Pristatęs Lietuvoje atlikto bandomosios ankstyvosios plaučių vėžio diagnostikos programos rezultatus VUL Santaros klinikų Pulmonologijos centro vadovas, profesorius Edvardas Danila teigė, kad per penkerius metus ji galėtų ir sumažinti mirtingumą, ir sutaupyti apie 25 mln. eurų valstybės lėšų.
„Paskaičiuota, kad šalies biudžetas per penkerius metus sutaupytų 25 milijonus. Tai nebūtų jokios naštos biudžetui. Turbūt natūraliai kyla klausimas, kaip tai įmanoma. Tai dėl ne tik aptikto plaučių vėžys, bet ir kitų ligų, kurios aptiktos maždaug kas penktam žmogui ir jų raidą galima sustabdyti arba net visiškai išvengti“, – duomenis pristatė jis Pasaulinės vėžio žinomumo dienos proga šią savaitę surengtoje konferencijoje.
Aptikta ir kitų ligų, apie kurias žmogus nė neįtarė
Apžvelgdamas bandomojo projekto rezultatus gydytojas nurodė, kad tyrimo metu nustatytas vienas plaučių vėžio atvejis ir 14 įtartinų židinių, iš kurių aštuoni – nerūkantiems asmenims. Be to, 18 proc. tiriamųjų aptiktos kitos ligos, apie kurias pacientai anksčiau nežinojo.
„Mes iškart pažiūrėjome labai kompleksiškai, ieškodami ne tik plaučių vėžio, bet ir kitų ligų – tų, kurios patenka į krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos apžvalgos lauką.
Plaučiai yra didelis organas, tarp jų yra širdis, kiti tarpuplaučio organai, greta kepenys, antinksčiai, inkstai, kasa ir kiti, kurie irgi didesne dalimi yra matomi šito tyrimo metu. Tai net 18 proc. žmonių buvo aptikta ankstyvos stadijos, kliniškai reikšminga kita liga, apie kurią žmogus neįtarė“, – kalbėjo E. Danila.
Nustebino gyventojų aktyvumas tikrinantis dėl vėžio
Profesorius pasakojo, kad taip pat nustebino gyventojų aktyvumas – iš kviestųjų pasitikrinti programoje sutiko dalyvauti net 76 proc. žmonių.
„Lyginant su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuriose jau apie 12 metų vykdoma tokia ankstyva plaučių vėžio atrankos programa, mūsų tiriamųjų pacientų dalyvavimas viršijo penkis kartus. Dabartiniu metu ten dalyvauja apie 16 proc. tikslinės grupės žmonių, o pirmaisiais metais būdavo maždaug 6 proc.
„Paskaičiuota, kad šalies biudžetas per penkerius metus sutaupytų 25 milijonus.“
Dar kitas labai svarbus dalykas – kai žmogus sutinka dalyvauti, ar jis faktiškai atvyksta tyrimui? Kaip žinote, ir gydytojai skundžiasi, kad didelės eilės yra ir dėl to, dalis užsirašiusiųjų į tyrimą neatvyksta. Tai 91 proc. iš tų, kurie sutiko, atvyko mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimui.
Labai svarbu pabrėžti, kad tuo metu, kai darėme šitą bandomąjį tyrimą, buvo žiemos laikotarpis, kai padidėja virusinių respiracinių infekcijų. Neabejoju, kad dalis tų žmonių, kurie sutiko, bet neatvyko, tuo metu susirgo“, – pastebėjo profesorius.
Būtų išgelbėta 310 žmonių gyvybių
E. Danila pasakojo, kad šie rezultatai buvo pristatyti Seime ir sulaukė palankaus įvertinimo, tačiau kartu buvo išreikštos abejonės dėl galimų tokios programos finansinių kaštų valstybei.
„Tai kai tyrimo duomenis pristatėme, parengėme publikaciją, kuri buvo išanalizuota penkių tarptautinių ekspertų – recenzentų, dviejų akademinių redaktorių, straipsnis atspausdintas, nebuvo nė vieno priekaišto, net klausimo, kodėl jūsų toks modelis, kodėl tyrėte nerūkančiuosius. Buvo įvairūs techniniai klausimai, straipsnis buvo labai greitai priimtas ir atspausdintas.
Mes tuos duomenis pristatėme Seime. Jie, aišku, buvo labai maloniai priimti, bet pasakyta, kad galbūt visa tai gali šaliai labai brangiai kainuoti. Tada radome tarptautinę organizaciją Nyderlanduose, Groningeno universitete, kuris specializuojasi būtent atliekant tokius modeliavimus, paskaičiuojant, kokia gi galėtų būti tokios programos įgyvendinimo našta biudžetui.
Tai atsakymas mus labai nustebino. (...) Kadangi programa nėra momentinė, imamas penkiais laiko penkerių metų laikotarpis, kad būtų įvertinti rezultatai. (...) Jie paskaičiavo, kad būtų sutaupomi 25 milijonai eurų vien tik sveikatos sistemoje, nekalbant apie socialinius dalykus, kurie nebuvo skaičiuojami. Bet, savaime suprantama, tą įvertinant būtų žymiai dar didesnis sutaupymo mastas.
Per tą laikotarpį būtų išgelbėta 310 žmonių, kurie išvengtų priešlaikinės mirties. (...) Tai mes tais rezultatais džiaugiamės ir galų gale jau atėjo laikas priimti tą sprendimą“, – ragino gydytojas.
Plaučių vėžiu sergančių ir nerūkančių tik daugės
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės teigimu, diskusija vyksta ne tik dėl finansavimo, bet ir tikslinės grupės pasirinkimo ir žmogiškųjų resursų.
„Ką girdžiu iš sprendimų priėmėjų, kas stabdo tokios programos paleidimą, tai yra tikslinė grupės apsibrėžimas. Lietuvoje pilotinė grupė buvo vykdoma visiems žmonėms – ir rūkantiems, ir nerūkantiems asmenims. Tuo metu daugelyje šalių yra pasirenkami tik ilgą laiką rūkantys žmonės.
Pasak gydytojo, nerūkančiųjų ir sergančių plaučių vėžiu žmonių dalis didėja ir didės toliau.
Kita diskusija vyksta ir dėl to, ar ne per daug kainuos žmogiškųjų resursų, nes dabar yra pasitelkiamas dirbtinis intelektas, tačiau labai reikia ir didelio gydytojo radiologo įsiterpimo. Ir jeigu tai būtų paleista nacionaliniu mastu, tai kainuotų labai daug darbo laiko, ir tada galbūt nukentėtų kitos terapinės sritys“, – kalbėjo N. Čiakienė.
E. Danila savo ruožtu pabrėžė, kad nerūkančiųjų ir sergančių plaučių vėžiu žmonių dalis didėja ir didės toliau.
„Per artimiausius 10–20 metų jie sudarys absoliučią daugumą. (...) Į mūsų publikuotą straipsnį iš karto atkreipė dėmesį didžiulis konsorciumas Europos Sąjungos šalyse, kurį sudaro 46 šalys ir tarptautinės organizacijos, remiantis tuo mūsų modeliu Santaros klinikas pakvietė prisijungti, (...) kad kartą pažiūrėtų, kitos šalys panašiu jau modeliu eitų daryti. Tai tie dalykai jau yra atsakyti“, – komentavo gydytojas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
