Infekcijai patekus į organizmą, suaktyvėja imuninė sistema ir prasideda uždegiminiai procesai. Jų metu širdies ir kraujagyslių sistemai gali tekti didesnis krūvis nei įprastai, gali padažnėti pulsas ar pakisti arterinis kraujospūdis. Todėl sergant lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis organizmui gali būti sunkiau prisitaikyti prie šių pokyčių.
„Nors uždegimas yra natūrali organizmo reakcija į infekciją, kai kuriais atvejais liga gali komplikuotis į sunkesnes būkles. Pavyzdžiui, gripas gali komplikuotis plaučių uždegimu, o šis – sepsiu. Tokios komplikacijos gali smarkiai pabloginti net ir iki tol gana sveiko žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemos būklę“, – sako K. Bumblauskas.
Infekcijos gali būti susijusios ir su didesne ūmių širdies bei kraujagyslių įvykių, tokių kaip miokardo infarktas ar insultas, rizika. Uždegiminis procesas gali suaktyvinti kraujo krešėjimo sistemą, todėl gali lengviau susidaryti krešulių, užkemšančių kraujagysles.
„Infekcijos metu žmogus karščiuoja, netenka daug skysčių, todėl kraujas gali tapti santykinai klampesnis. Vis dėlto infekcija savaime nereiškia, kad žmogų ištiks infarktas ar insultas. Rizika priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės, gretutinių ligų ir kitų individualių aplinkybių“, – aiškina gydytojas kardiologas.
Daugiau dėmesio savo savijautai turėtų skirti žmonės, sergantys išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, turintys širdies ritmo sutrikimų ar padidėjusį kraujospūdį, nes infekcija gali apsunkinti šių ligų eigą.
Kokie simptomai neturėtų būti ignoruojami?
K. Bumblauskas akcentuoja, kad susirgus svarbu stebėti ne tik simptomus, bet ir tai, kaip keičiasi savijauta. Jei savijauta pakankamai gera, simptomai lengvi ir neprogresuoja, nebūtina skubėti į gydymo įstaigą. Tačiau, jei būklė greitai blogėja, yra aukšta temperatūra ar atsiranda naujų ar neįprastų simptomų, reikėtų kreiptis į gydytoją.
„Ypač svarbu atkreipti dėmesį į krūtinės skausmą, dusulį ar širdies ritmo sutrikimus. Jei dusulys atsiranda fizinio krūvio metu ar net kalbant, taip pat jei skausmas plinta į kairę ranką ar kaklą, tokių simptomų ignoruoti negalima – būtina nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą“, – teigia jis.
Rizikos veiksnių kontrolė svarbi ir susirgus
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius svarbu kontroliuoti nuolat, nepriklausomai nuo to, ar žmogus tuo metu serga. Vis dėlto ūminės ligos metu ne visus rodiklius verta vertinti taip pat, kaip įprastai.
„Žmonės kartais suklysta, kai karščiuodami, sirgdami infekcija ir vartodami vaistus skuba atlikti įvairius kraujo tyrimus, pavyzdžiui, nustatyti cholesterolio kiekį. Ūminės ligos metu, ypač kai žmogus karščiuoja ir netenka skysčių, kai kurie rodikliai gali pakisti, todėl rezultatai ne visada tiksliai atspindi įprastą sveikatos būklę. Dėl to rizikos veiksnius geriausia vertinti ir jų kontrolę planuoti pasveikus“, – aiškina gydytojas kardiologas.
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į koreguojamus ir nekoreguojamus. Nekoreguojami veiksniai – tai lytis, amžius ir genetika, kurių pakeisti negalime. O koreguojami veiksniai, pavyzdžiui, kraujospūdis, cholesterolio kiekis, kūno svoris, rūkymas ir kiti žalingi įpročiai, gali būti kontroliuojami keičiant gyvenimo būdą ir prireikus taikant gydymą. Tinkama koreguojamų rizikos veiksnių kontrolė gali padėti išvengti daugybės ankstyvų širdies ir kraujagyslių ligų.
Pacientams, kuriems paskirtos politabletės arterinei hipertenzijai ir dislipidemijai gydyti, susirgus peršalimo ligomis svarbu savavališkai nekeisti gydymo ir nenutraukti vaistų vartojimo.
„Dažniausiai vaistus reikėtų vartoti taip, kaip paskyrė gydytojas. Vis dėlto infekcijos metu kraujospūdis gali pakisti, todėl svarbu stebėti jo rodmenis ir pulsą. Jei kraujospūdis tampa neįprastai žemas, reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju ar kitu sveikatos priežiūros specialistu, gal reikia laikinai pakoreguoti gydymą“, – pabrėžia K. Bumblauskas.
Didesnės rizikos pacientams – daugiau dėmesio prevencijai
Kardiologas primena, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems žmonėms svarbu nuosekliai rūpintis savo sveikata ir laikytis infekcijų prevencijos rekomendacijų. Taip pat svarbu vartoti gydytojo paskirtus vaistus pagal nurodymus, vengti artimo kontakto su sergančiaisiais, o gripo epidemijos laikotarpiu – atsisakyti nebūtinų susibūrimų.
„Europos kardiologų draugija (ESC) taip pat rekomenduoja kasmet skiepytis nuo gripo – tai viena širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonių. Pagrindinis mano patarimas kiekvienam pacientui – saugoti save.
Pajutus infekcijos simptomus, svarbu laiku kreiptis į gydytoją. Šiuolaikinė medicina suteikia galimybių greitai nustatyti infekciją ir laiku pradėti gydymą, todėl nereikėtų laukti, kol būklė pablogės“, – pataria K. Bumblauskas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
