Politologo, istorijos mokslų daktaro Bernaro Ivanovo nuomone, neverta ieškoti gilios šio susitikimo prasmės, nes, viena vertus, mes nežinome, ką tiksliai vengrų ministrui perdavė R. Žemaitaitis, kita vertus, tai greičiausiai yra dar viena „aušriečio“ proga pakliūti į žiniasklaidą.
„Ieškoti prasmės, manau, neverta. Ji visiškai simbolinė ir, be abejo, parodoma kas yra prioritetas. Nežinau, kiek susitikimas reiškia solidarizavimąsi. Čia reikia paties Žemaitaičio klausti, ką jis apie tai galvoja – ar jis solidarizuojasi su vengrais, ar priešingai – galbūt jis susitiko su ministru, pareikšdamas protestą dėl Vengrijos vykdomos politikos ir t. t. Galima daug ironizuoti, tačiau prasmės, manau, ieškoti neverta“, – komentuoja ekspertas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto daktaras Vytautas Valentinavičius pastebi, kad R. Žemaitaičio susitikimas su Vengrijos diplomatijos vadovus siunčia žinią ir tarptautinei, ir vidinei Lietuvos auditorijai.
„Bendrai susitikimas parodo, kad pas mus yra populistinė partija, visi suprantame, kad ji egzistuoja. Vaizdas toks, kad iš tiesų kita nuomonė labai akivaizdi, ji kraštutinė“, – trumpai įvertina pašnekovas.
Vengrijoje artėja rinkimai: išnaudoti situaciją siūlo ir kitiems politikams
B. Ivanovas akcentuoja, iš esmės Lietuvos pozicija daugeliu klausimu, ypač dėl Rusijos karo Ukrainoje, nėra artima Vengrijos pozicijai.
„Bendrai paėmus, Vengrijos pozicija mums nėra artima, kalbant apie situaciją su Rusijos agresija ir panašiai. Vengrai iki šiol naudoja energetinius išteklius iš Rusijos ir turbūt dar naudos. Tuo klausimus visada gali kažką pasakyti susitikęs, taip pat į kamerą“, – sako politologas.
Savo ruožtu V. Valentinavičius pabrėžia, kad Lietuva bando atsiriboti nuo Vengrijos, nors Europos Sąjunga (ES) mėgina išlaikyti dialogą su šia svarbia ekonomine ir strategine partnere. Be to, Lietuvoje tarnybą atlieka Vengrijos kariai.
„Pirmiausia Lietuvos užsienio politika linkusi tam tikra prasme atsiriboti nuo Vengrijos ir Orbano politikos. Tačiau kitas aspektas, kad vis dėlto Europos Sąjunga bando bet kokiais būdais kalbėtis su Vengrija, nes ji yra ir ES, ir NATO šalis, todėl reikia atrasti dialogą, ar palaikyti sankcijas, ar ne, ir kitokiais klausimais“, – akcentuoja ekspertas.
Vis dėlto situaciją galima išnaudoti ir mūsų naudai. Vengrijos valdančiųjų partijai „Fidesz“ priklausantis ministras į Lietuvą atvyko aplankyti vengrų karių. Todėl tai būtų buvusi puiki proga ir kitiems politikams susitikti su P. Szijjartu
„Buvo išnaudota erdvė, kurios nepanaudojo tie, kurie galėjo. Tai reiškia, kad ir (URM – red. past.) viceministras galėjo pasidaryti nuotrauką, padaryti susitikimą, aptarti kai kuriuos klausimus. Nors nuomonės nesutampa, bet galima tam tikrus aspektus pasakyti.
Pavyzdžiui, jog mes džiaugiamės, kad Vengrija vis dėlto išlaiko principingumą ir skiria savo karinius pajėgumus ginti Lietuvą Baltijos šalis, kad tęsia savo įsipareigojimą NATO ir kiti pozityvūs dalykai, nes tai yra faktai.
Tai kodėl to fakto gerai neiškomunikuoti ir nepasakyti, kad vis dėlto yra tęstinio Vengrijos įsipareigojimo? Tačiau Lietuva vis laikosi izoliavimo politikos, nors izoliavimas, remiantis politikos mokslų ir tarptautinių santykių teorijomis, nėra pats geriausias variantas“, – komentuoja V. Valentinavičius.
Pasirodyti kitoje šalyje vengrų ministrui svarbu ir dėl kitos priežasties – B. Ivanovas primena, kad 2026 m. Vengrijoje vyks parlamento rinkimai, o tai, anot politologo, mūsų Vyriausybės politikai kaip tik galėtų išnaudoti.
„Bet kokiu atveju, vengrų situacija gali pasikeisti. Pamename kas buvo su Lenkija? Lenkijai irgi buvo didžiulės pretenzijos iš Europos Sąjungos dėl jų konstitucinio teismo, dėl žiniasklaidos, bet įvyko rinkimai, pasikeitė valdžia ir demokratija veikia. Todėl aš manau, kad dabar Vengrijos premjerui yra kritinė situacija“, – dėsto B. Ivanovas.
„Matyt, būtų prasminga Lietuvos Vyriausybės atstovams pasikviesti pabendrauti galbūt ir Vengrijos opozicijos atstovus, pavyzdžiui, Budapešto merą, kuris yra opozicijoje“, – priduria jis.
Budapeštui meras Gergely'is Karácsony'is priklauso opozicinei Vengrijos žaliųjų partijai „Dialogas“, Vengrijoje sutrumpintai vadinamai „Párbeszéd“.
Žemaitaičio susitikimo su Szijjartu nesureikšmina
Paviešinus, kad R. Žemaitaitis susitiko su Vengrijos diplomatijos vadovu, viešojoje erdvėje pasipylė klausimai ir nuogąstavimai, ar neturėjo vengrų politiko pasitikti mūsų Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovai, ar pasitikdamas P. Szijjartą R. Žemaitaitis nepažeidė įstatymų ir t. t.
B. Ivanovas ragina pirmiausia atsižvelgti į tai, kokio lygmens susitikimas tai buvo – ar aukščiausio lygio, kuriame turi dalyvauti URM ar kitos diplomatinės institucijos, ar žemesnio lygio, privatus susitikimas.
„Bet koks ministras gali atvažiuoti privačiai tiesiog apsipirkti – tai yra įmanoma ir tai vyksta“, – atkreipė dėmesį politologas.
„Jeigu tai yra oficialus vizitas, kurį derina diplomatinės tarnybos, protokolo tarnybos, tai yra viena. <...> Jeigu vizito statusas nėra aukštas, su vengrų atstovu, su ministru gali susitikti bet kas, netgi visuomeninių organizacijų atstovai, draugai, pažįstami ir t. t. Jeigu tai yra valstybinis vizitas, tada visai kas kita“, – paaiškino B. Ivanovas.
Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teigimu, R. Žemaitaičio ir Vengrijos kolegos Peteriu Szijjarto susitikimas buvo privatus.
V. Valentinavičius pastebi, kad susitikime buvo panaudota daug simbolikos, tačiau pats susitikimas – gerai išnaudota R. Žemaitaičio proga.
„Politikams niekas nedraudžia susitikti ir kalbėtis. Aš pats pažiūrėjau tą nuotrauką. Iš tiesų, susitikime panaudota tam tikra simbolika (vėliavos, tarsi egzistuoja susitikimo formatas), bet iš tiesų niekas tikrai neapriboja parlamento nario galimybės susitikti su kitos vyriausybės vadovu ir panašiai“, – komentuoja pašnekovas.
Vengrų ministras į Šiaulius atvyko aplankyti vengrų karių, nes vasarą Vengrija perėmė vadovavimą Baltijos oro policijos misijai.
R. Žemaitaitis sako su vengrų ministru pasirašęs susitarimą, bet nedetalizuoja jo turinio.
Tuo metu Lietuvos diplomatijos vadovas K. Budrys pirmadienį su vizitu lankėsi JAV.
Sąlygas Žemaitaičiui veikti sudarė kiti politikai
R. Žemaitaitis su vengrų ministru susitiko vystant „Nemuno aušros“ lyderio ir K. Budrio konfliktui dėl Lietuvos užsienio politikos krypčių. IKad ir kaip piktintųsi socialdemokratai, opozicija ar kiti, V. Valentinavičius atkreipia dėmesį – būtent Lietuvos politikai sudarė sąlygas šiam R. Žemaitaičio veiksmui.
„Aš manau, jeigu būtų daugiau kompetencijos Vyriausybės vadovei, (Lietuvos socialdemokratų – red. past.) partijos pirmininkui, galbūt jie daugiau kalbėtųsi ir nesudarytų tokių galimybių ponui Žemaitaičiui, naudotis tokiomis progomis“, – sako jis.
V. Valentinavičius kritikuoja K. Budrį, kuris, jo teigimu, padarė klaidų. Viena iš naujausių – veltis į viešą apsižodžiavimą.
„Manau, kad užsienio politikos vadovas, ministras Budrys padarė tam tikrų klaidų ir suteikė galimybę Žemaitaičiui jį kritikuoti. <...> Pats užsienio reikalų ministras tarsi nekalba su Vyriausybės vadove, reiškia tam tikrą kitokią nuomonę ir pykdo patį Žemaitaitį. Manyčiau, kad konfliktas tam tikra prasme buvo išprovokuotas“, – pažymi KTU tyrėjas.
Kita vertus, R. Žemaitaitis, ekspertų vertinimu, daro viską, kad ir vėl sukeltų konfliktą ir patrauktų į save žurnalistų dėmesį. Priežastis gali būti ne tik dėmesio troškimas, bet ir kerštas koalicijos partneriams dėl ministerijų.
Juk mėnesį be vadovo buvusią Kultūros ministeriją „aušriečiai“ gavo paskutinėmis minutėmis įvykus portfelių mainams su socialdemokratais – taip iš „Nemuno aušros“ rankų buvo išplėšta Energetikos ministerija.
„Visada reikia žiūrėti, iš kur kyla toks „Nemuno aušros“ arba Žemaitaičio elgesys. Tas elgesys yra iš nepasitenkinimo. Jeigu atsektume, kur tas yra nepasitenkinimas, pradinė stadija – ministerija, vėliau nepasitenkinimas kitais dalykais“, – komentuoja V. valentinavičius.
„Čia yra tam tikri neapgalvoti, neapskaičiuoti žingsniai, ir dabar mes turime tokį rezultatą“, – priduria jis.
Žemaitaitis susitiko su vengrų ministru Szijjartu
Kaip skelbta, „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis pirmadienį susitiko su Vengrijos užsienio reikalų ministru P. Szijjartu.
„Su Vengrijos užsienio reikalų ir ekonomikos ministru P. Szjjárto aptarėme Lietuvai svarbius klausimus. Stiprus žmogus ir savo teisinga nuomone“, – pirmadienį „Facebook“ paskelbė R. Žemaitaitis.
„Aušriečių“ lyderis teigė P. Szijjartu padėkojęs už Vengrijos indėlį vykdant NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse bei aptaręs kitus, jo atžvilgiu, aktualius klausimus.
„Vengrijos oro policija budėjo pastaruosius mėnesius Lietuvoje. Jie padėjo mums išvengti galimų incidentų, karinių konfliktų, ne vieną kartą kilo į orą. Natūralu, kad padėkojau ministrui, kurio Vyriausybė labai daug prisideda prie mūsų saugumo“, – pirmadienį Eltai sakė R. Žemaitaitis.
„Apie viską (su ministru – ELTA) pakalbėjome: apie politiką, apie migraciją, apie problemų sprendimo būdus, kas yra svarbu. Svarbūs ekonominiai dalykai buvo apkalbėti ir išdiskutuoti, galimybė, kad (Vengrija – ELTA) turėtų ekonominius santykius su mumis“, – dėstė jis.
P. Szijjarto ministro pareigas eina nuo 2014 m. ir yra vienas iš artimiausių Vengrijos premjero Viktoro Orbano komandos žmonių.
Nuo liepos 31 d. Vengrija perėmė vadovavimą Baltijos oro policijos misijai.
Žemaitaitis: „Šunys loja, karavanas važiuoja“
R. Žemaitaitis taip pat sakė nesibaiminantis oponentų kritikos dėl susitikimo su prieštaringai vertinamu Vengrijos politiku.
„Tegul sako, kas ką nori. Šunys loja, karavanas važiuoja. Jeigu žmonės į viską žiūri per vieną prizmę ir per vieną asmenį, o ne per pačią tautą – jiems sėkmės. Aš žiūriu šiek tiek plačiau, kas yra apskritai valstybėje“, – sakė „aušriečių“ lyderis.
Prezidentūra kritiškai įvertino šį politikų susitikimą, akcentuodama, kad R. Žemaitaitis bando kurti alternatyvią užsienio politiką. Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas ragino laikytis vienos užsienio politikos linijos.
Pastaruoju metu R. Žemaitaitis žeria kritiką Lietuvos užsienio politikai. Politiko vertinimu, netinkama užsienio politika griauna pasitikėjimą valstybe. Be to, „Nemuno aušros“ lyderio manymu, būtent dėl netinkamų diplomatinių sprendimų Lietuva nesusitvarko su kontrabandinių balionų antplūdžiu iš Baltarusijos.
„Aušriečių“ pirmininkas negaili pastabų ir šalies diplomatijos vadovui Kęstučiui Budriui, vadindamas politiką „baudžiauninko mentaliteto žmogučiu“. Naujienų portalui „Delfi“ pirmadienį politikas užsiminė manąs, kad ministrei pirmininkei derėtų atsisveikinti su K. Budriu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Po to, buvęs politikas su savo komanda vienašališkai ir savo nuožiūra pavadino taivanio atstovybė. Tuomet viskas buvo gerai?
