Savo įžvalgomis diskusijos „Koks Europos Sąjungos gynybos pramonės plėtros potencialas ir kaip turėtume jį didinti Lietuvoje?“ metu pasidalino ir Ernestas Žvaigždinas – gynybos startuolio „Broswarm“ įkūrėjas.
Startuolis šiemet susilaukė finansinės sėkmės – rizikos kapitalo fondas šiemet „Broswarm“ skyrė 100 000 tūkst. JAV dolerių finansavimą, o bendrovė yra pelniusi nugalėtojos titulą Lietuvoje vykusiame kibernetinės gynybos ir saugumo inovacijų hakatone „Ugninis skydas“.
2023 m. Ernesto Žvaigždino, Karolio Žvaigždino ir Mindaugo Talaikio įkurta bendrovė gamina priedą dronams – priedas montuojamas ant paties drono, skanuoja žemę ir surinkus duomenis, panaudojant dirbtinį intelektą galima aptikti miną tiksliau, lengviau, be žmogaus ant žemės.
E. Žvaigždinas papasakojo, kaip kilo idėja sukurti tokią technologiją.
„Mes su broliu pamatėme minų problemą karo lauke, pradėjome vystyti savo technologiją. Ką pamatėme – tai yra problema ne tik karo metu, bet ir po karo.
Kalbu apie tokias šalis kaip Iranas, Irakas, Bosnija ir Hercegovina. Pusė minų aukų yra vaikai – jie ima antžemines minas, kurios gal atrodo kaip žaislai“, – kalbėjo E. Žvaigždinas.
Kaip teigė verslininkas, ši technologija yra ypač aktuali Ukrainai, kur trečdalis šalies yra užminuota, jai išvalyti reikės net 700 metų. Tačiau, kaip minėjo E. Žvaigždinas, minų sukeliamos žūtys nėra tik Ukrainos problema.
Remiantis 2023 m. „Landmine Monitor“ ataskaita, 2022 m. 49 šalyse ir dviejuose nevalstybiniuose regionuose dėl sausumos minų ir sprogstamųjų po karo likusios ginkluotės liekanų (angl. ERW) žuvo arba buvo sužeista 4 710 žmonių. 85 proc. šių nukentėjusiųjų sudarė civiliai gyventojai, pusę šio skaičiaus sudarė vaikai (iš viso 1 171).
Įdomu ir tai, jog anksčiau E. Žvaigždino įkurti startuoliai buvo visiškai nesusiję su gynyba. Kaip teigė E. Žvaigždinas, startuolius jis kuria jau daugiau nei 20 metų. Keli ankstesni jo projektai – elektroninės prekybos mobiliojoje erdvėje platforma „Mobility Bee“, „restorano ant ratų“ įmonė „Spicy“. Pasak verslininko, šio priedo gaminimas – pirmas jo humanitarinis projektas.
Šiuo metu į dronų gamybos vystymą Lietuvoje dedama daug vilčių – vasario pabaigoje tuo metu krašto apsaugos ministro pareigas ėjęs Arvydas Anušauskas tvirtino, jog šie metai bus „lūžiniai“ dėl itin didelio įsigyjamo ginkluotės kiekio. Tuometinis ministras vienareikšmiškai pritarė dronų plėtrai ir jų naudojimui kariuomenėje.
„Šie metai išties yra lūžiniai vystant šias sistemas Lietuvoje. Kaip žinia, savo laiku Lietuvos kariuomenė atsisakė visų Kinijos gamybos detalių dronų, visi tie dronai perduoti Ukrainai. Po to orientavomės į naujus įsigyjimus, kurie pradėti 2022 metais pakeitus visą pirkimų grafiką, kuris buvo nustumtas labai toli, turėjo prasidėti 2028–2030 metais“, – spaudos konferencijoje sakė A. Anušauskas.
Nors Lietuvos kariuomenė siekia įsigyti daugiau dronų, kai kurie ekspertai teigia, jog Lietuvą pasiekia jau pasenę dronai, ar trūksta komunikacijos tarp ministerijos ir dronus valdančių karių.
O štai priedus dronams gaminančio startuolio įkūrėjas E. Žvaigždinas teigia, jog dronų gamyba ateityje nebūtinai bus labai paklausi – anot jo, reikėtų galvoti apie dar pažangesnių technologijų gamybą.
„Akivaizdu, kad dronai dabar yra hot topic. Bet mes labai atsiliekame nuo Azijos, kitų šalių. Reikėtų labai greitų veiksmų arba fokusuotis į tas technologijas, kurios yra visiškai inovatyvios“, – kalbėjo verslininkas.
Paramos ginkluotės pramonei ilgą laiką nebuvo
Savo pristatymą E. Žvaigždinas pradėjo paminėdamas, jog Rusija tiek į savo gynybos pramonę, tiek į krašto apsaugą, investuoja nepalyginamai daugiau nei Europos šalys. Pavyzdžiui, jei Europos šalių išlaidų šalies gynybai vidurkis nesiekia 2 proc., tai Rusijoje šiuo metu skiriama apie 6 proc. šalies biudžeto nuo BVP.
Nepaisant aplinkybių, ilgą laiką Europos sąjungoje paramos gynybos pramonei nebuvo.
„Ilgiausią laiką Europos struktūriniai ir investicijų fondai nenumatė specializuotos paramos, buvo draudžiama remti karo pramonę. Juokingiausia yra tai, kad nėra rizikos kapitalo startuoliams kurti. Mūsų regione didžioji dalis rizikos kapitalo fondų yra paremti Europos sąjungos pinigais“, – paaiškino E. Žvaigždinas.
„Akivaizdu, kad Europos Sąjungoje jau ilgą laiką nebuvo jokios paramos gynybos pramonei. Technologijoms nebuvo skiriama dėmesio. Dabar judame link kažkokio lygio karo ekonomikos“, – pridūrė verslininkas.
Kaip pasakojo verslininkas, Europos mastu pagaliau susikūrė specializuoti fondai, skirti remti karo pramonę – NATO innovation fund, European Defense Fund. O ir Lietuvoje atsirado rizikos kapitalo investicijų fondai, kuriuos domina investicijos į gynybos sektorių – Scale Wolf, Baltic Sandbox ir kiti.
E. Žvaigždino mintis papildė diskusijoje dalyvavusi LR krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė. Pasak jos, jei anksčiau į gynybos pramonę Europoje buvo žiūrima įtariai, dabar požiūris pasikeitė.
„Su karu Ukrainoje atėjo supratimas, kad tai nėra tas pats kaip narkotikai, ar kita nelegali veikla. O gynybos pramonė sustiprina mūsų visų saugumą ir gynybą. Todėl atsirado poreikis ją stiprinti – nebuvo tiesioginių investicijų į šią sritį. Su Europos gynybos pramonės strategija yra apibendrintai ir konsoliduotai pažvelgiama, ką mums reikia stiprinti“, – kalbėjo G. Tučkutė.
Tiesa, anot jos, viena pagrindinių problemų – integralumo trūkumas. Susiduriama su problema, kuomet vieno gamintojo pagaminti to paties kalibro šaudmenys ar sviediniai nebūtinai atitiks reikalavimus, kuriuos atitiks kito gamintojo produkcija, o skirtingų gamintojų produkcija apskritai gali būti nesuderinama tarpusavyje.
„Vis tik reikia stiprinti amunicijos gamybą, nes nesugebame patys savęs aprūpinti. Pavyzdžiui, dažnai naudojamas 155 mm artilerijos kalibras – jis naudojamas Ukrainoje ir jo visiems trūksta. Bet vieno gamintojo pagamintas sviedinys nebūtinai išpildys visus taiklumo reikalavimus“, – aiškino G. Tučkutė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Žydas žydui uodegos galo nekanda...:D
