bernaras ivanovas

Nežinomybės dėl kandidatų į prezidento postą – vis mažiau. Ignas Vėgėlė jau ne tik atvirai kalba, kad rinkimuose dalyvaus, bet ir tikina neketinantis pralaimėti. Gitanas Nausėda galutinio žodžio nepasako, bet jau kalba jaučiantis atsakomybę dėl šalies. Žodinės kovos jau prasidėjo, visgi dalis apžvalgininkų siūlo nenurašyti ir premjerės Ingridos Šimonytės galimybių. Pirštinę pavasarį vyksiančiuose Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai mesti ketina kone dešimt varžovų.

Konservatoriai pradėjo „demokratijos šventę“ ir savo kandidato į prezidentus paiešką. Tarp realiausių favoritų įvardijami dabartiniai ministrai ir premjerė. Ekspertų šios pavardės nedžiugina, o kai kurios netgi pykdo. TS-LKD organizuoja atvirus pirminius prezidento rinkimus, kurių metų išsirinks savo kandidatą, kuris kitų metų pavasarį varžysis dėl Daukanto rūmų.

Po Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo girdėti nemažai nusivylimo balsų. Tačiau kyla klausimas – ar tikrai dėl nuviltų lūkesčių kalti Vilniaus susitikimo sprendimai, ar kur kas anksčiau ir visai kitų žmonių padarytos klaidos? Apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentare“ su politologu Bernaru Ivanovu.

Daugiau nei 7600 eurų į rankas algos per mėnesį gaunantys europarlamentarai, kaip ir mūsų savivaldybių tarybų nariai, kas mėnesį gauna išmokas darbo išlaidoms po beveik 5000 eurų. Nors jų niekas reguliariai netikrina, išlaidų neprašo, dalis lietuvių parlamentarų tikina čekius kaupiantys. „Noriu pripažinti iš karto, kol neprasidėjo tyrimai ir kas nors nepradėjo ko nors aiškintis, būdamas Europos parlamento nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu.

Kilus skandalui, kai paaiškėjo, kad mokesčių mokėtojų pinigus dar dirbdama Kauno miesto taryboje galimai savinosi ir švietimo ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, penktadienį – valdančiųjų tyla. Pati ministrė iš posto nesitraukia, tačiau klausimų kelia ir premjerės Šimonytės elgesys. Prieš užimdama pareigas Šimonytė dievagojosi, kad susikompromitavusių ministrų jos Vyriausybėje nebus, o jei toks ar tokia nesitrauktų, esą atsistatydintų ji pati.

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį vetavo Seimo priimtą įstatymą dėl nacionalinių ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Anot šalies vadovo, Rusijos piliečiams šis įstatymas yra griežtesnis nei baltarusiams, todėl reikia jį suvienodinti. Valdžios atstovams nesutariant, politologas Bernaras Ivanovas sako, kad ši ši problema nėra klausimas, kurį Lietuva turėtų spręsti viena.

Prezidentas Gitanas Nausėda jaunystėje buvęs komunistų partijos narys. Žurnalistas Dovydas Pancerovas paviešino Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentus, kuriuose yra ir Gitano Nausėdos komunistų partijos nario pažymėjimas, prašymas priimti į partiją ir kiti tai liudijantys dokumentai. Nors šio fakto skelbti viešai Nausėda neprivalėjo, prezidentas pildydamas kandidato anketą pasirinko narystę komunistų partijoje nutylėti.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir parlamentarė Agnė Širinskienė kibo viena kitai į atlapus. Širinskienei pradėjus feisbuke skųstis Šimonytės dėmesiu, Vyriausybės vadovė atsakė ne itin mandagiais žodžiais – esą Širinskienė maudosi šūde. „Pakviečia į Seimą juokdarius, klounus, kurie čia tyčiojasi iš mūsų visuomenės.