Politologas, istorijos mokslų daktaras Bernaras Ivanovas kalbėjo, kad mažumos Vyriausybės įgalinimas būtų kaip kraštutinis ir nepageidaujamas scenarijus, ypatingai valdančiajai daugumai. Jo nuomone, tai reikštų nuolaidžiavimą konservatoriams bei sudarytų jiems sąlygas lengvai perimti valdžią po kitų rinkimų.
„Viskas yra įmanoma, bet mažumos Vyriausybė tarp galimų scenarijų – turbūt paskutinėje vietoje, kurios imtųsi dabartinė dauguma, kadangi tai būtų kapituliacija prieš konservatorius.
Tai yra žydra konservatorių svajonė – mažumos Vyriausybė, kuri nedirba, o kuri užima vietą ir ruošia kėdę konservatorių premjerui, premjerei po kitų rinkimų, kas, beje, manau, neišvengiama“, – dalijosi jis.
Pasak politologo, socialdemokratai stengėsi užkirsti kelią nepageidaujamam scenarijui, tačiau kraštutinis variantas vis tiek teoriškai įmanomas, nors mažai tikėtinas.
„Visų pirma, socialdemokratai persiplėšė, kad šito nebūtų, bet, kaip sakau, kaip kraštutinis variantas, tai viskas įmanoma.
Todėl, kaip kraštutinis variantas, tai gali būti kur nors ketvirtoje, penktoje vietoje“, – komentavo istorijos mokslų daktaras.
Nulis procentų, kad prezidentas paleis šį Seimą
B. Ivanovas, paklaustas, ar realu, kad remiantis Konstitucija prezidentas paleistų dabartinį Seimą, jis teigė, kad ne. Tokiu atveju prezidentui grėstų dideli nemalonumai. Bet koks bandymas tai padaryti sukeltų apkaltą ir nušalinimą dėl griežtų konstitucinių apribojimų.
„Absoliučiai nulis procentų, kad paleistų šį Seimą. Prezidentas negali paleisti tokio Seimo. Jeigu jis tai pabandytų, G. Nausėdai tiesiai apkalta ir nušalinimas grėstų, nes yra labai griežtas reglamentavimas to, prie kokių aplinkybių yra daroma“, – įvardijo pašnekovas.
Kaip ekspertas pastebėjo, Seimo paleidimas priklauso nuo valdančiosios daugumos ir prezidento sutarimo, o vienašališkai G. Nausėda to negali padaryti.
„Ir čia, iš esmės, yra daugumos ir prezidento sutarimo reikalas, nes procedūra pati gali įvykti, kai grynai yra atidirbtas mechanizmas tarp prezidento ir Seimo.
Vienašališkai prezidentas paleisti Seimo negali, pamename, Rolandas Paksas tuo grasino tada Seimui ir kuo tai baigėsi? Čia, suprantate, irgi toks labai hipotetinis dalykas, neturintis jokių perspektyvų“, – akcentavo jis.
Spurga: dabar realus variantas pakeisti „Nemuną Aušrą“ į „Vardan Lietuvos“ frakciją
Socialinių mokslų daktaras, politikos apžvalgininkas Saulius Spurga mano, kadangi dabartinė daugumos sutartis jau sudaryta, valdžios formavimui realus variantas būtų pakeisti „Nemuną Aušrą“ į „Vardan Lietuvos“ frakciją su 15 narių.
„Dabar dar yra daugumos [valdančiosios] Vyriausybė formuojama ir pasirašyta atitinkama sutartis. Kaip ten toliau klostysis, pažiūrėsime. Aš manau, kad tikrai yra variantas, jeigu „Nemuną Aušrą“ pakeistume „Vardan Lietuvos“ frakcija, kurie turi 15 narių. Tai ši dauguma būtų suformuota“, – sakė jis.
Ekspertas pasisakė, kad, pavyzdžiui, anksčiau valstiečiai ir „Vardan Lietuvos“ negalėjo bendradarbiauti dėl lyderių nesutarimų, bet dabar ši kliūtis išnyko. Dėl to toks bendradarbiavimo variantas būtų realus, jei „Nemuno Aušra“ atsisakytų dalyvauti valdančiojoje koalicijoje.
„Manau, pirmą kartą formuojant Gintauto Palucko Vyriausybę nebuvo įmanoma, kad valstiečiai ir demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ dirbtų kartu dėl to, kad lyderiai labai nesutarė.
Dabar šios problemos nėra, tai toks variantas yra realus. Tai, manau, kad reikėtų šį variantą pirmiau svarstyti, jeigu kartais grasinasi „Nemuno Aušra“ atsisakyti dalyvauti“, – komentavo politologas.
„Nemuno Aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis neseniai teigė, kad jo partija nemato galimybės dirbti valdančiojoje koalicijoje, jeigu nėra skiriami jos teikiami kandidatai.
Kita vertus, R. Žemaitaitis neatmetė galimybės siūlyti naujus kandidatus į ministrus, tačiau pabrėžė, jog tokiu atveju tai bus partijos nariai.
Opozicija svarsto mažumos Vyriausybės viziją, politologas svarsto kitaip
Socialinių mokslų daktaras komentavo, kad konservatoriai ir liberalų sąjūdis dabar jau svarsto remti mažumos Vyriausybę, ir toks scenarijus nėra atmetamas, nors jis būtų svarstomas tik kritiniais atvejais.
„O dabar jau girdime, kad ir konservatoriai, ir liberalų sąjūdis žada paremti mažumos Vyriausybę. Tai galbūt gali būti toks variantas“, – pabrėžė jis.
Politikos apžvalgininkas nemano, kad Seimas, pagal Konstituciją, imtųsi radikalių scenarijų, kad paleistų Seimą. Jis mano, kad prezidentas valdančioji koalicija darys viską, kad tai neįvyktų: „Nebūtinai prezidentas tą turi daryt. Matyt, ir Seimas tą gali skelbti, bet tai yra prastesnis scenarijus, nes manau, kad yra visos galimybės šiam Seimui dirbti visą kadenciją.“
Jansonas: prezidentas mato mažumos Vyriausybės galimybę
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Valdančiojoje daugumoje tvyrant įtampoms dėl Ministrų kabineto formavimo eigos, šalies vadovo Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog prezidentas mato mažumos Vyriausybės galimybę. Pasak patarėjo, tai galėtų apsunkinti koalicijos darbą, tačiau nėra grėsmė valdantiesiems.
„Prezidentas mato mažumos Vyriausybės galimybę. Ar tai yra pavojus? Vėlgi, pavojus kam?“ – antradienį „Žinių radijui“ sakė F. Jansonas.
„Yra buvusi mažumos Vyriausybė ir visai normaliai funkcionavo. Tai ar tai yra kažkokia grėsmė? Ne. Tai yra, turbūt, iššūkis veikimui – iš esmės, kaip buvome prieš gerą mėnesį, toje pačioje vietoje esame dabar. Yra trys galimybės: dirbti su „Nemuno aušra“, dirbti su „Vardan Lietuvos“ ir dirbti mažumoje. Visos jos kaip buvo ant stalo, taip ir tebėra“, – dėstė jis.
Tiesa, anksčiau Prezidentūra buvo teigusi, jog valdantiesiems dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis būtų netinkamas kelias.
„Šiandien mes turime tokią padėtį, kad jeigu ne ši koalicija – tai, veikiausiai, mažumos Vyriausybė, kas, mano įsitikinimu, būtų labai prastas kelias. Pirmiausia tai būtų netvarus kelias ir, veikiausiai, tokia Vyriausybė žlugtų arba patirtų labai didelį spaudimą svarstydama kitų metų valstybės biudžetą“, – anksčiau „Žinių radijui“ dėstė prezidentas.
Pirmalaikiai Seimo rinkimai – maža tikimybė
Konstitucija numato, kad prezidentas gali skelbti pirmalaikius Seimo rinkimus, jeigu parlamentas per 30 dienų nepriėmė sprendimo dėl Vyriausybės programos arba nuo pirmojo projekto pateikimo per 60 dienų Seimas du kartus iš eilės programai nepritaria.
Klausiamas, ar susiklosčius tokioms aplinkybėms G. Nausėda šauktų pirmalaikius Seimo rinkimus, F. Jansonas teigė, jog kol kas tai tik teoriniai svarstymai, kurių tikimybė – maža.
„Visi sprendimai įmanomi – tiek pirmalaikiai rinkimai, tiek tolesnis darbas su laikinosiomis Vyriausybės ir laukimu, kad galiausiai kažkokios daugumos susiformuos ir Vyriausybės programos vienaip ar kitaip bus patvirtintos. Bet ta tikimybė, kad lapkričio viduryje prie tokios situacijos prieitume – kol kas yra labai maža“, – kalbėjo šalies vadovo patarėjas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
