Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Senjorės mokosi italų kalbos
Trečiojo amžiaus universitete susirinkusios senjorės mokosi italų kalbos. Kodėl garbiame amžiuje nusprendė mokytis dar vienos užsienio kalbos, kiekvienos priežastis skirtinga:
„Mano žentas italas, jis nekalba jokia kita kalba, tik itališkai.“
„Graži kalba, melodinga.“
„Tiesiog šovė į galvą, pradėjau – išmokime per 30 d.“
„Aš įsimylėjau Italiją, dažnai važiuoju su vyru.“
Na, o mokytojas savo mokinėmis ir jų progresu labai patenkintas.
„Gerai sekasi, mokosi, daug noro parodo, nori išmokti kalbą“, – pasakojo mokytojas Algimantas Dugnas.
Pačios italų kalbos mokinės savo atmintimi jau nėra taip labai patenkintos, tačiau į pamokose leidžiamą laiką žiūri optimistiškai:
„Gramatika lengviau negu atsiminti žodžius.“
„Išmokti žodžius, gramatiką nėra sunku, bet kalbėti jau sunkiau.“
„Dabar sunkiau, bet informacijos labai daug galvoje.“
„Reikia save vertinti visada labai gerai. Jei pradėsi sakyti blogai, tai nieko čia gero.“
50-mečių ir vyresnių lietuvių atmintis labai prasta
Visgi naujausias tyrimas rodo, kad 50-mečių ir vyresnių lietuvių atminties rezultatai yra prasčiausi tarp beveik 40 Europos šalių.
„Pasakome skaičių, žodžius ir žmogus turi iš karto atkartoti. Kita atminties rūšis – kai po tam tikro laiko, truputį vėliau turi atkartoti žodžius, vis dar yra trumpalaikė atmintis“, – sakė VU Psichologijos instituto docentas Vytautas Jurkuvėnas.
„Mūsų rezultatai atrodo nelabai gerai, esame atminties gebėjimų, palyginti su kitomis Europos šalimis, beveik pabaigoje“, – aiškino VU Psichologijos instituto mokslininkė Viktorija Azuma.
Senstant keičiasi ne tik fizinė sveikata – silpnėti ima pažintiniai gebėjimai, svarbūs daugeliui kasdienių veiklų. O šie pokyčiai apsunkina savarankišką gyvenimą, riboja galimybes dirbti, mažina gyvenimo kokybę ir prireikia vis daugiau artimųjų pagalbos, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ir globos:
„Neatsimenu, ar vaistų išgėriau.“
„Turi kažkur nueiti, pamiršti, kad reikėjo, šiaip viską užsirašau.“
„Aš – buvusi matematikos, statistikos dėstytoja. Kiek formulių mokėjau, o dabar iš naujo reikia mokytis.“
„Atmintis trumpėja, reikia lavinti kažkaip ją.“
„Jei atminties gebėjimai pradeda ženkliai prastėti, mums sunkiau operuoti kasdieniame gyvenime, pradandame savarankiškumą, gali būti kasdienių sunkumų ir psichologinių“, – pasakojo VU Psichologijos instituto mokslininkė Viktorija Azuma.
Kaip lavinti savo atmintį?
Susirūpinę savo atmintimi, lietuviai perka ir maisto papildus, tačiau vaistininkai perspėja jais nepiktnaudžiauti.
„Žmonės patys turi rūpintis sveikata, ne tik vartoti papildus, bet ir sveikai gyventi, maitintis, būti fiziškai aktyvūs, vengti streso“, – tikino „Camelia“ vaistininkas Saulius Morkūnas.
Kodėl lietuvių atmintis tokia prasta, mokslininkai pastebi, kad tai lemia, kiek metų žmogus mokėsi, kokio pobūdžio darbą dirbo, ar buvo fiziškai ir socialiai aktyvus, ar užsiėmė intelektine veikla, taip pat – kokia buvo jo fizinė, o ypač psichikos sveikata, ar gavo reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas.
„Alkoholio vartojimas, kas susiję su mūsų kraujagysline sistema, kas susiję proto, smegenų sveikata yra labai svarbūs dalykai“, – aiškino VU Psichologijos instituto docentas Vytautas Jurkuvėnas.
Lietuvos mokslininkai ištyrė, kad bent pagal verbalinio sklandumo rodiklius penkiasdešimtmečiai ir vyresni lietuviai europiniame kontekste atrodo jau geriau ir yra vidutiniokai.
„Duodame kategoriją – gyvūnus, žmogus turi kuo daugiau išvardinti kategorijos narių. Gebėjimas greitai atgaminti iš atminties, sugalvoti daug objektų, vadinamas sklandumu. Tai mūsų ilgalaikės atminties rūšis, visų sukauptų žinių per gyvenimą rūšis“, – aiškino VU Psichologijos instituto docentas Vytautas Jurkuvėnas.
Na, o kad atmintis neprastėtų, specialistai ragina ir vyresniame amžiuje, o tiksliau visą gyvenimą būti aktyviems, kuo daugiau judėti ir bendrauti. Smegenims naudinga pastangų reikalaujanti veikla, tad mokslininkai rekomenduoja mokytis naujos kalbos, groti muzikos instrumentu.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
