Kada esant padidėjusiam cholesteroliui dar galima atidėti statinų vartojimą, kokie į Lietuvą ateina nauji vaistai cholesteroliui kontroliuoti, teiraujamės Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovo, gydytojo kardiologo prof. Raimondo Kubiliaus.
Tai – antroji straipsnio dalis. Pirmojoje dalyje aptarėme didžiausias širdies ir kraujagyslių ligų rizikas bei dažniausius mitus, kad širdies ligos gresia tik vyresniame amžiuje ar jas visada išduoda aiškūs simptomai. Tekstą galite skaityti čia: Jokių simptomų – ir staiga infarktas: gydytojas įspėjo, kuo rizikuoja daugelis lietuvių | tv3.lt
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad gydytojo paprašėme paneigti arba patvirtinti populiarius įsitikinus apie širdies ligas ir statinų vartojimą.
Natūralūs papildai gali visiškai pakeisti statinus.
Esu vienos tarptautinės lipidų ekspertų organizacijos narys ir kaip tik yra ruošiamos naujos gairės apie lipidų cholesterolio kiekį mažinančius maisto papildus, nutraceutikus gydytojo praktikoje.
Ir iš tikro mokslininkai tyrinėja įvairias medžiagas – skaidulas, bergamotę, berberiną, raudonas mieles, kiek jų vartojimas turi mokslinio pagrindimo. Vis dėl to tos natūralios veikliosios medžiagos, nutraceutikai, maisto papildai yra rekomenduojami tik kalbant apie pirminę prevenciją, kada pacientui dar tik nustatomas nedaug padidėjęs cholesterolio kiekis.
Tokiais atvejais mažinant cholesterolio kiekį įjungiamos visos priemonės, kai pacientas tą gali padaryti dar savo jėgomis. Visų pirma svarbūs mitybos pokyčiai, antra, reguliarus fizinis aktyvumas, kad būtų padidintas metabolizmas. Ir, trečia, jau minėtos natūralios priemonės, kurias galėtume skirti.
Išties pastebima, kurioje šalyje begyventų žmonės, svarbu, kad pirmiausia jie norėtų rinktis maisto papildus. Tuo metu mokslininkų akiratyje yra analizuojamos konkrečios veikliosios medžiagos, sumuojamas jų poveikis ir įvertinamas pagrįstumas.
Tačiau šių priemonių efektyvumas ar galia pasibaigia, jeigu pacientas jau priskiriamas vadinamajai labai didelei rizikos grupei, kai jau reikėtų vartoti vaistus, kad nesusirgtų širdies liga. Arba tai yra tie pacientai, kuriems jau yra diagnozuota širdies ir kraujagyslių liga. Tada neišvengiama gydymo medikamentais, kurie turi aiškius tikslus, kad padėtų stabilizuoti būklę ir išvengti galimų komplikacijų. Tada tokių maisto papildų vieta tampa labai ribota.
Statinai gadina kepenis, sukelia demenciją ir blogina atmintį, sukelia raumenų skausmus.
Ir iš tikro, kiek bendrauju tiek su pacientais, tiek su pacientų namiškiais, kokio bebūtų amžiaus, netgi vyresnio amžiaus pacientas, įžengęs į devintą dešimtį, būtinai paklaus: ar čia tikrai man būtina vartoti statinus, ar jie yra saugūs?
Spalio mėnesį kaip tik dalyvavau didžiulėje konferencijoje, kur vėlgi buvo analizuojamas statinų saugumo klausimas. Taigi prie to vis grįžtama ir grįžtama. Ir turbūt visi ekspertai pabrėžė, kad čia tiesiog yra labai daug inercijos ir perdėtos baimės.
Įvairiose Europos šalyse netgi vyksta šeiminės hipercholesterolemijos programos, kuomet pacientams nustatomas jau labai reikšmingai padidėjęs „blogojo“ cholesterolio, tarkime, nuo 6 iki 8 ar daugiau milimolių litre. Tai nustatoma netgi vaikams ir jie pradedami gydyti tais pačiais statinais – jeigu mes jų neskirtume, tai jie labai anksti susirgtų širdies ligomis.
Visi ekspertai, kurie turi tokių pacientų, pabrėžia, kad jie gerai toleruoja statinus, ir kad jie čia jokių problemų nemato.
Yra atlikta daug klinikinių tyrimų, stebėjimų, vertinant, ar ilgą laiką vartojant statinus neblogėja paciento pažintinės funkcijos, atmintis, dėmesingumas. Tai iš tikro nėra įrodyta, kad statinai yra blogis ir sukeltų tokias pasekmes.
Ir netgi šiuo metu, kai pacientui statinus neretai reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos, nes kitaip cholesterolio sintezės nesutvarkysi, netgi neberekomenduojama rutiniškai reguliariai vertinti raumenų fermentų, jeigu nusiskundimų nėra.
Tiesa, tenka pripažinti, kad dalis pacientų, pradėję vartoti didesnes statinų dozes, kartais pasiskundžia, kad pradėjo mausti kepenų projekcijoje, bet iš tikro dažniau atsiranda raumenų skausmas. Taip, iš tikro gali nutikti.
Tada mes įvertiname tuos rodiklius, pasižiūrime, ar neatsirado raumenų pažaida, ar nesureagavo kepenų fermentai. Ir pagal tai galime pakeisti vieną statiną kitu, galime sumažinti jo dozę. Taigi paskirta statino dozė nėra vienintelė ir nekintanti.
Kaip organizme mažėja cholesterolio kiekis, mes koreguojame ir statino dozę, nes pagrindinis tikslas pasiekti reikiamą „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje, priklausomai nuo to, kokia pacientui nustatyta rizika ir kokia širdies liga jis serga.
Nauji leidžiamieji vaistai, neseniai tapę prieinami Lietuvoje, neturi šalutinio poveikio rizikos ir gali pakeisti statinus.
Šie vaistai atsirado natūraliai, nes turime tokių pacientų, kuriems u net skiriant maksimalią toleruojamą statino dozę vis tiek nepavyksta reikiamai sumažinti cholesterolio kiekio. Dažniausiai tai yra tie pacientai, kurie kartotinai patiria ūminį miokardo infarktą, kraujagyslės yra sergančios, implantuota daug stentų, pacientas yra labai atidus visoms rekomendacijoms, bet sureguliuoti cholesterolio vis tiek nepavyksta.
Tada išties nuo spalio 1-osios tokie pacientai turi galimybę gauti kompensuojamus leidžiamuosius vaistus nuo cholesterolio. Vieną preparatą galime skirti kas dvi savaites, kitą – kas pusę metų.
Pacientai mums dažnai sako: „Ai, daktare, tai aš jau nevartosiu tų statinų, iškart leisiuosi tuos leidžiamuosius vaistus.“ Bet, kaip minėjau, tai nėra alternatyva statinams, o pagalba, kai pacientas jau vartoja maksimalią statino dozę arba tokią dozę, kurią gali toleruoti, kai jam neskauda kepenų projekcijoje, neskauda raumenų. Ir jeigu nepavyksta pasiekti reikiamų tikslų mažinant cholesterolį, tuomet kaip kita pakopa atsiranda leidžiamieji injekciniai vaistai.
Bet džiugu, kad šiandien Lietuvoje jau turime prieinamus visus svarbiausius medikamentus, mažinančius cholesterolį.
Jauniems žmonėms cholesterolio tikrintis nereikia.
Apskritai jauniems žmonėms rekomenduojama bent sulaukus 18 metų pasidaryti cholesterolio tyrimą. Jeigu viskas normalu, jį reikėtų pakartoti bent po kokių penkerių metų.
Faktas, kad jei yra paveldėtas hipercholesterolemija, ją reikėtų diagnozuoti kuo anksčiau. Turėjome tokį pacientą, kuris atėjo su labai dideliu cholesterolio kiekiu, nes, pasirodo, ir jo mamai buvo reikšmingai padidėjęs cholesterolio kiekis. Įtarėme tą paveldimą hipercholesterolemiją.
Taigi jis labai susirūpino, paskatino išsitirti ir visus savo vaikus, ar jie neturi padidėjusio cholesterolio kiekio. Tad toks proaktyvus elgesys kartais būtinas.
Jei cholesterolis padidėjęs tik šiek tiek, nėra dėl ko jaudintis.
Kai matai, kad klinikinę mirtį dėl ūminio miokardo infarkto patiria jaunas žmogus su saikingai padidėjusiu cholesterolio kiekiu, kartais ima didžiulė baimė.
Bet rutiniškai, turbūt jeigu pacientas žiūri, ką valgo, bando orientuotis į sveikesnį maistą, maistą, praturtintą gausiais vaisiais ir daržovėmis, yra fiziškai aktyvus, bando reguliuoti savo kūno svorį, sakyčiau, jis jau turi didesnį pranašumą. Jo organizmas galbūt gali toleruoti ir šiek tiek padidėjusį cholesterolio kiekį, jei normaliomis sąlygomis jo nepavyksta koreguoti.
Kita vertus, lygiai taip pat ir normalus cholesterolis gali mūsų neapsaugoti nuo širdies ligos. Ir čia yra kompleksinis dalykas. Tarkime, yra nežymiai padidėjęs cholesterolis, tačiau pacientas rūko, turi saikingai padidėjusį kraujospūdį. Tai jau reikalauja aktyvaus įsikišimo ir gal medikamentų skyrimo, nes žmogaus organizmą veikia trys rizikos veiksniai. Jų suminis poveikis būna dar didesnis negu būtų vienas rizikos veiksnys.
Taigi turbūt mano toks bendras patarimas būtų – nebūkime abejingi savo rizikos veiksniams, žinokime savo cholesterolio kiekį, padidėjusį arterinį kraujospūdį, paraginkime vieni kitus sulaukus 40 metų atvykti į širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kur šeimos gydytojas įvertins visus rizikos veiksnius.
O jeigu nustatys, kad ta rizika yra padidėjusi, pagilintam ištyrimui nukreips gydytojo kardiologo konsultacijai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
