Nors gyvenant Lietuvoje sulaukti 80, 90 ar net 100 metų nėra neįmanoma misija, tą padaryti dar išlaikant gana gerą sveikatą neretai būna sudėtingiau. Negana to, ligos šiais laikais užpuola jau gerokai jaunesnius žmones.
Tai, kas laikyta senatvinėmis ligomis, puola jaunus
Paklaustas, kas labiausiai sąlygoja, kad daug lietuviai pasiligoja ir numiršta nesulaukę garbaus amžiaus, pašnekovas išskyrė apčiuopiamus, skaitine verte įvertinamus veiksnius, ir tuos, kurie nėra tokie akivaizdūs.
„Turime labai daug iššūkių su lėtiniais sutrikimais ir labai stipriai jaunėjančiais lėtiniais sutrikimais. Tai, ką mes seniau vadindavome „senatvinėmis“ ligomis, pavyzdžiui, „šokinėjantis“, padidėjęs kraujospūdis, cholesterolis, aterosklerozė, kai užsikemša pažeidžiamos kraujagyslės – visas spektras širdies ir kraujagyslių ligų, endokrininės kilmės, virškinimo trakto, judamojo aparato sutrikimų.
Anksčiau tai buvo tapatinama su vyresniu amžiumi, kaip ir natūralu, kad dėvisi sistema. Nieko panašaus, gerbiamieji. Šiuo atveju matome, kad šios ligos jaunėja, su amžiumi jų sieti nebeišeina.
Antra, kas tas amžius? Šiandien mėgstama sakyti, kad perkopei 50 metų, tai ko galima tikėtis? (...) Ir tada jau vos ne užkoduojame save, kad ties 50-aisiais viskas turi „subyrėti“, – kalbėjo T. Vaičiūnas „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
1 iš 13 lietuvių iki 30-ies metų jau turi aterosklerozę
Pašnekovo aiškinimu, iš esmės žmogus senėja kiekvieną dieną nuo gimimo, tačiau pagrindinis klausimas, kiek pavyksta pagreitinti tą dėvėjimąsi, o kiek senėjimo procesus gebame išlaikyti tolygius per gyvenimą.
„Viskas absoliučiai dėvisi, bet klausimas, kiek laimingai ateiname iki vidutiniškai 74–75 metų, kai jau galėtumėm tikėtis, kad, gyvenimo kokybė šiek tiek paprastėja vien dėl to, kad turime kažkokį nusiskundimą su širdele, plaučiais arba virškinamuoju traktu“, – sakė gyvensenos medicinos gydytojas.
Vis dėlto Lietuvos statistika verčia kaip reikiant sunerimti. „Visai neseniai pažiūrėjau – 18–29 metų amžiaus kohortoje vienas iš 13 Lietuvos gyventojų jau turi aterosklerozę, kraujagyslių pažeidimą.
Kalbant apie hipercholesterolemiją, jaunėjame iki kaulų smegenų – jau visiška norma iki 35 metų turėti stipriai padidėjusį cholesterolį. Na, jau niekaip to nebetapatinsi su amžėjimo ligomis, juk taip?
Dar daugiau – Europos komisija ir Pasaulio sveikatos organizacija išplatino naujausius oficialiai iš valstybių gautus duomenis. Tai Europos regione lietuviai 2025 metais pirmavome pagal išvengiamų mirčių skaičių, kontroliuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Tai vėlgi rodo, kad net modernioji medicina nebesugeba padėti ir žmonės Lietuvoje miršta kažkur arti 19 metų anksčiau, nei kad galėtų gyventi, nuo lėtinių neinfekcinių sutrikimų, kur modernioji medicina nebesugeba padėti. Kitaip sakant, taikom taikome visas įmanomas priemones, bet kaip mirštame nuo lėtinės ligos sukeltos pasekmės“, – sakė T. Vaičiūnas.
6 iš 10-ies lietuvių turėjo antsvorio
Pasak jo, tie patys duomenys rodo, kad šeši iš 10 Lietuvos gyventojų turėjo antsvorio ir beveik trys iš dešimties buvo nutukę.
„O, kaip žinome, visceraliniai riebalai, antsvoris, nutukimas jau yra milžiniškas rizikos veiksnys, kada mes pagreitinam absoliučiai visus senėjimo procesus – sąnarių, kaulinės, raumenų, vidaus organų struktūras, endokrininės sistemos ir visus kitus procesus.
Dar daugiau, puikiai žinome, kad jeigu jau kaupiasi antsvoris, tai rodo organizme vykstančius nenormalius metabolinius procesus. Taip jau organizmas siunčia impulsą, kad sustok, brangusis, jau yra negerai, sustokime šiek tiek.“
Antras dalykas jo įvardytas dalykas – širdies ir kraujagyslių, virškinimo sistemos ir onkologiniai sutrikimai sudaro liūto dalį ir nušineša labai jaunų žmonių gyvybių.
„Turiu galvoje jaunų žmonių – iki 50 metų amžiaus. Būdami 50–55 m. mes ne senatvėje turėtumėm gyventi, o „pasileisti plaukus“, rieškutėmis semti gyvenimą.
Didžiąja dalimi atvejų tada jau daug kas būna pasiekęs profesinių aukštumų, dalis tikriausiai jau ir vaikus paleidę į gyvenimą, tad belieka džiaugtis tuo, ką sukūrėme per 50 metų. Bet lietuviai nebeturi, iš ko džiaugtis“, – pastebėjo gyvensenos medicinos gydytojas.
Anksčiau ar vėliau kūnas nebeatlaiko
Pasak T. Vaičiūno, dabartinis jaunimas irgi rizikuoja sulaukę 50-ies tiesiog nebeturėti energijos gyvenimui, jei laku nepristabdys arklių ir nesirūpins savo gerove.
„Mes beprotiškai norime būti sėkmingi. Norime visiems įrodyti, koks aš esu arba galiu būti geriausias darbo aplinkoje, draugų, socialinėje aplinkoje, galbūt artimųjų rate, ar ne?
Tada tai seka automatiškai, kad mūsų darbinis kalendorius nuo pirmadienio iki sekmadienio jau tapo norma, nebe nuo pirmadienio iki penktadienio.
Jis yra pripildytas įvairiausių įsipareigojimų, nes, nu, juk turiu atsiekti kažko, ar ne? Visur būti geriausias arba panašus į geriausią, eiti to link“, – kalbėjo specialistas.
Pasak jo, tada net nepajuntama, kaip prasideda grandininė reakcija – nebelieka laiko sau, tada žmogus nebejuda, nebežiūri, ką deda į burną.
„Nebesilaikome psichoemocinės higienos, nes patiriamas stresas tampa nuolatiniu, lėtiniu. Mes niekur nebeatitolinam savo streso šaltinio. Jis gyvena kartu ar darbe, ar namuose, ar lovoje, ar prie knygos. Visur mes sukame tą ratelį įsipareigojimų, kur ten ką dar turėjau padaryti ir panašiai.
Tai priveda prie to, kad pradeda formuotis disfunkcija organizme ir turim lėtinių sutrikimų pradžią. Ir štai čia pasimato mūsų gyvensenos, elgsenos veiksniai ir priimti sprendimai nualina tiek kūną, kad, jis nebegeba tiesiog kompensuoti ir mes ateinam į 45-us gyvenimo metus nelaimingi, pasiligoję, ir nebėra iš ko „pasileisti plaukų“, – konstatavo T. Vaičiūnas.
„Mėlynosios zonos“ – kur daugiausiai ilgaamžių?
Kita vertus, kalbėdamas apie ilgaamžiškumo strategijas, T. Vaičiūnas konstatavo, kad ilgas sveikas gyvenimas nėra jau toks nepasiekiamas.
„Tikriausiai ne vien vienas klausytojas yra girdėjęs apie mėlynųjų zonų fenomeną. Tai yra penki regionai pasaulyje, netgi atskirais atvejais – miestai, kuriuose žmonės gyvena ne tik ilgiausiai (Sardinija Italijoje, Okinava Japonijoje, Nikoja Kosta Rikoje, Ikarija Graikijoje, Loma Linda Kalifornijoje).
Juose yra didžiausia koncentracija 100 ir daugiau sulaukusių, 100 ir daugiau metų sulaukusių asmenų. Šiaip tokių asmenų yra ne tik tuose penkiuose regionuose yra ir kituose pasaulio taškuose – Pietų Amerikos vidurinėje dalyje gausių 100-mečių ir daugiau metų sulaukiančių žmonių, Afrikos tam tikruose taškuose, Azijoje, Vidurio Azijoje yra regionų, kuriuose yra iš tiesų daug 100 ir daugiau metų sulaukusių žmonių, skaičiuojant dešimčiai tūkstančių gyventojų.
Tačiau tie penki pagrindiniai regionai, vadinamosios mėlynos zonos, išsiskiria ir tuo, kad tie šimtamečiai, kaip mėgsta juokauti, rupūžiokai dar yra ir sveiki“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, vertinant ir likusią populiacijos dalį šiuose regionuose, kur gausu ilgaamžių, lyginant su likusio pasaulio šalimis, paplitimas dažniausiai su amžiumi išsivystančių lėtinių sutrikimų, stipriai pabloginančių gyvenimo kokybę, yra ženkliai mažesnė lyginant su likusio pasaulio šalimis.
„Yra ir dirbtinai sukurta mėlynoji zona – Singapūras. Tai yra geras pavyzdys. Ten, be abejo, yra visko, bet bendrai paėmus tai yra geras pavyzdys, kaip pritaikius tų mėlynųjų zonų principus, valstybei sutarus su gyventojais galima pasiekti nuostabių rezultatų. Tai štai turime tuos geruosius pavyzdžius“, – sakė gyvensenos medicinos gydytojas.
Lietuvai realu tapti ilgaamžių kraštu?
Ar realu Lietuvai tapti mėlynąja zona? Pasak T. Vaičiūno, sąlygas tam turime tikrai geras.
„Jeigu prieš penketą šešetą metų galvojau, kad yra iššūkių, šiandien drąsiai galiu sakyti, kad mūsų resursai, turimos prieigos ir sąlyginai labai maža valstybė, kur koncentruotai gyvena 2,8 milijono gyventojų, turime absoliučiai visas įmanomas sąlygas.
Mes neturim didelių atstumų tarp miestų, kaimelių, miestelių. Mūsų žiedinė ekonomika ir infrastruktūra, paslaugų teikimas gali puikiai vystytis. Jeigu pažiūrėtumėm į didžiausios valstybės, kuriose yra tie taškiukai, mėlynosios zonos, tai vienos jų turi 6 mln., kitos – porą milijonų gyventojų.
Jie tai vadina miestu, o mes čia šalis, suprantate? Sakoma, kad bendruomenėse taikomos priemonės yra pačios efektyviausios. Bet žiūrint, sakykime, to paties Singapūro patirtį, kur milijoniniai miestai, jie tai vadina bendruomene.
Taigi jų bendruomenė kaip mūsų visa šalis, proporcionaliai paėmus gyventojų skaičiui. Tai šiandien galvoju, kad tikrai yra įmanoma ir viso labo nedaug tereikia.“
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
