VU ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė džiaugiasi, jog pacientas gydymą toleruoja labai gerai ir yra pasiektas ilgalaikis ligos stabilizavimas.
Vis dar ilgas kelias pas specialistus
Humoro jausmo nestokojantis p. Krizentas prisiminė, kaip 2020 m. tinkavo trobą, atsikosėjo ir pamatė kraują. „Supratau, kad negerai. Netrukus pradėjo skaudėti šoną. Žmona užregistravo pas šeimos gydytoją. Jis pažiūrėjo, išrašė vaistų, praėjo. Po mėnesio ir vėl skausmas toks pats. Išrašė siuntimą į ligoninę. Padarė nuotrauką, nustatė – tarpšonkaulinio nervo uždegimas.
Grįžtu pas šeimos gydytoją, jis išrašo siuntimą pas pulmonologą, tačiau dėl kovido kelionė iki pulmonologo gerokai užtruko. Pagaliau patekome ir padarius rentgeno nuotrauką išgirdome tradicinį klausimą, kur buvote anksčiau? Darinys jau buvo užaugęs iki 12 cm.
Konsultavomės Klaipėdoje, o kai patekome į Nacionalinį vėžio centrą, savijauta buvo visai prasta – atimdavo pusę kūno. Pabuvęs ramiai palengva atsigaudavau. Per mėnesį atlikome visus tyrimus. Kai atsiguliau į skyrių NVC 8 aukšte iš karto paskyrė chemiją ir spindulius. Jau į trečią dieną galėjau praktiškai futbolą žaisti. Chemospindulinį gydymą gavau 20 dienų, tą laiką gulėjau ligoninėje. Chemijos gavau keturis kursus, vėliau buvau stebimas, bet po metų, 2021 m., diagnozavo ligos progresavimą, dėl to atnaujino gydymą ir kartu paskyrė naują imunoterapinį vaistą.
Ar buvo sunku gulėti ligoninėje? Ar buvo bloga? Ne, nebuvo, esu atsparus. Dabar atvykstame imunoterapijos. Atlikome kompiuterinę tomografiją, gydytoja sako, kad viskas gerai, liga stabili.
Gydymo eigoje nustatytas ir antras vėžys – prostatos karcinoma. Liga „pagauta“ ankstyvoje stadijoje, skirtas spindulinis gydymas ir esu stebimas radioterapeuto.
Mano gydytoja Vaida Gedvilaitė – nuostabi, taip pat lankomės pas gydytoją radioterapeutą Justiną Jonušą. Na, ir pasišnekame su gydytoju kaip su savu. Sesutės – nuostabios. Pasakysiu paprastai – čia nesutinku paniurusių nekalbių žmonių. Registratūroje visos šypsosi, žodžiu, gaunu gydymą, esu labai patenkintas. Gydytoja Vaida sako, jog gydymą toleruoju labai gerai ir yra pasiektas ilgalaikis ligos stabilizavimas,“ – papasakojo savo istoriją Krizentas Eitmantas.
Nustatyti plaučių vėžį – ne taip paprasta
Kalbamės su VU ligoninės Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro gydytoja pulmonologe Vaida Gedvilaite.
Ką būtų galima nuveikti siekiant pagreitinti paciento kelią iki specialistų? Ar padėtų profilaktinė patikros programa ir kaip ji turėtų vykti?
Plaučių vėžio vėlyva diagnostika išlieka viena didžiausių problemų, todėl būtina trumpinti paciento kelią nuo pirmųjų simptomų iki specialisto konsultacijos ir diagnozės. Tam reikėtų aiškių šeimos gydytojų siuntimo algoritmų, greitesnės prieigos prie krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija ir prioritetinio pacientų, kuriems įtariamas plaučių vėžys, ištyrimo.
Manau, kad Lietuvai reikalinga Nacionalinė plaučių vėžio ankstyvosios patikros programa, paremta mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimu, skirta didelės rizikos asmenims – ilgą laiką rūkantiems ar anksčiau rūkiusiems žmonėms. Idealiu atveju, jei būtų galima ištirti visus kam virš 60m. Tokia programa leistų nustatyti daugiau ankstyvųjų stadijų navikų, kai dar galima taikyti radikalų gydymą ir siekti pasveikimo. Svarbu, kad patikra būtų derinama su pagalba metantiems rūkyti, o nustačius įtartinus pakitimus pacientas patektų į aiškiai organizuotą ir greitą ištyrimo sistemą.
Kaip gydomas šiandien plaučių vėžys? Kokios pasaulinės naujienos yra prieinamos Lietuvos pacientams?
Šiandien plaučių vėžio gydymas yra vis labiau personalizuotas – gydymo pasirinkimą lemia ne tik ligos stadija ir histologinis tipas, bet ir naviko molekulinės genetinės savybės bei PD-L1 raiška. Diagnozavus nesmulkiųjų ląstelių plaučių vėžį, labai svarbu atlikti išsamius molekulinius tyrimus, įskaitant naujos kartos sekoskaitą, ieškant EGFR, ALK, ROS1, BRAF, KRAS, MET, RET, NTRK genų mutacijų ir kitų gydymui reikšmingų pokyčių. Tai leidžia parinkti tikslinę terapiją, kuri daugeliui pacientų gali reikšmingai pagerinti gydymo rezultatus ir gyvenimo kokybę.
Gydymas apima chirurgiją, chemoterapiją, radioterapiją, imunoterapiją ir taikinių terapiją, vis dažniau taikomi ir jų deriniai, įskaitant priešoperacinį bei pooperacinį gydymą. Pasaulyje sparčiai vystomos naujos kartos inovacijos – bispecifiniai antikūnai, bei antikūnų ir vaistų deriniai. Dalis šių naujovių jau pasiekia Europos pacientus, tačiau jų prieinamumas Lietuvoje priklauso nuo registracijos ir kompensavimo. Svarbu tai, kad Lietuvoje plečiasi personalizuotos diagnostikos galimybės – nuo 2025 m. kompensuojami naviko DNR sekoskaitos, o nuo 2026 m. ir RNR sekoskaitos tyrimai.
Nors personalizuotos diagnostikos galimybės Lietuvoje plečiasi, vis dar susiduriame su kita problema – ne visiems pacientams, kuriems nustatomi konkretūs molekuliniai pokyčiai, galime pasiūlyti atitinkamą taikinių terapiją. Kai kurių retų mutacijų ar genų persitvarkymų atvejais pasaulyje jau yra patvirtintų inovatyvių vaistų, tačiau Lietuvoje jų prieinamumas išlieka ribotas dėl registracijos, kompensavimo ar kitų priežasčių. Todėl svarbu ne tik užtikrinti visapusišką molekulinį ištyrimą, bet ir sudaryti pacientams galimybę gauti pagal jų naviko genetines savybes parinktą gydymą.
Ar vien tik inovatyvus gydymas lemia, kad pacientai su liga gyvena ne vienerius kokybiškus metus?
Manau, kad šiandien pacientų galimybę daugelį metų gyventi su plaučių vėžiu ir išlaikyti gerą gyvenimo kokybę lemia keli esminiai veiksniai. Pirmiausia – laiku nustatyta diagnozė ir kuo anksčiau pradėtas tinkamas gydymas. Labai svarbi išsami molekulinė diagnostika, leidžianti identifikuoti naviko genetinius pokyčius ir parinkti individualiai pacientui tinkamiausią gydymą.
Didžiulę reikšmę turi inovatyvių gydymo metodų prieinamumas – taikinių terapija, imunoterapija, naujos kartos vaistai ir jų deriniai, leidžiantys net ir sergant metastazavusia liga pasiekti ilgalaikę ligos kontrolę.
Ne mažiau svarbu nuolatinis gydymo efektyvumo vertinimas, savalaikis gydymo keitimas progresuojant ligai, šalutinių reiškinių valdymas ir daugiadalykės specialistų komandos darbas. Mūsų tikslas šiandien – ne tik prailginti paciento gyvenimą, bet ir užtikrinti, kad tuos papildomus metus jis galėtų gyventi kuo kokybiškiau.
Kokiais atvejais skiriama taikinių terapija?
Taikinių terapija skiriama tuomet, kai molekuliniais genetiniais tyrimais nustatomi konkretūs naviko genetiniai pokyčiai, prieš kuriuos yra veiksmingų tikslinių vaistų, pavyzdžiui, EGFR, ALK, ROS1, BRAF, MET, RET ar kitų pokyčių atvejais. Deja, net ir radus retesnę mutaciją, pasiūlyti taikinių terapiją neturime galimybės, kadangi šiuo metu turime tik nedidelę dalį kompensuojamų vaistų.
Jei tokių terapijai tinkamų genetinių pokyčių nenustatoma, gydymas parenkamas atsižvelgiant į naviko histologinį tipą, PD-L1 raišką, ligos stadiją ir paciento būklę – gali būti skiriama imunoterapija, chemoterapija arba jų deriniai. Svarbiausia, kad kiekvienam pacientui būtų atlikti reikalingi molekuliniai tyrimai ir nepraleista galimybė skirti jam individualiai parinktą veiksmingiausią gydymą.
Ar inovacijos prieinamos kiekvienam pacientui?
Inovatyvus plaučių vėžio gydymas dar nėra prieinamas kiekvienam pacientui. Lietuvoje plečiamas kompensuojamųjų vaistų sąrašas, tačiau dalis Europoje registruotų taikinių terapijos vaistų vis dar nėra kompensuojami arba prieinami tik pagal griežtas indikacijas. Ypač trūksta galimybių gydyti pacientus, kuriems nustatomos retesnės genetinės mutacijos. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos pacientai galėtų gauti tokį patį inovatyvų gydymą kaip ir kitų Europos šalių pacientai.
Kaip atrodo modernus plaučių vėžio gydymas?
Ar tiesa, kad chirurginės intervencijos vis rečiau taikomos gydant plaučių vėžį, klausiame VUL Santaros klinikų Nacionalinio vėžio centro gydytojo krūtinės chirurgo dr. Renato Aškinio.
Šiuo metu chirurginės intervencijos gydant plaučių vėžį taikomos šiek tiek rečiau, bet svarbiausia – keičiasi jų pobūdis. Tradicinę atvirąją chirurgiją vis dažniau pakeičia vaizdais kontroliuojamos, robotizuotos ir mažesnės apimties operacijos. Iš tikrųjų dabar išgyvename gana didelę krūtinės chirurgijos transformaciją – atėjo mikroinvazinės chirurgijos era.
Ypač keičiasi ne tik operacijos būdas, bet ir jos apimtis: kai kuriems pacientams galima pašalinti tik tą anatominį segmentą, kuriame yra navikas, išsaugant likusį skilties audinį. Tai svarbu, nes galima išsaugoti daugiau funkcionuojančio plaučių audinio, sumažinti plaučio funkcijos praradimą, palikti daugiau variantų ateities gydymui. Taip mažinama chirurginė trauma, didinamas operacijos tikslumas, išsaugomas sveikas plaučio audinys ir pašalinamas tik nesveikas audinys.
Kokie mikroinvazinės chirurginės operacijos privalumai?
Šiuolaikinė tausojanti plaučių chirurgija gali duoti įvairiapusės naudos: pacientui – mažesnė operacinė trauma, mažiau skausmo, greitesnis atsistatymas. Gydytojui ir ligoninei – tikslesnės operacijos, mažiau komplikacijų, geresnis lovų užimtumo valdymas. Valstybei – galimybė efektyviau naudoti PSDF lėšas, mažinti netiesioginius visuomenės ir ekonomikos nuostolius.
Manau, kad ateities plaučių chirurgijos modelis turėtų remtis tokia formule: mažesnė chirurginė trauma, tikslus naviko pašalinimas, plaučių audinio išsaugojimas, greitas paciento atsistatymas. Svarbiausia, kad laimi ne tik pacientas. Laimi ir gydymo įstaiga, nes gali efektyviau naudoti turimus išteklius. Ilgainiui laimi ir valstybė, kai dėl mažesnių komplikacijų, trumpesnio gydymo bei greitesnio grįžimo į darbą sumažėja bendros sveikatos sistemos ir socialinės apsaugos išlaidos. Tam būtina viena sąlyga – negalima taupyti operacijos kokybės sąskaita.
Aš manau, kad viena didžiausių sėkmingo plaučių vėžio gydymo problemų yra tai, kad ligą diagnozuojame per vėlai. Galima turėti itin pažangią mikroinvazinę chirurgiją ir talentingus patyrusius chirurgus, bet jei navikas nustatomas pažengusioje stadijoje, chirurgijos galimybės labai sumenksta.
Ir dar vienas svarbus klausimas: kaip gyvens jaunoji karta, kuri išbando pirmąsias cigaretes 10–12 metų? Atsakymas nėra labai optimistinis: yra tikimybė, kad dalis šiandieninių vaikų po 20–30 metų bus pulmonologų, onkologų ar krūtinės chirurgų pacientai. Nors yra ir kitas svarbus niuansas: nebūtinai visi jie sirgs plaučių vėžiu. Nikotino ir tabako gaminių poveikis daug platesnis.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
