Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
Waldemar Tomaszewski
Pirmasis kandidatų į Seimo narius LLRA-KŠS sąraše žengia partijos lyderis, europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis. Politikas į skandalus dažniausiai pakliūva dėl savo prorusiško požiūrio.
Vizitai į Rusiją
2013 m. spalį Valstybės saugumo departamentas (VSD) paviešino informaciją, kurioje nurodoma, kad 2012 m. Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdyboje yra lankęsi LLRA-KŠS bei Lietuvos rusų sąjungos atstovai.
Taip pat minima, kad valdybos atstovai galėjo turėti kontaktų ir su kitų Lietuvos politinių partijų atstovais, tačiau jos konkrečiai nenurodomos.
Pats W. Tomaszewskis neigė informaciją apie partijos narių vizitą į Rusiją ir tvirtino, kad ji atsirado dėl VSD nekompetencijos. Politikas tai vadino dezinformacija.
Tuomet 2014 m. kovą VSD bandė įspėti W. Tomaszewskį, kad per jį gali būti bandoma vykdyti priešišką Lietuvai veiklą. Tačiau jis atsisakė šiuo klausimu susitikti ir kalbėtis su VSD pareigūnu.
Georgijaus juostelė švarko atlape
2014 m. tuometis Seimo narys W. Tomaszewskis patraukė žiniasklaidos akį, nes gegužės 9 d. Vilniaus Antakalnio kapinėse vykusiame Pergalės dienos minėjime į švarko atlapą buvo įsisegęs Georgijaus juostelę.
15min.lt portalo žurnalistų paklaustas, kodėl šalia Georgijaus juostelės segi Lenkijos vėliavos spalvų juostelę, bet ne lietuvišką trispalvę, politikas sakė: „Tai yra tam tikras simbolis, o jūs, ką, už fašistus? Už Hitlerį? Jūs manote, kad čia buvo labai bloga diena, kai mes visi kartu nugalėjome Hitlerį? Lenkai, rusai, serbai...“
Po ketverių metų Seime bandant uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus juostas, W. Tomaszewskis piktinosi konservatorių iniciatyva, sakydamas: „[Konservatoriai] nežino, kas yra Georgijaus juostelė. Jie bando uždrausti šventojo simbolį“.
Kritikavo protestus Maidane
2014 m. Ukrainoje prasidėjus Maidano įvykiams, W. Tomaszewskis tvirtino, kad politiniai vadovai neturėtų būti renkami naudojant Molotovo kokteilius. Politikas protestus Ukrainoje lygino su bolševikų revoliucija 1917 m.
Jis taip pat viešai kritikavo naująją, Vakarų remiamą, bet Maskvos nepripažintą, Ukrainos Vyriausybę, kuri, anot politiko, netinkamai elgėsi tautinių mažumų atžvilgiu. W. Tomaszewskis sakė, kad nors bet kokie ginkluotų pajėgų veiksmai yra smerktini, bet „reikia pasakyti tiesą apie konflikto ištakas“.
Vėliau LLRA-KŠS lyderis Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ Maidano protestus vadino „didžiausiu blogiu“. Tame pačiame interviu jis piktinosi sprendimais Lietuvoje išjunginėti Rusijos televizijų kanalus dėl agresyvios antilietuviškos propagandos.
Susitiko su nacionalbolševiku organizacijos lyderiu
2022 m. W. Tomaszewskis pateko į skandalą, kai susitiko su Vilniuje apsilankiusiu Rusijos ideologo Aleksandro Dugino bendražygiu, nacionalbolševikų organizacijos „Falanga“ lyderiu Bartošu Bekieriu.
Po bendra nuotrauka A. Dugino bendražygis rašė: „Su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovu ir Lenkų sąjungos pirmininku, Europos Parlamento nariu Waldemaru Tomaszewskiu. Kova už lenkų švietimą tęsiasi, Lietuvos Respublikos valdžia pažeidinėja savo sutartinius įsipareigojimus, uždaro lenkiškas mokyklas, gąsdina mokytojus. W. Tomaszewskis skelbia atkaklią ir principingą kovą už Lietuvos lenkų teises“.
Naujienų portalui tv3.lt W. Tomaszewskis teigė, kad vykusiame ansamblio „Wilenka“ koncerte, dalyvavo daug žmonių, o tarp jų buvo ir žurnalistais prisistačiusių asmenų. Tiesa, jis patikino nė su vienu, paprašiusiu pakalbėti jo interviu, nesusipažinęs ir darbo pažymėjimų neprašęs.
O B. Bekierio jis teigia nepažinojęs ir apie jį negirdėjęs: „Tai vienas pokalbis buvo su šiuo minėtu ponu. <…> Prisistatė esantis iš portalo. Turėjo kamerą, pasikalbėjome apie 10 minučių. O po to paprašė nuotraukos. Naujienų portalui tv3.lt užsiminus, kad ekspertai B. Bekierį įvardija kaip žmogų, keliantį grėsmę Lietuvos saugumui ir paklausus, ar su šia informacija W. Tomaszewskis yra susipažinęs, LLRA-KŠA pirmininkas tvirtino, kad neva „čia kažkokie juokai“.
Romualda Poševeckaja
5-oji LLRA-KŠS rikiuojasi R. Poševeckaja – buvusi „Pervyj Baltyskij“ žurnalistė. Svarbu paminėti tai, kad „Pervyj Baltyskij“ viešojoje erdvėje gerai žinomas kaip Kremliaus propagandą skleidžiantis kanalas.
Sąsajos su abejotinos reputacijos kanalu
Ypač daug visuomenės nepasitenkinimo „Pervyj Baltijskij“ kanalu sukėlė 2013 m. transliuota laida „Žmogus ir įstatymas“. Vienoje iš laidos serijų buvo iškraipyti faktai apie 1991 m. sausio 13-ąją vykusius įvykius Vilniuje, kai sovietų kariuomenė šturmavo Vilniaus televizijos bokštą, iš viso žuvo 13 lietuvių, stojusių ginti šalies laisvę. O laidoje buvo teigiama, kad sovietų atakos nebuvo – „savi šaudė į savus“.
Be to, 2014 m. VSD paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje vienu iš Rusijos įtakos instrumentų, siekiant įgyvendinti informacinės ir ideologinės politikos uždavinius, yra rusakalbės žiniasklaidos priemonės „Litovskij kurjer“, „Obzor“, „Ekspress nedelia“ ir „Pervyj Baltijskij“.
Visgi abejotina kanalo reputacija nesustabdė W. Tomaszewskio ir R. Poševeckajos nuo bendravimo su šio Kremliaus propagandą skleidžiančios kanalo atstovais. 2015 m. įvyko W. Tomaszewskio ir tuometinės Vilniaus tarybos narės R. Poševeckajos susitikimas su „Pervyj Baltijskij“ direktoriumi Antonu Blinovu. Tiesa, po sutikimo nė vienas iš žmonių neatskleidė, koks buvo susitikimo tikslas.
„Atvažiavo mano kolegos, mano draugai, kuriuos aš pažįstu 10 metų, atvažiavo Latvijos Latvijos piliečiai, tai pasakykite, koks kriminalas, kad aš galiu susitikti su savo draugais? Ar matote kriminalą čia? Apie ką Jūs kalbate su savo kolegomis, kai Jūs susitinkate neformalioje aplinkoje? Ar Jūs nebendraujate su savo kolegomis? Tai aš neklausiu, apie ką Jūs bendraujate“, – tada žiniasklaidai sakė R. Poševeckaja, klausiama, kas buvo aptariama ketvirtadienio vakare.
Visgi tokį susitikimą su akivaizdžiai Kremliaus propagandą skelbiančiu kanalu, kiti politikai įvertino kaip nelojalumą Lietuvos valstybei.
„Jau ne pirmą kartą stebime, kaip W. Tomaszewskis bendrauja su Kremliaus atstovais. Būtent tokiu galime vadinti ir A. Blinovą, nes „Pervyj Baltijskij“ – tai nėra žiniasklaidos priemonė, tai – Kremliaus ruporas. Ir W. Tomaszewskis tai gerai žino“, – 2015 m. buvo skelbiama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narės Rasos Juknevičienės pranešime spaudai.
Su „Pervyj Baltijskij“ dar 2014 m. bendrauti atsisakė ir keletas nevyriausybinių organizacijų, kurios savo pasirinkimą grindė tuo, jog prorusiškas kanalas neatitinka žiniasklaidos skaidrumo kriterijų.
Jaroslav Narkevič
Vienas iš žinomiausių ir skandalingiausių LLRA-KŠS kandidatų į Seimo narius – 11-uoju numeriu sąraše kandidatuojantis J. Narkevič – ilgametis Seimo narys, bei buvęs Susisiekimo ministras. J. Narkevič taip pat gerai žinomas ir už įsitraukimą į ne vieną visuomenę sudrebinusį skandalą.
Skvernelio išasfaltuotas keliukas
Vienas iš daugiausiai visuomenės dėmesio sulaukęs skandalas, kuriame plačiai skambėjo ir J. Narkevič pavardė, buvo pinigai, skirti Trakų rajono keliams ir S. Skvernelio gatvės asfaltavimas. 2019-aisiais paaiškėjo, kad Vyriausybė J. Narkevič teikimu papildomai skyrė daugiau nei 300 tūkst. eurų Trakų rajono savivaldybės keliams. Primename, kad tada politikas į Seimą buvo išrinktas Trakų rajono apygardoje.
Netrukus paaiškėjo ir tai, kad iš Vilniaus rajono keliams Vyriausybės papildomai skirtų 300 tūkst. eurų, beveik visi jie atiteko S. Skvernelio gatvei, o pinigus keliams perskirstyti siūlė pats J. Narkevič.
Neteisėtai atleido Lietuvos pašto valdybą
Kitas gana plačiai nuskabėjęs skandalas buvo Lietuvos pašto valdybos atleidimas. 2019 m., dar truputį prieš kelių finansavimo skandalus, tuometinis susisiekimo ministras J. Narkevičius atleido visą ministerijos valdomos įmonės Lietuvos paštas valdybą ir suformavo naują.
Ministerija skelbė, kad taip siekiama glaudesnio bendradarbiavimo ir didesnio Lietuvos pašto įsiklausymo į visuomenės poreikius, valstybės interesus. Generalinė prokuratūra vėliau nustatė, kad Lietuvos pašto valdyba buvo paskirta neteisėtai ir negali priimti sprendimų.
Vaišinosi kitų sąskaita
Skandalas, susijęs su J. Narkevič, kilo ir po to, kai paaiškėjo, kad jo vakarienes komandiruotėse užsienyje apmokėjo Automobilių kelių direkcija, „Lietuvos geležinkeliai“ bei Klaipėdos uosto direkcija. Šią situaciją nagrinėjo ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, kuri nustatė, kad šiais veiksmais J. Narkevič pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Seimo viešbutyje apgyvendino dukrą
Dar J. Narkevič buvo pareikšti įtarimai Seimo viešbutyje apgyvendinus savo dukrą Karoliną Narkevič. Neturkus po skandalo Seimo kanceliarija sulaukė ministro prašymo, kuriuo jis atsisakė vietos Seimo viešbutyje.
Be to, vieta Seimo viešbutyje J. Narkevič neturėjo priklausyti jau vien dėl to, kad politikas savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs arčiau nei 25 km iki Vilniaus. Taip pat paaiškėjo, kad Trakuose gyvenantis J. Narkevič ne tik turėjo vietą Seimo viešbutyje, bet ir butą Vilniuje, kurį ministro žmona nuomojo.
Bet tai nebuvo paskutinis skandalas, susijęs su J. Narkevič nekilnojamuoju turtu. Portalas lrt.lt paskelbė, kad tuometinis ministras už namo Trakuose rekonstrukciją galėjo atsiskaityti viešaisiais konkursais. Už paskui J. Narkevič iš paskos besivelkančius skandalus prezidentas Gitanas Nausėda ne kartą ragino politiką trauktis iš ministro pareigų.
Edita Tamošiūnaitė
7-oji sąraše LLRA-KŠS yra Edita Tamošiūnaitė – 2013-2014 m. buvusi Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė, ilgametė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė ir dabartinė Vilniaus rajono savivaldybės mero pavaduotoja.
Neigiamo atgarsio pastaruoju metu politikė susilaukė dal jai pateiktų įtarimų įsitraukimo vadinamojoje „čekiukų“ byloje. Rugpjūčio pradžioje buvusiai Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narei Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pareiškė įtarimus dėl galimo piktnaudžiavimo panaudojant lėšas, skiriamas tarybos narės veiklos išlaidoms apmokėti.
STT duomenimis, eidama sostinės tarybos narės pareigas ir galimai piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi E. Tamošiūnaitė savivaldybės administracijai galėjo padaryti beveik 6,5 tūkst. eurų žalą.
Rita Tamašunienė
Buvusi Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ministrė, dabartinė Seimo narė Rita Tamašunienė LLRA-KŠS kandidatų į Seimo narius sąraše žengia 10-a. O į kone didžiausią savo skandalą R. Tamašunienė buvo įsivėlusi 2019 m., tik pradėjusi eiti VRM ministrės pareigas.
Gyventojai pasipiktino neveiksnumu
Nepasitenkinimas tuometine vidaus reikalų ministre kilo, kai Alytuje padangų perdirbimo gamykloje kilo didžiulis gaisras. Vietos valdžia kritikavo Vyriausybę, kad ši dėl gaisro nepaskelbė ekstremalios situacijos valstybės mastu. Anot jos, tai būtų užtikrinę geresnį pajėgumų valdymą, gaisro padarinių šalinimą.
Nepasitenkinimą išreiškė ir dalis Lietuvos žmonių, kurie pradėjo pasirašinėti peticiją dėl R. Tamašunienės atleidimo iš VRM ministrės pareigų. Peticiją pasirašė net kelios dešimtys tūkstančių žmonių.
„Ekologinė nelaimė Alytuje akivaizdžiai parodė, kad Vyriausybė visiškai neužtikrina savo šalies piliečių saugumo nelaimių atveju, nesugeba suteikti bet kokios realios pagalbos, atvykę į katastrofos vietą šeštą dieną, Vyriausybės atstovai nelabai gaudėsi situacijoje, tik trukdė darbą ir jokios realios pagalbos nepasiūlė, maža to, palikusi Alytaus savivaldybę ir jos merą kapstytis patiems, ministrė dar sugebėjo priekaištauti jam dėl piaro ir išrėžti, kad už visus nuostolius gyventojams ir įmonėms atsakys pati savivaldybė“, – rašoma peticijoje.
Anot jos, R. Tamašunienė viešai teigė, kad pagalba teikiama, nors realiai visus darbus atliko Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis.
Josif Rybak
6-asis LLRA-KŠS sąrašo numeris – Josif Rybak – buvęs Šalčininkų rajono savivaldybės meras bei dabartinis vicemeras.
Šis kandidatas į Seimo narius 1987-1989 m. buvo Tarybų Sąjungos komunistų partijos narys. O daugiausiai J. Rybak prasikalto, kai 2014 m. eidamas Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas gavo 1880 litų (544,49 eurų) baudą už teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles Šalčininkų rajone nevykdymą.
Bausti už rinkėjų papirkinėjimą
LLRA-KŠS partija taip at yra įsivėlusi į ne vieną skandalą, susijusį su pačiais rinkimais į įvairių valstybės tarnautojų postus. Štai šių metų pradžioje Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) atmetė LLRA-KŠS skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo, kad 2022 metų gruodį eglučių įžiebimo šventėse Vilniaus rajone dovanomis vaikams netiesiogiai papirkinėjo rinkėjus.
Skundą LLRA-KŠS grindė tuo, kad dovanėles vaikams – saldainius – pirko ir dalino visuomeninė organizacija Lietuvos lenkų sąjunga, o ne partija, ir tai esanti sena kasmetinė tradicija. LLRA-KŠS pažymėjo, kad renginiuose dalyvavę jos Seimo nariai agitacinių kalbų nesakė, o dalyvauti jiems priklausė pagal pareigas ir su partine priklausomybe tai nesusiję.
Visgi VAAT tokie argumentai neįtikino: teismas pareiškė pritariantis Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadai, kad LLRA-KŠS ir Lietuvos lenkų sąjungos atstovai „bendrai veikė rinkimų politinės kampanijos metu“.
VRK pernai birželį priėmė sprendimą, kad LLRA-KŠS eglučių įžiebimo šventėse Vilniaus rajone dovanomis vaikams netiesiogiai papirkinėjo rinkėjus prieš tuomet artėjančius savivaldos rinkimus kovą. VRK pažymėjo, kad dovanėles vaikams – saldainius – pirko Lietuvos lenkų sąjunga, kuri yra glaudžiai susijusi su LLRA-KŠS: minėtosios organizacijos valdymo organuose dalyvauja buvę kandidatai į savivaldybės tarybą, mero postą, organizacijoms vadovauja W. Tomaszewskis. Nors renginių metu dovanėles įteikė samdyti animatoriai, anot komisijos, juose dalyvaujantys ir rinkimams besiruošiantys kandidatai „buvo propaguojami ir didinamas jų žinomumas“.
Nepritarė rinkimų rezultatams
LLRA-KŠS į skandalą įsivėlė ir 2023 m. vykusiuose savivaldybių merų rinkimuose, kai LLRA-KŠS patyrė istorinę nesėkmę Vilniaus rajone, kai pirmą kartą nuo Vilniaus rajono savivaldybės įkūrimo, į mero postą buvo išrinktas ne LLRA-KŠS priklausantis kandidatas.
Visgi W. Tomaszewskis tada teigė, kad rinkiminė kova buvo nešvari, o rezultatai gali būti netikslūs. O būtent dėl tariamai netikslių rezultatų tuometiniai Vilniaus rajono savivaldybės atstovai neleido VRK atstovams iš pastato išvežti rinkimų biuletenių.
Tuometinė Vilniaus rajono merė ir LLRA-KŠS partijos narė Marija Rekst teigė, kad biuletenių neleista išvežti, siekiant jų perskaičiavimo. Taip ji aiškino situaciją, kai VRK pranešė, jog jos atstovams savivaldybė nesudarė galimybės „prieiti prie biuletenių, juos atvežti į VRK“.
Tiesa, galiausiai VRK atstovams buvo suteikta galimybė paimti rinkimų biuletenius, o kiek vėliau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė LLRA-KŠS perskaičiuoti rinkėjų balsus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
