kurios centre buvo JAV taikos planas, peržiūrėtas spaudžiant Kyjivui ir jo rėmėjams Europoje.
Kalbant apie okupuotas Ukrainos teritorijas, „kol kas neradome kompromiso, tačiau kai kuriuos Amerikos sprendimus galima aptarti“, po susitikimo Kremliuje sakė aukščiausiasis Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas. „Kai kurios siūlomos formuluotės mums netinka, ir darbas bus tęsiamas“, – pridūrė jis.
Donaldas Trumpas teigė, kad užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą nebus lengva. „Mūsų žmonės šiuo metu yra Rusijoje, kad pamatytų, ar galime tai išspręsti“, – sakė jis per kabineto posėdį Baltuosiuose rūmuose.
Tačiau antradienio vakarą „Fox News“ transliuotame interviu JAV valstybės sekretorius Marco Rubio teigė, kad derybose su Rusija „padaryta kai kuri pažanga“ siekiant užbaigti karą Ukrainoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad bet koks planas turi užbaigti karą visiems laikams, o ne tik sustabdyti kovas, prasidėjusias 2022 m. vasarį, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
Jis įraše socialinėje žiniasklaidoje taip pat teigė, kad „nebus paprastų sprendimų“.
„Svarbiausia, kad viskas būtų sąžininga ir skaidru. Kad nebūtų žaidžiami jokie žaidimai už Ukrainos nugaros. Kad niekas nebūtų sprendžiama be Ukrainos – apie mus, apie mūsų ateitį“, – sakė jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
Ukrainos delegacija susitiko su Witkoffu: „Matome pažangą“
Ukrainos delegacijos vadovas Rustemas Umerovas susitiko su Steve‘u Witkoffu, praneša Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Šiandien tikrai matome pažangą taikos procese. Remiamės 20 punktų taika“, – pažymėjo jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras pridūrė, kad, Amerikos delegacijos vertinimu, jų vizitas Maskvoje turėjo „teigiamą reikšmę“, rašoma „Telegram“ kanale UNIAN.