Sveikata

Miegas mūsų organizmui gyvybiškai būtina – jo metu vyksta „remonto darbai“, kai atkuriami resursai, o nereikalingos medžiagos išvalomos. Tačiau ką daryti, jei miego režimas yra sujauktas arba pabudus paryčiais darosi sunku užmigti? Į šiuos klausimus atsakiusi miego tyrinėtoja, neuromokslininkė Laura Bojarskaitė, visų pirma paaiškino, kuo miegas toks svarbus mūsų organizmui.

Jau kelintus metus iš eilės Lietuvoje stebimi didesni, nei įprasta, sergamumo žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) atvejų skaičiai. Jie ypač ūgtelėjo 2022 metais į šalį plūstelėjus karo pabėgėliams iš Ukrainos. Nors užsikrėtusių užsieniečių dalis šiuo metu ir mažėja, didele problema išlieka sergančių, bet apie tai nežinančių asmenų mastas – pagal šį rodiklį velkamės Europos Sąjungos (ES) uodegoje.

Lietuvoje žaibiškai populiarėja gluminanti garsenybių svorio metimo priemonė – vartojami vaistai, įprastai skiriami cukriniam diabetui gydyti. Tačiau ar šie preparatai, kurių sugebama įsigyti ir nelegaliai, tokie saugūs, kaip teigiama? Plačiau apie tai, kaip veikia tokie vaistai kaip „Ozempic“ ar „Wegovy“ ir ką būtina žinoti apie ilgalaikę jų vartojimo riziką, kai kalbama ne apie grožį, o sveikatą, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ kalbėtasi su Kauno klinikų gydytoja klinikine farmakol...

Vilniuje du mažamečiai apsinuodijo ir pateko į ligoninę, paragavę nekaltai atrodančių, raudonuosius serbentus primenančių kukmedžio sėklų. Medikai perspėja – kukmedžio sėklos ypač nuodingos, o iki mirtinos dozės vaikui gali pakakti vos dviejų uogų. O jų paragavę vaikai pradeda vemti, gali sutrikti širdies ritmas ar net ištikti staigi mirtis. Pasak Vilniaus miesto klinikinės ligoninės gydytojų, šiemet tai jau antras atvejis, kai į medikų rankas patenka vaikai, apsinuodiję šiuo augalu.

Nors pirmų vėsesnių rudens dienų sulaukėme tik neseniai, sergamumas virusais, o ypač – COVID-19 Lietuvoje šoktelėjo dar nespėjus pasibaigti vasarai. Gydytojai pasakoja, kad šiuo metu sulaukia gerokai daugiau pacientų bei primena, kaip patys sau galime padėti. Prof. šeimos gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus pastebėjimu, rudens pradžioje į šeimos gydytojų kabinetus dažnai plūsta pacientai, besiskundžiantys kosuliu, sloga, kartais – ir karščiavimu.

Įsisiautėjant peršalimo ligų sezonui, žinovai pataria atsigręžti į gamtos dovanas. O jų – net ir vėlyvą rudenį – dar galima rasti mūsų miškuose ir soduose: dabar raudonuoja spanguolės. „Dabar pats laikas gaminti vitaminus žiemai – ištrinsim, išsuksim“, – dalijasi uogautoja Vilija. Kaip galima paruošti spanguoles? Į akmeninėje grūstuvėje sutrintas spanguoles Vilija deda šviežio rudeninio medaus. „Mes gyvename prie miško, tai bitutės daugiausia neša iš miško.

Vėstantys orai, o kartu su jais vis labiau įsisukantis ir COVID-19 į ligos patalą guldo vis daugiau žmonių. Rankoves raitojasi ir šeimos gydytojai, ir vaistininkai. Vaistinių darbuotojai tikina, kad vos per dieną parduoda šimtus koronaviruso testų ir apsauginių kaukių.

Artėjant Pasaulinei pasiutligės dienai, minimai rugsėjo 28-ąją, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad ši liga paplitusi daugiau nei 150 šalių, ypač Azijoje ir Afrikoje, tad keliaujant į šiuos regionus išlieka rizika užsikrėsti. Nuo pasiutligės apsaugo vakcinacija. Svarbu laiku kreiptis į medikus po gyvūno įkandimo ar įdrėskimo, vengti kontaktų su benamiais gyvūnais, ne mažiau svarbi ir reguliari augintinių vakcinacija.

Skundai apie tai, kaip sveikatos sistemoje trūksta pinigų, girdimi nuolat. Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius sutinka – reikėtų mažiausiai 2 mlrd., kad situacija Lietuvos pacientų atžvilgiu šiuo metu būtų teisingesnė. Vis dėl to nors nemažai Europos šalių papildomas vizito pas gydytoją mokestis nėra neįprastas, jo teigimu, kalbėti apie tai mūsų šalyje būtų galima tik išpildžius bent vieną sąlygą.

Rugsėjo 29-ąją minima Pasaulinė širdies diena primena, kaip svarbu rūpintis širdimi, kad ji kuo ilgiau išliktų sveika. Tačiau Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje daugiau nei pusė visų mirčių susijusios su širdies ir kraujagyslių ligomis. Kodėl ši tendencija nesikeičia ir ką galime padaryti jau šiandien? Apie tai kalbamės su šeimos gydytoja, endobiogenikos specialiste Evelina Nevardauskiene-Rudzikiene. Gydytoja, kodėl Lietuvoje tiek daug žmonių serga širdies ligomis? Priežasčių yra daug.

Europos Sąjungos (ES) prekybos susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis apsaugo šalių narių vaistų eksportą nuo didesnių nei 15 proc. muitų, penktadienį pranešė Briuselis, JAV prezidentui Donaldui Trumpui kiek anksčiau paskelbus apie naujus muito mokesčius vaistams. Pasak ES prekybos reikalų atstovo spaudai Olofo Gillo, liepos mėn. susitarimu muitai farmacijos produktams ir kitoms prekėms buvo apriboti iki 15 proc. „Šis aiškus 15 proc.

Skaičiuojant pirmąsias sugrįžimo į mokyklas ar darželius savaites, gali padidėti rizika užsikrėsti utėlėmis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė tikina, kad jos žmonių nesirenka pagal socialines ir ekonomines grupes. Taip pat ji dalijasi patarimais, ką daryti užklupus šiai bėdai.   „Jei reikėtų įvardinti, kokia amžiaus grupė dažniausiai užsikrečia utėlėmis, būtų galima išskirti vaikus nuo 3 iki 12 metų.

Naujuoju sveikatos apsaugos viceministru tapo iki šiol ministrės Marijos Jakubauskienės patarėju buvęs Skirmantas Krunkaitis, pareigas paliko viceministrė Jelena Čelutkienė. S. Krunkaitis patarėju buvo paskirtas sausį, jis buvo atsakingas už sveikatos apsaugos sistemos atsparumo ekstremaliems ir ypatingiems civiliniams įvykiams, hibridinėms bei karinėms grėsmėms formavimą.

Grybautojams ir uogautojams – specialistų perspėjimas: rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga. Iš miško ar net iš pasivaikščiojimo vietose, kur yra žolės – kad ir po daugiabučio langais – galima parsinešti erkių, kurios gali būti užkrėstos Laimo liga ar erkiniu encefalitu. Nuo pastarosios ligos šiemet jau mirė 3 žmonės. Vilnietis Eugenijus prie Neries laukia, kada užkibs žuvis.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 8 žmonių pasaulyje serga nutukimu. Globali nutukimo problema neaplenkia ir Lietuvos. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, maždaug penktadalis Lietuvos gyventojų serga šia lėtine liga. Sveikatos priežiūros specialistai skambina pavojaus varpais – sergamumas nutukimu kasmet auga ir jis vis dažniau diagnozuojamas jaunesnio amžiaus pacientams.  Sutrikdo viso organizmo veiklą Kauno klinikų endokrinologas, prof.

Naujoje svarbioje mokslinio tyrimo ataskaitoje teigiama, kad iki šio šimtmečio vidurio pasaulyje smarkiai išaugs naujų susirgimų vėžiu skaičius. Ketvirtadienį žurnale „The Lancet“ paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad tokių atvejų skaičius, 2023 m. siekęs 18,5 mln., 2050 išaugs iki 30,5 mln. Tyrėjų komanda teigia, kad tai daugiausia susiję su visuomenės senėjimu, nes vyresnio amžiaus žmonės yra labiau linkę sirgti vėžiu.

Nors jau nuo šiandien COVID-19 ligos gydymui skirtą vaistą galima įsigyti visose šalies vaistinėse, vaistininkai primena: šį kompensuojamąjį vaistą galima įsigyti tik pateikus gydytojo išrašytą receptą, o jį vartojant taip pat reikia laikytis gydytojo nurodymų.  Įtraukus Nirmatrelvirą / Ritonavirą  (Paxlovid) į bendrą kompensavimo sistemą, nuo rugsėjo 19 d. keičiasi šio vaisto išrašymo ir išdavimo tvarka.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad nors kas antras šalies gyventojas yra skiepijęsis gripo vakcina, visuomenėje vis dar netrūksta abejonių dėl skiepų naudos, reikalingumo ar saugumo. Ligonių kasos specialistai ragina gyventojus vadovautis patikima informacija ir primena, kad rizikos grupių žmonėms gripo vakcina yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, rašoma pranešime spaudai.

Profesorius ir Seimo narys Saulius Čaplinskas susirūpino sergamumu ŽIV infekcija Lietuvoje. Čaplinskas teigia, kad ŽIV plitimas šalyje jau įžengia į naują etapą, o pagrindinis iššūkis – migrantai, kurie pastaruosius kelerius metus sudaro apie 30–40 procentų sergančiųjų ŽIV, tad jiems turėtų būti skiriamas atskiras ir ypatingas dėmesys, kad infekcija neplistų. Tiesa, ryškėja ir naujos, medikus labiausiai neraminančios tendencijos – Lietuvoje daugiausia asmenų ŽIV užsikrečia lytiniu būdu.

Galvodami apie sveiką mitybą, dažniausiai rūpinamės vitaminais, mineralais ar pakankamu baltymų kiekiu. Tačiau iš tiesų vienas svarbiausių raktų į gerą savijautą slepiasi paprastuose, kasdieniuose pasirinkimuose. Skaidulos – tarsi nematomas mūsų mitybos herojus, apie kurį prisimename tik tada, kai norime numesti kelis kilogramus ir sulieknėti. Tačiau jos yra ne tik svorio metimo pagalbininkės –  jų vaidmuo kur kas platesnis ir svarbesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Nors dažnai nuvertinamas kaip įprastas sezoninis negalavimas, gripas – itin pavojinga virusinė liga, galinti sukelti rimtų komplikacijų ar net baigtis mirtimi. Laukiantys pirmųjų ligos simptomų rizikuoja – medikai rekomenduoja pasirūpinti prevencija iš anksto, stiprinti imunitetą ir laiku pasiskiepyti. „Skiepai nuo gripo yra svarbūs ne tik vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiesiems lėtinėmis ligomis, bet ir sveikiems suaugusiesiems bei vaikams.

Dėl ruošiamų įstatymo pakeitimų, kuriais siūloma uždrausti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, toliau verda aršios diskusijos. Šįkart medikų organizacijos kėlė klausimą, ar išties priėmus įstatymus bus išgelbėta 5000 gyvybių, o, jei pavyks, susigrąžinti 13 proc. medikų išgelbės viešąją sistemą.

Santaros klinikų medikai išgelbėjo 65 metų dzūkės gyvybę, panaudodami naujoviškai paruoštą kraują – tokį, koks buvo paimtas iš donoro, o neišskirstytą į trombocitus, eritrocitus ir plazmą. Neišskaidytą kraują, kuris tinkamas visoms kraujo grupėms, Lietuvoje galima perpilti nuo gegužės. Anot Kraujo centro medikų, jei toks kraujas būtų naudojamas jau greitosios automobilyje, padaugėtų šansų išgelbėti stipriai nukraujavusius pacientus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Trečiadienį posėdžiausiantis Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) svarstys Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotus įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma panaikinti priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas. Ministerija pokyčius numatančius teisės aktų pakeitimus Seimui pateikė dar birželį. SAM teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Užimtumo tarnyba sako, kad kasmet Kaune stebima auganti medicinos darbuotojų paklausa – paskelbiama daugiau nei 2 tūkst. darbo pozicijų šios srities darbuotojams. Ne išimtis ir šie metai. Tarnybos teigimu, šiemet darbo pasiūlymų bendrosios praktikos slaugytojams, slaugytojo padėjėjams bei individualios priežiūros darbuotojams skaičius didėjo 47 proc. „Tai ypatingo dėmesio reikalaujančios darbo vietos.

Papildų asortimentas šiandien primena tikrą vandenyną – jų esama tiek daug, jog nesunku paskęsti: vieni žada daugiau energijos, kiti – stipresnį imunitetą ar gražesnę odą, tačiau gausybė pasirinkimų neretai kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Specialistės patarė, kaip išsirinkti reikalingus ir naudingus maisto papildus, papasakojo, kodėl nerekomenduojama papildų rinktis aklai, ir atskleidė, kuo pasižymi švarios sudėties ir naujos kartos papildai.

Netrukus Lietuvoje prasidės 2025–2026 m. gripo sezonas, paprastai tunkantis nuo spalio (40-osios metų savaitės) iki kitų metų gegužės (20-osios metų savaitės). Specialistai primena, kaip reikėtų saugotis virusinių susirgimų ir kas gali pasiskiepyti nemokamai.

Valstybė, siekdama veiksmingai kovoti su infekcinėmis ligomis ir taip išsaugoti gyventojų darbingumą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja tam tikrų infekcinių ligų gydymui skirtų antimikrobinių vaistų įsigijimą.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nėščiosios turėtų „pakentėti“ ir vengti vartoti preparatą „Tylenol“, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – paracetamolis, mat šis neva turi moksliškai neįrodytų sąsajų su autizmu, ir paragino iš esmės keisti standartines vakcinas, kuriomis skiepijami kūdikiai.

Sergamumas COVID-19 ir kitais virusais Lietuvoje toliau kopia aukštyn. Kai kuriuose rajonuose atvejų skaičius ypač išaugęs, o per rudenį iš viso jau fiksuotos 7 žmonių mirtys. Vis dėlto specialistai ramina, kad situacija kontroliuojama ir sergančiųjų nėra daugiau nei ankstesniais metais.

Į gydytoją kardiologą vis dažniau kreipiasi jauni, 20–40 metų sulaukę pacientai, kuriems nustatomi rimti širdies veiklos sutrikimai – nuo padidėjusio kraujospūdžio iki miokardo infarkto. Ši tendencija atskleidžia, kad širdies ligos jau seniai nebėra vien vyresnio amžiaus žmonių problema.

Rugsėjo 21-ąją minima Tarptautinė Alzheimerio ligos diena skatina atkreipti dėmesį į vieną dažniausiai girdimų demencijos diagnozių. Remiantis oficialiais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje šia liga oficialiai serga daugiau nei 42 tūkst. žmonių. Visgi realus sergančiųjų skaičius, manoma, siekia 56 tūkst. – tai prilygsta Alytaus miesto populiacijai.

Žmogus savyje nešiojasi virusą, kuris gali būti nesunkiai išgydytas, bet užuot tai daręs, ignoruoja šį faktą, kol liga progresuoja ir virsta nepagydoma. Kaip jį įtikinti laiku kreiptis į gydytojus? Šis klausimas buvo vienas pagrindinių, kurį kėlė hepatito C eliminacijos Lietuvoje ambasadoriai kasmetiniame susirinkime. „Drįsčiau teigti, kad hepatito C patikros programa – viena sėkmingiausių mūsų šalyje įgyvendinamų programų.

Garsi muzika, nuolatinis miesto šurmulys ar net statybų darbų keliamas triukšmas – visa tai yra mūsų kasdienybės dalis. Specialistai perspėja: net trumpas buvimas tokioje aplinkoje gali turėti ilgalaikį poveikį klausai. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) prognozuoja, kad iki 2050 m. net kas ketvirtas europietis susidurs su klausos sutrikimais. Tad rūpintis savo klausa verta pradėti jau dabar.

Šio elemento trūkumą gydytojas palygina su epidemija: įvardijo simptomus ir gydymo būdus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, anemija yra viena labiausiai paplitusių sveikatos problemų pasaulyje. Skaičiuojama, kad ji paveikia apie 30 procentų moterų nuo 15 iki 49 metų ir 37 procentus nėščiųjų. Skaičiai Lietuvoje kelia susirūpinimą  Lietuvoje gydytojai taip pat fiksuoja nerimą keliančią tendenciją.

Sunkią onkologinę ligą įveikusi ketverių metų Luknė šiandien džiaugiasi vaikyste: lanko darželį, šokių būrelį, turi draugų ir namuose – ištikimą žaidimų draugą, šunelį Bazą. Kai mažylei buvo devyni mėnesiai, mama Rūta pastebėjo, jog dukrytė pradėjo vilkti vieną kojytę, rašoma pranešime spaudai. „Ji jau buvo pradėjusi ropoti, tačiau viena kojelė tarsi nebeklausė. Gydytoja patarė stebėti, duoti nuskausminamųjų, tačiau situacija negerėjo – naktimis ji verkdavo, kentė skausmą.

Paskirtoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog šiuo metu šalies regionų ir rajonų ligoninėse padėtis yra kritinė – finansavimo stinga bene pusei šių gydymo įstaigų.  „Dabartiniai skaičiai rodo labai kritinę situaciją. Apie 50 proc. rajonų ir regionų ligoninių yra minuse.

Itin pavojinga alerginė reakcija – anafilaksija gali ištikti bet kurį: vaiką, suaugusįjį, netgi tą žmogų, kuris iki tol visai nesusidūrė su alergijomis. Kai kada ši grėsminga būklė žmogaus gyvybę gali pasiglemžti vos per 5–15 minučių. Kaip atpažinti anafilaksiją ir padėti kitam? Plačiau apie anafilaksiją papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja vaikų alergologe prof. dr. Odilija Rudzevičienė.

Prieš savaitę Vilniuje vykęs bėgimo renginys palydėtas ne tik teigiamomis emocijomis. Vilnietis Arūnas stebėjosi, kodėl tokiame renginyje buvo dalinami energetiniai gėrimai, kurie neatrodo saugūs vartoti sportuojant. Kardiologas patvirtino – daliai žmonių intensyvus fizinis aktyvumas ir gera energetinio gėrimo dozė gali tapti pavojingu kokteiliu. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Artūras (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – red. past.

Cituodama gautą pacientės skundą dėl šiandien sunkiai prieinamų paslaugų, sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė dabartinę situaciją apibūdino kaip kritiškai reikalaujančią pokyčių. Skeptikai gi atkerta, kad norai – gražūs, tačiau abejoja, ar pasirinktos priemonės padės pasiekti tikslus ir dar visko kaip tik nepablogins.

Uodai ne vien nemaloniai įkyrūs, bet ir gali platinti įvairias ligas. Viena jų – dirofilariozė, kurią sukelia Dirofilaria kirmėlės. Nors ši liga labai nemaloni ir uodų retai perduodama žmonėms, štai Estijos mokslininkai neseniai paskelbė apie 2 žmonių užsikrėtimo Dirofilaria repens atvejus. Pasirodo, ši liga gali būti nesvetima ir mūsų šalyje.

Eilės pas medikus tik ilgės, o gydymui reikės ne tik daugiau pinigų, bet ir pažinčių ar net kyšių – tokią niūrią ateitį piešia mokslininkai, pristatę tyrimą apie tai, kaip keisis situacija gydymo įstaigose, jei įsigalios nauji Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymai. Ministerija siūlo uždrausti privačioms gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas.

Turbūt jau daugelis yra bendravę su ChatGPT, Gemini ar kitomis dirbtinio intelekto programėlėmis. Nors draugišku tonu bendraujantys robotai, atrodo, turi atsakymus į visus klausimus, specialistai ragina neapsigauti. Jų pateikiama informacija gali ne tik klaidinti, bet ir pateikti pavojingų patarimų. Štai neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbtinis intelektas paaugliui ne tik paaiškino, kaip nusižudyti, bet ir pasiūlė parašyti atsisveikinimo laišką.

Vienas iš 5 dienų badavimo eksperimento iniciatorių, gydytojas Voldemaras Giedrimas dalinasi ilgalaikio badavimo nauda ne tik fiziologijai, bet ir psichinei sveikatai. Pasak jo, tai žmogui gali suteikti ne tik energijos pliūpsnį, bet ir padėti „išvalyti mintis“, suteikti vidinės ramybės. Ar tikrai alkanas žmogus yra piktas? Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorius, gydytojas su tuo nesutiko. „Sakyčiau, yra netgi visai priešingai.

Cholesterolis – raktas į širdies ir kraujagyslių sveikatą, o jo rodikliai gali išduoti pavojų net tada, kai nejaučiame jokių simptomų. Medikai pabrėžia, kad „gerasis“ ir „blogasis“ cholesterolis organizmą veikia skirtingai, tad labai svarbu laiku atlikti tyrimus ir stebėti cholesterolio rodiklius.  „Blogasis“ (MTL, mažo tankio lipoproteinų) cholesterolis sudaro didžiąją dalį organizmo cholesterolio.

Augant susirgimams COVID-19 ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis vis daugiau gydymo įstaigų praneša apie sugriežtintas tvarkas, prašo atvykstančius pacientus dėvėti kaukes. Informacija su prašymu virusams plintant elgtis atsakingai pasidalino ir viena didžiausių šalies gydymo įstaigų – VUL Santaros klinikos.  „Ruduo – kvėpavimo takų infekcijų metas (gripas, COVID-19 ir kt.

Kasmet daugėja žmonių, kuriems vitamino D trūkumas nustatomas net vasarą. Šios ypač svarbios organinės medžiagos trūkumas ilgainiui gali lemti prastą savijautą, susilpninti imunitetą, paskatinti infekcijas ar net kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus. Dabar puikus metas atlikti vitamino D tyrimus ir aptarti priemones su gydytojais, kurios galėtų padėti panaikinti jo trūkumą, rašoma pranešime spaudai.

Rugsėjo 15-ąją minime Pasaulinę kovos su prostatos vėžiu dieną. Iš visų onkologinių ligų prostatos vėžys vyrams Lietuvoje diagnozuojamas bene dažniausiai. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl vyrai savo sveikata gali pasirūpinti nemokamai. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžio diagnozę kasmet išgirsta apie 2 tūkst.

Rudenį prasideda antroji erkių aktyvumo banga, todėl džiaugdamiesi maloniais orais, gamtoje turime išlikti budrūs – vis dar galime susidurti su pavojingas ligas platinančiomis erkėmis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad patikimiausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai, o papildoma apsauga – tinkama apranga, repelentai, kūno apžiūra grįžus iš lauko, gali padėti išvengti ir kitos – Laimo ligos.