Vaikams ir pilnametystės nesulaukusiems jaunuoliams emocinę pagalbą telefonu, laiškais ir internetu teikianti emocinės paramos tarnyba „Vaikų linija“ dirba jau trylika metų. Visos Lietuvos vaikų ir paauglių skambučių nemokamu telefonu 8-800-11111 laukiantys savanoriai pirmaisiais darbo metais telefono ragelį kėlė 702 kartus. Nuo 1997-ųjų emocinės pagalbos linija vis populiarėjo: 1999-aisiais savanoriai konsultantai sulaukė 11 072 skambučių, 2004-aisiais – jau 49 060, o 2009-aisiais – net 91 216 skambučių. Pernai „Vaikų linijos“ savanorėms atsiliepti telefonu teko 95 715 kartų.
„Vaikų linijos“ savanore dirbanti Ivona Suchodolska „Sekundei“ teigė, kad per dieną konsultantai sulaukia apie 250 skambučių. Tik mažesnioji dalis skambučių yra vadinami konsultaciniais. Dauguma skambinančiųjų tiesiog tikrina, ar tokia linija iš tiesų veikia, skambindami išdykauja.
„Daugiau nei pusės skambučių sulaukiame iš vaikų, kurie tiesiog tikrina tarnybą. Kol vaikas ryšis išsipasakoti, jis gali net kelis kartus skambinti ir tikrinti atsiliepiančią savanorę. Būna, paskambina ir tyli, juokauja, išdykauja ar konsultantės atžvilgiu išreiškia agresiją. Tokie vaikai bendrauti ir išsakyti juos slegiančias problemas išdrįsta tik įsitikinę, kad konsultante galima pasitikėti“, – sakė Ivona.
Pašnekovės teigimu, dažniausiai vaikai skambina norėdami papasakoti apie sunkumus, kylančius tarp bendraamžių. Antri pagal dažnumą lieka skambučiai dėl barnių ir konfliktų su tėvais, treti – dėl patiriamos prievartos.
„Vaikus slegia tiek fiziniai, tiek dvasiniai sunkumai. Jie nori išsipasakoti apie nesklandumus tarp bendraamžių, draugų, apie santykius su tėvais ar mokykloje patiriamas patyčias, prievartą. Tarnybą tikrinantys skambučiai būna trumpi, trunka kelias minutes, o tikrieji konsultaciniai pokalbiai gali užtrukti ir pusvalandį, valandą ar dar ilgiau“, – patikino savanorė.
Pamokslų neskaito
Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje įsikūrusiose „Vaikų linijos“ atstovybėse dirba apie 130 konsultantų – apie 115 išmokytų savanorių ir apie 15 psichologų. I.Suchodolskos teigimu, nuo 11 iki 21 val. kasdien dirbantiems konsultantams dažniausiai skambina 12–15 metų paaugliai. Trečdalis skambinančiųjų yra 7–11 metų vaikai. Į „Vaikų liniją“ dėl emocinės pagalbos kreipiasi vienodai berniukų ir mergaičių.
„Nors kasmet skambinančiųjų daugėja, tačiau negalima teigti, kad šių dienų vaikai daugiau problemų turi, nei prieš dešimtį metų. Tiesiog tai labiau susiję su mūsų tarnybos techninėmis galimybėmis ir žinomumu. Konsultantės dėl techninių savybių atsiliepia gal tik į keliasdešimtą skambutį. Vadinasi, vaikų skambina maždaug keturiasdešimt kartų daugiau“, – sakė pašnekovė.
Pasak Ivonos, pusės metų mokymų kursus išėjusių savanorių pagrindinis tikslas – išklausyti vaiką. Tam, kad skambinantysis pasitikėtų savanoriu, pastarasis pokalbio metu negali vaiko ar paauglio tardyti – iš kur jis, koks vardas, kiek metų.
„Vaikų linija“ pirmiausia yra skirta vaikui išklausyti – savanoris neskuba dalinti patarimų, vertinti, kritikuoti. Juk dažnai vaikams apie problemas prabilus savoje aplinkoje suaugusieji dar iki galo neišklausę skuba sakyti pamokslus, neleidžia vaikui išsakyti savo nuomonės, pačiam priimti tam tikrus sprendimus. Su tais viduje liekančiais neišsakytais dalykais, jausmais vaikas ir užsidaro. Mūsų tikslas – vaiką įgalinti pačiam priimti sprendimus ir ieškoti išeities, jį palaikyti“, – kalbėjo Ivona.
Pašnekovės tikinimu, „Vaiko linijos“ konsultantai dažnai pirmieji išgirsta apie vaiką kamuojančias problemas: „Su prievarta susidūręs vaikas dažnai apie tai mums papasakoja pirmiems – ne tėvams ar draugams. Pirmiausia todėl, kad skambučiai yra anonimiški. Vaikui akis į akį su artimaisiais kalbėti būna nedrąsu, gėda. Kai mes vaiką išgirstame, palaikome, jis įgauna drąsos prabilti ir savoje aplinkoje.“
Savanorystei – laisvalaikis
I.Suchodolska patikino, kad būna ypač kritiškų skambučių. Pavyzdžiui, tokių, kai skambinantysis ketina žudytis ar net pokalbio metu prieš save pakelia ranką. Tokiais atvejais ant konsultanto pečių krenta ypač didelė atsakomybė.
„Negalime pasakyti, iš kokių šeimų, miestų ar gyvenviečių vaikai daugiau skambina. Jei bandytume tai primygtinai aiškintis, tiesiog sumenktų pasitikėjimas konsultantais. Galima sakyti, kad su panašiomis problemomis susiduria bet kurioje vietovėje ir bet kokioje šeimoje gyvenantys vaikai. Vienam gali būti aktualus barnis su draugais, kitam – kivirčas su girtaujančiais tėvais. Tačiau tuo metu skambinančiajam jo problemos atrodo pačios didžiausios, pačios baisiausios visame pasaulyje. Ir nebūtinai galime vaikui iškart padėti. Jei jo problema yra įsisenėjusi, reikia ne vienos konsultacijos, turime nukreipti pagalbos prašyti pas atitinkamus specialistus“, – sakė pašnekovė.
Septynerius metus „Vaikų linijos“ savanore dirbanti moteris patikino, kad toks darbas suteikė nepaprastai didelės patirties: „Svarbu ir malonu tai, kad galiu save realizuoti padėdama kitiems. Mano laisvas laikas yra išnaudojamas svarbiems dalykams. Niekada nesigailėjau atėjusi į „Vaikų liniją“, nes jaučiuosi ir esu reikalinga.“
Įstaigos „Moters pagalba moteriai“ projektų vadovė psichologė Aušrinė Krikščionaitienė informavo, kad nemokama pagalbos linija 8-800-66366 gali skambinti moterys iš visos Lietuvos darbo dienomis nuo 10 iki 21 val. Nuo 2004-ųjų veikianti „Pagalbos moterims linija“ pirmiausia skirta smurtą šeimose patiriančioms moterims.
„Pas mus dirba tik moterys – išmokytos savanorės arba psichologės. Pagrindinis mūsų siekis yra padėti smurtą patiriančioms moterims. Tačiau sulaukiame įvairių skambučių. Kartais net ir vyrai ar vaikai paskambina. Įprastai vyriškiai prašo konsultacijos, kaip atgaivinti pašlijusius santykius su moterimis, o vaikai nori paišdykauti“, – informavo pašnekovė.
Prieš smurtą šeimose
Per metus „Pagalbos moterims linija“ sulaukia 14–16 tūkstančių skambučių. 15 procentų jų sudaro konsultaciniai. Psichologės teigimu, moterys susiduria su įvairiausiomis problemomis: nuo kivirčų ir smurtavimo šeimose iki prostitucijos, prekybos žmonėmis, prievartos.
„Deja, turime tik vieną liniją, atsakyti galime tik į vieną iš kokių trijų skambučių. Beje, konsultacinių skambučių daugėja. Su skambinančiomis moterimis pokalbiai vis ilgėja, gali trukti ir kelias valandas. Tačiau daugiausia sulaukiame mus tikrinančiųjų, išdykaujančiųjų skambučių. Atsiliepiame į visus skambučius ir dėl jų nepykstame. Nors mūsų linija skirta moterims, nededame ragelio, kai skambina vaikai ar vyrai. Juk jei žmogui mūsų kontaktai užkliuvo, vadinasi, ne šiaip sau“, – kalbėjo A.Krikščionaitienė.
Psichologės teigimu, emocinės, psichologinės pagalbos prašo įvairaus amžiaus moterys. Aušrinė patikino, kad smurtą, prievartą ir kitas problemas patiria toli gražu ne tik asocialiose šeimose gyvenančios moterys.
