Pagal projektą, pagalbinio apvaisinimo paslaugos galės būti teikiamos pilnamečiams veiksniems sveikatos priežiūros srityje asmenims – sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems arba jos neįregistravusiems vyrui ir moteriai, taip pat moteriai, nesančiai poroje.
Parlamentarai apsispręs dėl naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos
Kadangi Sveikatos reikalų komitetas nepritarė grupės parlamentarų siūlymui pagalbinio apvaisinimo paslaugą teikti ir vienišoms vaisingoms moterims iš asmeninių lėšų, Seimo liberalai prieš lemiamą balsavimą Seime rengia tuščių vaikiškų vežimėlių akciją. Jų teigimu, tokiu būdu siunčiamas ženklas, kad dėl suvaržytų reprodukcinių teisių šalyje kasmet iš kelių šimtų moterų atimama galimybė pasirinkti motinystę pagalbinio apvaisinimo būdu.
„Seimui šiuo atveju nieko net nereikia daryti – tik nedrausti partnerio neturinčioms moterims susilaukti vaikelio. Valstybei toks Seimo sprendimas netgi nieko nekainuotų, nes medicininę paslaugą motinomis pasiryžusios tapti moterys apmokėtų iš savo kišenės. Vienas įstatymo straipsnis gali lemti, kad šalyje kiekvienais metais gimtų keliais šimtais daugiau kūdikių“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tačiau Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymu išbrauktas anksčiau Vyriausybės nustatytas reikalavimas nesusituokusiai porai įrodyti, kad kartu gyvena ne trumpiau nei vienerius metus.
Anot projekto, paslaugą gautų tik diagnozuotą nevaisingumą turintys asmenys, taip pat jeigu dirbtinis apvaisinimas padėtų išvengti sunkios vaiko negalios, gresiančios ligos. Be to, moteris turėtų būti pajėgi pastoti ir išnešioti vaiką.
Ar asmuo atitinka šiuos kriterijus, nustatytų gydytojų konsiliumas.
Dabar pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik sutuoktiniams arba registruotiems partneriams.
Pagal projektą, embriono donorystė bus leidžiama, tik jei embrionas laikomas lytinių ląstelių banke ne trumpiau kaip dvejus metus nuo jo konservavimo dienos ir donorai tam pasirašė sutikimą.
Kaip ir galiojančiame įstatyme, lytinių ląstelių banke embrionai dvejus metus bus laikomi valstybės biudžeto lėšomis, o po to – poros ar moters, nesančios poroje, lėšomis. Donorystei skirti embrionai valstybės lėšomis ir toliau galės būti laikomi ne ilgiau kaip dešimt metų.
Naujos redakcijos įstatyme išlieka ir surogatinės motinystės draudimas.
Sveikatos reikalų komitete svarstant pakeitimus, pasiektas sutarimas dėl finansavimo paankstinimo – lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių saugojimas valstybės lėšomis turėtų būti pradedamas kompensuoti jau nuo 2027-ųjų, o ne 2029 metų.
Socialdemokratė Modesta Petrauskaitė, agituodama balsuoti už projektą, praėjusį ketvirtadienį sakė, kad jis aktualus apie 150 tūkst. moterų, kurioms diagnozuotas nevaisingumas.
Projekto kritikai tvirtina, kad siūloma tvarka neatspindi geriausių vaiko interesų, nes skatina vaikų gimimą nepilnose šeimose.
Naujos pagalbinio apvaisinimo tvarkos Seimas ėmėsi dar balandį po to, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo nutarimas, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas tiek, kiek pagal jį teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas turi tik santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ragino parlamentą priimti reikiamus įstatymus. Anot jo, tuomet būtų galima diskutuoti dėl dabartinių kompensavimo galimybių plėtros.
Ministerijos duomenimis, per septynerius metus nuo 2018-ųjų iki 2024-ųjų Lietuvoje pagalbinio apvaisinimo būdu iki šiol galiojusia tvarka, leidusia procedūrą susituokusioms poroms, gimė 2,8 tūkst. vaikų.
Iki naujo įstatymo priėmimo ministerija leidžia gydymo įstaigoms toliau teikti paslaugas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
