Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
9 iš 10 moksleivių neįveikia paprasčiausių fizinių pratimų
Bėgimas, savo kūno išlaikymas lentoje, atsispaudimai, šuoliai į aukštį ir dar kelios paprastos užduotys net 9 iš 10 Lietuvos moksleivių yra neįveikiamos. Tą parodė Lietuvos sporto universiteto Generolo Povilo Plechavičiaus fizinio parengtumo ženklo projektas, kuriame dalyvavo 1 tūkst. 300 mokinių iš įvairių Lietuvos mokyklų.
Užduotis, panašias į tokias, kurias atlieka kariškiai kariuomenėje, įveikė vos 130 jaunuolių. Tai rodo, kad vaikai nebeturi ne tik jėgos ar ištvermės, bet nebemoka ir elementarių judesių.
„Dažnas vaikas tiesiog tingi dalyvauti fizinio ugdymo pamokose. Žinoma, yra daug vaikų, kurie profesionaliai sportuoja“, – sakė Vilniaus Antakalnio gimnazijos direktorė Anželika Keršinskienė.
Ugnė fizinio ugdymo lavinimo pamokas mokykloje mėgsta, tačiau sako, kad rimtesniu sportu mieliau užsiima sporto klube.
„Jeigu tu sportuoji čia, tai šiaip, aš čia labiau linksminuosi su draugais ir praleidžiu laiką smagiai, o būtent sporto salėje aš sportuoju tam, kad sportuočiau, jau kažką padaryčiau“, – minėjo Antakalnio gimnazijos mokinė Ugnė.
Projekte normatyvus įveikusį Juozą ir gavusį Generolo Povilo Plechavičiaus fizinio parengtumo ženklą sportuoti motyvuoja triatloninkas dėdė.
„Būna tokių dienų, kai labai stinga tos motyvacijos ir sunku prisiversti save eiti į sporto salę arba pabėgioti, bet aš jaučiu poreikį tai daryti“, – pasakojo vienuoliktokas Juozas.
O Radvilei, profesionaliai žaidžiančiai futbolą, sportas padeda pamiršti rūpesčius.
„Iš savęs pati noriu išspausti savo geriausią versiją ir tiesiog nuo pat vaikystės mane traukė šis sportas ir man labai patinka išreikšti save ir atitrūkti nuo tikro gyvenimo“, – kalbėjo dvyliktokė Radvilė.
Mokiniai nebenori sportuoti
40 metų fizinio lavinimo mokytoju Antakalnio gimnazijoje dirbantis Šarūnas sako, kad skirtumas tarp jaunuolių polėkio sportuoti dabar ir, pavyzdžiui, prieš kelis dešimtmečius – akivaizdus.
„Naktį lipdavo per langus ir žaisdavo krepšinį. Mes ryte matydavome, kad jie buvo naktį žaidę. Aišku, mes jiems nieko nesakydavome“, – prisiminė fizinio lavinimo mokytojas Šarūnas Ragauskas.
Bet, anot mokytojo, keičiasi laikai – keičiasi ir vaikai. Šiandien vaikai turi visas sąlygas sportuoti, tik noro pritrūksta, o štai fantazijos pasiteisinimams – ne.
„Toks topas buvo, kai vienas sakė – aš pasitempiau kulną. Tai aš dabar ir vaikams visiems pasakoju“, – juokėsi Š. Ragauskas.
Jaunuoliai, pasak mokytojo, mėgsta rungtis, dalyvauti varžybose, būti apdovanoti ir pagirti, o štai žaisti komandinius žaidimus – ne itin.
„Jie eina į sporto klubus ir matosi tikrai, kad eina. Jie gal daugiau individualiai užsiiminėja“, – aiškino Š. Ragauskas.
O į sporto klubą vaikščioti juk dar ir madinga. Pasak Lietuvos sporto universiteto mokslininkės, projekto tikslas ne tik prastestuoti ar rasti silpniausias vaikų fizinio pasirengimo vietas, bet ir sukurti sistemą, galinčią motyvuoti vaikus.
„Kad mes sukurtume pagalbą fizinio ugdymo mokytojams, treneriams ir, iš esmės, kad būtų ugdomas kuo sveikesnis pilietis. Tiek sporto prasme, tiek sveikatos prasme, tiek ir galimai dėl numatomo galimo šaukimo etapo į kariuomenę“, – tikino Lietuvos sporto universiteto mokslininkė Inga Lukonaitienė.
Fizinis aktyvumas turi poveikį smegenų veiklai
Jau dabar net daugiau nei pusė Lietuvos jaunuolių, norinčių tarnauti Lietuvos kariuomenėje, neatitinka elementarių fizinio pasirengimo ir sveikatos reikalavimų, o tai reiškia – negali ginti ir tėvynės. Negana to, neuropsichologai ištyrė, kad nepakankamas vaikų fizinis aktyvumas paraleliai veikia jų protinius ir pažintinius gebėjimus.
„Tie vaikai, kurie yra fiziškai pajėgesni, jie iš tiesų geriau atlieka įvairias dėmesio užduotis, net irgi atminties užduotis. Netgi smegenys, moksliniai tyrimai rodo, kad šiek tiek skiriasi fiziškai daugiau pajėgių ir fiziškai mažiau pajėgių vaikų“, – kalbėjo I. Lukonaitienė.
Be to, Pasaulio sveikatos organizacijos naujausias tyrimas parodė, kad Lietuvoje pakankamai kasdien juda tik 13 procentų 5–9 klasių moksleivių, todėl mūsų jaunuoliai patenka tarp 5 mažiausiai fiziškai aktyvių Europos šalių ir auga kvailesni nei sportuojančių šalių vaikai.
„Jeigu mes nepakankamai skatiname fizinį aktyvumą, gali būti, kad mes nepakankamai prisidedame prie smegenų sveikos raidos ir taip galime, ilgalaikėje perspektyvoje, turėti pasekmes, pavyzdžiui, akademiniams pasiekimams“, – pasakojo Vilniaus universiteto docentė Inga Truskauskaitė.
Gera žinia, anot mokslininkės, kad fizinį aktyvumą nėra per vėlu skatinti čia ir dabar.
„Net ir, pavyzdžiui, prieš atliekant kokį nors testą, intensyvi fizinė veikla, kad ir 20 minučių, gali pagerinti kognityvinius gebėjimus čia ir dabar“, – sakė I. Truskauskaitė.
Lietuvos sporto universitetas taip pat užsimojo pasiekti, kad įveikus normatyvus ir gavus Generolo Povilo Plechavičiaus fizinio parengtumo ženklą, šis turėtų galią ir būtų kaip papildomas balas stojant į sporto studijas ar policiją, karo akademiją ar norint tapti ugniagesiu gelbėtoju.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
Gyvename įdomiais laikais. Tik naktimis jau darosi nebejuokinga.
Geltoni ir raudoni perspėjimai, kaukiantys telefonai, išsigandę vaikai. Žmonės man siunčia vaizdo įrašus iš įvairių Lietuvos vietų ir klausia, kas vyksta. O valstybės vadovai, kaip įprasta, vis dar aiškinasi situaciją.
