Per konferenciją buvo išskirtos dvi Aplinkos apsaugos departamento pareigūnės, kurios buvo atlikusios patikrinimą įmonėje, tačiau pažeidimai tuomet nebuvo užfiksuoti.
Gaisras įmonės teritorijoje kilo 2019 m. spalio 16-ąją. Gesinimo darbai tęsėsi iki spalio 23 d. Tyrimo metu nustatyta, kad įmonės darbuotojai spalio 16-sios vakarą baigė darbą, užrakino patalpas ir išėjo.
Ikiteisminiam tyrimui vadovavusi bei jį organizavusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė spaudos konferencijoje pasakojo, kad gaisras kilo apie 2 valandą nakties, praėjus dviem valandoms po to, kai įmonę paliko darbuotojai.
Paaiškėjo, kad gaisro kilimo tiesioginės priežasties nustatyti neįmanoma. Įvertinus tai, kad įvykio vieta išdegusi, pastato dalis sugriuvusi. Tačiau įvertinę visas aplinkybes ekspertai konstatavo, kad yra trys realiausios gaisro kilimo priežastys.
Gaisras galėjo kilti dėl elektros sistemų įmonėje pažeidimų, dėl technologinio proceso pažeidimų arba dėl pašalinio atviros ugnies šaltinio. Informacijos apie tyčinį padegimą nebuvo gauta.
Gaisro metu teritorijoje buvo daugiau kaip 2 tūkst. tonų padangų. Lietuvos aplinkos orui buvo padaryta beveik 6 mln. eurų žala. Trys Alytaus apskrities gyventojai kreipėsi į gydymo įstaigas dėl apsinuodijimo dūmais. Jiems buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo.
Aiškėja, kad padangų apdorojimui buvo naudojama sena, nuolat gendanti įranga. Padangų kiekiai nuolat augdavo, nes net ir sutrikus prietaisams, jos vis tiek būdavo vežamos į įmonės teritoriją.
Pagal taršos leidimą įmonės patalpose galėjo būti ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų. Gaisro dieną jų buvo virš 5 tūkst. tonų.
„Tyrimo metu nustatėme, kad gaisro metu sudegė virš 2 tūkst. tonų padangų“, – sakė prokurorė.
Anksčiau prokuratūra yra skelbusi, kad gaisro „Ekologistikoje“ valstybei padaryta daugiau kaip 6 mln. eurų žala Lietuvos orui.
Taip pat nustatyti trys žmonių apsinuodijimai dūmais, todėl jiems konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Gaisro padariniams šalinti buvo išmokėta dar beveik 6 mln. eurų.
Neįtikinanti vadovo versija
Prokurorai pabrėžė, kad įmonės „Ekologistika“ vadovas Juozas Cicėnas žinojo, kad galima laikyti įmonės patalpos ne daugiau kaip 1,9 tūkst. tonų padangų. Žinodamas, kad jau yra sukaupta daugiau nei leistina, jis davė nurodymą tęsti padangų priėmimą.
J. Cicėnas per apklausą buvo pateikęs ir savo versiją, esą įmonės patalpose kitoje vietoje kilo gaisras, nuo kurio užsidegė graužikas, kuris esą atbėgo į tas patalpas, kur nustatytas židinys.
Prokurorai pabrėžė, kad įtarimai taip pat pareikšti ir dviem aplinkos apsaugos departamento pareigūnėms dėl tarnybos pareigų neatlikimo. Atlikdamos patikrinimą jos nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas kelias tokiai nelaimei. Joms paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Anksčiau skelbta, jog byloje galutiniai įtarimai pareikšti septyniems fiziniams ir juridiniams asmenims, tarp jų – „Ekologistikos“ vadovas Juozas Cicėnas ir du darbuotojai – A. P. ir R. V. – bei pati bendrovė. Visi jie įtariami sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu. J. Cicėnas bei juridinis asmuo taip pat įtariami turto sunaikinimu dėl neatsargumo, o vadovas – ir dokumento suklastojimu.
Sistemingu aplinkos apsaugos priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimu bei turto sunaikinimu dėl neatsargumo įtariamas dar vienas juridinis asmuo.
Įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo pareikšti dviem Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Kauno aplinkos kokybės kontrolės skyriaus darbuotojoms Aušrai Bružienei ir Aušrai Kričenienei.
