Ką darytumėte, jeigu užuot grąžinę pasiskolintą televizorių, jums grąžintų tik jo pultelį? Sakote, neįmanoma, bet į teismą dėl to kažin ar kreiptumėtės. O jeigu tai gerokai daugiau negu televizorius, o jus apgautų valstybė? Jeigu tai, ką ji ruošia, pasak teisininkų, gali prieštarauti ir Konstitucijai, ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijai?
Tuomet bent jau dalis piliečių tikrai rastų kelią į teismą. Ir atrodo, kad mūsų šalies valdžia žūtbūt siekia, kad teismai būtų dar labiau užversti darbu. Jeigu Seimas pritars įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“ ir „Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų ir tvarkos“ pataisoms, į jų duris tikriausiai pasibels nemažas būrys žmonių.
Valstybės vertybinių popierių nebeliko?
Įstatymų pakeitimo projektas, kuris parlamentarams buvo pristatytos trečiadienio posėdyje, jau pradėjo savo kelionę po Seimo komitetus.
O kai kiek daugiau negu prieš mėnesį jį palaimino vyriausybė, Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kuris tikriausiai turėjo nudžiuginti tuos, kurie vis dar laukia, kol jiems bus atlyginta už sovietmečiu nusavintą ir vis dar negrąžintą turtą. Bet nenudžiugino.
Kodėl? Todėl, kad šie pakeitimai siūlo visiškai atsisakyti atlygio už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą vertybiniais popieriais (akcijomis), nes „neliko valstybei priklausančių įmonių akcijų, kurios buvo skirtos atlyginti piliečiams už iš jų išperkamą nekilnojamąjį turtą“. Vietoje jų siūloma, kad „įvertinus valstybės galimybes, turi būti nustatyti tik tokie kompensavimo būdai, kuriais būtų galima realiai kompensuoti“.
Atsižvelgdama į teisėtus tebelaukiančiųjų lūkesčius, pataisų sumanytoja Žemės ūkio ministerija įstatyme siūlo įrašyti, kad bus atlyginama pinigais. Ir priduriama, kad „tokiu būdu valstybė bus pajėgi laikytis įstatymuose prisiimtų įsipareigojimų ir užtikrinti piliečių teisėtų lūkesčių apsaugą“.
Dokumente, kurį Balsas.lt žurnalistai aptiko vyriausybės interneto svetainėje, primenamas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad valstybės įsipareigojimai turi būti paremti materialiniais ir finansiniais ištekliais, o dar toliau ciniškai pareiškiama, kad „pasikeitus situacijai rinkoje atlyginimas piliečiams <...> valstybei priklausančiomis bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama reguliuojamoje rinkoje (paprastai sakant – pelningomis, red. past.), akcijomis yra ekonomiškai nenaudingas ir neatitinka valstybės interesų, tikslinga būtų visiškai atsisakyti šio atlyginimo būdo“.
Pinigai vietoj akcijų: „laisva valia“ be teisės pasirinkti
Pataisų sumanytojai dėsto, kad „už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir už nekilnojamąjį turtą, kurio piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūra, atlyginimas <...> apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką, atsižvelgiant į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu“. Taip pat rašoma, kad išmokamų pinigų suma yra apskaičiuojama pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.
Dokumente, kurį palaimino vyriausybė, aiškinama, kad „atlyginimas kitu valstybės turtu, pavyzdžiui, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtiems pastatams, žemės sklypą, yra susijęs su papildomomis išlaidomis (valstybės turto vertės nustatymo ir kt.), todėl yra neekonomiškas“.
Toliau – dar ciniškiau: priėmus tokius įstatymo pakeitimus, esą „nesusidarys situacija, kai valstybė negali lakytis įstatymuose prisiimtų įsipareigojimų bei užtikrinti teisėtų lūkesčių apsaugos“.
Įstatymo pataisų projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad pilietis „iki 2013 m. liepos 1 d. turi teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Jeigu sprendimas atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant vertybiniais popieriais jau priimtas, piliečio prašymu institucija <...> jį pakeičia administracine tvarka.“
Alternatyvos nėra. Šis būdas – vienintelis, vadinasi, privalomas. Ir tie, kurie, pasitikėdami valstybe kantriai laukė pažadėtų akcijų, užuot pasirinkę kompensaciją, tarkime, lygiaverčiu sklypu, dabar kompensaciją pinigais bus verčiami priimti kaip vienintelę įmanomą? Skirtingai nuo tų, kurie sprendimą pasirinkti pinigus anksčiau priėmė laisva valia?
Tai kam tas žaidimas demokratija? Užuot rašę, kad turi teisę „pakeisti valią“ ir prašyti atlyginti už išlikusį nekilnojamąjį turtą kitais „įstatyme nurodytais būdais“, galėtų rašyti tiesiai: „vieninteliu privalomu būdu“.
Jokių neigiamų padarinių rengėjai tvirtina neįžvelgiantys, o norint šias pataisas įgyvendinti nereikės ir papildomų biudžeto lėšų, nes „pinigai bus sukaupti parduodant valstybinę žemę“. O tai reiškia, kad ilgai laukę, dar palauksite. Tai apie kokius teisėtus lūkesčius ir laisvą valią kalbame?
Žemės savininkai: šis pasiūlymas skandalingas
Tikriausiai pataisų sumanytojams, siekiantiems kuo greičiau (ir kuo pigiau?) pagaliau baigti užsitęsusį išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo procesą, jos atrodo jei ir nelabai patrauklios, tai bent jau priimtinos. Tačiau kantriai laukiantys galvoja kitaip.
Anot Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) pirmininko pavaduotojo Kęstučio Mozerio, po 20 metų nuo išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimo pradžios susiklosčiusi situacija yra „katastrofiška“.
„labai bloga padėtis miestuose – natūra žemė negrąžinama, įstatyme numatyti kompensavimo būdai naikinami, o kompensacijos pinigais – pasityčiojimas. Visai nesilaikoma kompensavimo lygiavertiškumo principo“, – Balsas.lt sakė jis.
„Tai skandalinga situacija, nes daug žmonių jau pasinaudojo įstatyme numatyta galimybe už negrąžinamą nekilnojamąjį turtą gauti kompensaciją akcijomis, dar keli tūkstančiai išreiškė sutikimą paimti tokią kompensaciją. Jie turėjo teisėtus lūkesčius, kad realizuos savo teisę“, – sakė K. Mozeris.
„Ypač ciniškai skamba vyriausybės pareiškimas, kad valstybės įsipareigojimai nebus vykdomi todėl, kad valstybei ekonomiškai nenaudinga juos vykdyti“, – piktinosi jis.
E. Pupinis: jei turėsi pinigų, akcijų nusipirksi
„Ir vyriausybė, ir mes ieškome būdų, kaip tą procesą užbaigti. Tai liečia ir didelius, ir mažus miestus. Pavyzdžiui, Alytuje yra atkurta apie 56 proc. nuosavybės“, – Balsas.lt žurnalistams sakė Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis.
Palankiai vertinantis Žemės ūkio ministerijos siūlomas pataisas parlamentaras aiškino:
„Akcijos, kurios buvo paklausios, anot Turto fondo, jau nėra, ir jau dvejus metus nesiūloma paklausių akcijų. Bet akcijos iš esmės tapačios pinigams – jeigu turi pinigų, akcijų gali nusipirkti“.
Todėl anot E. Pupinio, žmonėms, kurie buvo pareiškę norą gauti akcijas, kompensacija pinigais bus priimtina alternatyva.
„Praeitoje sesijoje mes pakeitėme įstatymą, kad būtų galimybė kompensuoti pinigais (pavyzdžiui, tiems, kurie laukia, kol savivaldybė atmatuos kur nors sklypelį vietoj turėto, bet užstatyto, prieš kelis mėnesius buvo išsiuntinėti laiškai su pasiūlymu apsigalvoti – red. past.), ir jau yra apie 1000 su viršum gyventojų, pareiškusių norą atsiimti kompensaciją pinigais. Žinoma, yra ir tokių, kurie vis dar nori, kad būtų kompensuota ekvivalentine natūra (lygiaverčiu turtu – red. past.), bet tai priklauso nuo savivaldybių. Savivaldybės turi teisę atsižvelgdamos į viešąjį interesą žemę pasilikti miesto plėtrai“, – aiškino E. Pupinis.
Jis neneigė, kad geriausia būtų atkurti nuosavybę natūra ar lygiaverte natūra, tačiau „kadangi natūra kompensuoti jau nebegalime, reikia ieškoti kitų būdų. Buvo akcijos, o dabar mes atidarome duris pinigams. Geriau duoti žmonėms pinigus, ir jie galės patys nusipirkti akcijas ar ką kita. Tą pačią dieną kai gaus pinigus, galės nusipirkti akcijų“, – pareiškė E. Pupinis.
Kiek kainuoja teisėti lūkesčiai?
Turėdamas pinigų, akcijų tikrai gali nusipirkti. Bet akcijos, kurių pilietis laukė kelerius metus, tikėtina, jau būtų uždirbusios vieną kitą papildomą litą. Jeigu tas pats pilietis būtų pasirinkęs ne akcijas, o pinigus, juos investavęs taip pat gal jau būtų užsidirbęs keletą papildomų litų. Jeigu jis būtų pasirinkęs analogiškos vertės sklypą kitoje vietoje – gal jau būtų pasistatęs namą, o gal būtų tą sklypą pardavęs. Tai jo reikalas. Bet kuriuo atveju jau būtų turėjęs tam tikros naudos.
Net jeigu jis būtų nedaręs, sklypas būtų vertas gerokai daugiau, negu jam dabar pasiūlys valdžia, skaičiuojanti turėtos nuosavybės vertę ne rinkos kaina, o pagal vadinamuosius verčių žemėlapius.
Vadinasi, valstybės pažadais patikėjęs pilietis ne tik neturės pasirinkimo galimybės, bus ne tik pažeisti jo lūkesčiai, bet nukenčia dar ir finansiškai.
Tiesa, paklaustas, ar kompensacija, skaičiuojama pagal vadinamuosius verčių žemėlapius, nepažeidžia teisėtų piliečių lūkesčių, Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis aiškina, kad tikrai ne.
„Geriausia būtų, kad atsiimtų žemę, kad savivaldybės, kur įmanoma, atiduotų sklypais. Tačiau pakeisti žaidimo taisykles, kurios galioja jau 15 metų? Kompensavimo pinigais tvarka nė kiek nesikeičia. Ir kitiems, anksčiau atsiėmusiems kompensaciją žmonėms, buvo kompensuojama ne rinkos kaina, o pagal verčių žemėlapius“, – aiškino Seimo narys, pabrėžęs, kad ir dabar turi būti laikomasi tų pačių principų.
„Jeigu dabar būtų kompensuojama rinkos kaina, kaip kompensuoti tiems žmonėms, kurie seniai pasiėmė kompensaciją? Tada reikėtų jiems primokėti. Tai būtų dešimtys milijardų litų ir reikėtų galvoti, iš kur juos paimti, nes kitaip tų žmonių lūkesčiai būtų pažeisti. Kiltų prieštaravimas Konstitucijai, kadangi pagal Konstituciją atgal keisti įstatymų bazės negalima“, – Balsas.lt aiškino E. Pupinis, taip ir neišgirdęs klausimo, kaip tokiu atveju jaustis tiems, kurių lūkesčiai gali būti pažeisti kaip tik dėl siūlomų pataisų – todėl, kad valstybei, kaip rašoma įstatymo pataisas lydinčiuose dokumentuose, „ekonomiškai nenaudinga“ vykdyti įsipareigojimus savo piliečiams.
Be kaltės kalti?
LŽSS pirmininko pavaduotojo K. Mozerio teigimu, žmonės ne iš gero gyvenimo rinkosi kompensacijas akcijomis.
„Iki šiol miestuose, ypač Vilniuje, Kaune, Panevėžyje nuosavybės teisės atkurtos tik apie 30 proc. visų pretendentų. Nematydami galimybės atkurti nuosavybę natūra, piliečiai buvo priversti prašyti atlyginti už valstybės išperkamą nekilnojamą turtą kitais būdais, tarp jų ir akcijomis“, – aiškina jis.
K. Mozerio teigimu, „savivaldybės labai nenoriai formuoja sklypus nuosavybės teisių atkūrimui natūra, ir nei anksčiau buvusios apskritys, nei dabartinė Nacionalinė žemės tarnyba neturi realių svertų savivaldybės sprendimams įtakoti, o piliečiai priversti kreipti į teismus“.
Jis taip pat primena, kad nuosavybės teisės atkūrimo normos daugybę kartų buvo keičiamos Seime, ne kartą klausimus, susijusius su nuosavybės atkūrimu, nagrinėjo ir Konstitucinis Teismas.
„Pagal įstatymus, kai turtas negrąžinamas natūra, turėtų būti laikomasi negrąžinamo turto ir perduodamo kito turto lygiavertiškumo principo. Tačiau praktiškai šis principas neveikia. Pavyzdžiui, už kaimo vietovėse esančią išperkamą žemę ilgą laiką buvo mokamas didesnis atlygis, nei reali žemės vertė, o miesto teritorijose esančių žemės sklypų išpirkimo kaina nuo realios vertės skiriasi nuo kelių iki kelių šimtų kartų“, – sako LŽSS atstovas.
Varganų kompensacijų teks palaukti
Pataisų iniciatoriai suskaičiavo, kad pagal vyriausybės dar 2002 m. liepos 12 d. nutarimu patvirtintas taisykles vertybiniais popieriais (akcijomis) už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir tuos, dėl kurių nuosavybės teisių atkūrimo tokiu būdu dar nepriimti sprendimai, liko neatlyginta apie 3 tūkst. žmonių. Taip pat suskaičiuota, kad atlyginti už jų turėtą turtą pagal verčių žemėlapius reikės kiek mažiau negu 12,5 mln. litų. Vidutiniškai kiek daugiau negu po 4 tūkst. litų kiekvienam.
Bet ir tų varganų pinigų gali tekti palaukti. Kadangi pataisų iniciatoriai tvirtina, jog šie pinigai bus sukaupti parduodant valstybinę žemę, o tai labai neapibrėžta, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje ne be pagrindo rašoma, kad „iš projekto nuostatų lieka neaiškūs tokių piniginių kompensacijų mokėjimo terminai“ ir atkreipiamas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog turi būti nustatyta aiški tvarka „kokia piniginės kompensacijos dalis ir kada (kokiu periodiškumu) turi būti sumokėta asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas“.
Apie tai, kaip šias pataisas vertina teisininkai ir kuo skiriasi žemės kaina, nustatyta pagal verčių žemėlapius nuo realios kainos, skaitykite kitoje straipsnio dalyje.
