Karolis Klikna

Lietuvoje kelią toliau skinasi vadinamoji „šauktinių“ reforma. Pokyčius šviežiai užregistravusi Krašto apsaugos ministerija nori dindinti ginkluotai gynybai parengtų jaunuolių skaičių, apmokyti kariauti bent 5 tūkstančius šauktinių per metus. Tačiau susilaukia daug kritikos, nes palaiminus naują tvarką jaunuoliai privalomos tarnybos atidėti nebegalėtų.

Vakarų Europoje ekonomika traukiasi, o Lietuvoje netikėtumai ir keistenybės – bendrasis vidaus produktas (BVP) auga. Pasak ekonomistų, šalies rezultatus į viršų tempia statybų sektorius, kuris daugiau darbo gavo dėl valstybės investicijų. Nuosmukio išvengiant neblogai atrodo ir atlyginimų statistika – Lietuvoje algos vidutiniškai kyla beveik dvigubai greičiau nei kainos. Tiesa, tokias tendencijas dalis rinkos ekspertų vertina atsargiai.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Internete toliau siaučia sukčiai. Per 3 mėnesius jie iš patiklių Lietuvos gyventojų sugebėjo išvilioti pustrečio milijono eurų. Ekspertai pastebi, kad vidutiniai patirti gyventojų nuostoliai mažėja, tačiau sukčiavimo atvejų skaičius auga. Piktavaliai savo naivioms aukoms suvilioti pasitelkia net dirbtinį intelektą, o kriptovaliutų brokeriais apsimetę investiciniai sukčiai iš vieno gyventojo vidutiniškai sugeba išvilioti 11 tūkstančių eurų.

Trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje traukiasi kainos, tiesa, kol kas simboliškai. Išankstiniais duomenimis, liepos mėnesį kainos susitraukė 0,3 procento, užfiksuota mėnesinė defliacija. Sostinėje įsikūrusių gastrobarų savininkas A. Zimnickas pasakoja, kad paskutinį kartą gėrimų ir maisto kainas kėlė praėjusių metų rudenį nuo 5-ių iki 10-ies procentų.

Rekordiškai augančios paskolų palūkanos keičia tautiečių elgesį. Žmonės rečiau skolinasi būstui, tačiau dažniau naudojasi vartojimo paskolomis. Pasak kelių didžiausių komercinių Lietuvos bankų, per pirmąjį šių metų pusmetį remontui, automobiliui ar kelionėms paskolų išduota iki ketvirtadalio daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Iš užsienio į Lietuvą sugrįžęs Linas nusprendė Panevėžyje atidaryti savo verslą. Dirba kirpėju-barzdaskučiu.

Lietuvos bankai raško išaugusių palūkanų vaisius – fiksuoja milžiniškus pelnus. Pasak Lietuvos banko specialistų, sumos rekordinės: per pirmąjį šių metų pusmetį du didieji Lietuvos komerciniai bankai „Swedbank“ ir SEB sugebėjo uždirbti beveik 240-čia milijonų eurų daugiau grynojo pelno nei pernai per tą patį laikotarpį.  „Kaip sakytų tūlas, mūsų tautietis – visus bankus reikia smaugti, reikia juos žudyti, šaudyti. Juokauju.

Naujausias atliktas tyrimas skelbia – sekmadieniais ir pirmadieniais miršta mažiau vyrų. Mokslininkai ištyrė, kaip prekybos alkoholiu laiko sutrumpinimas paveikė Lietuvos gyventojų mirtingumą. Tiesa, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas aiškina, kad tokį efektą lėmė ne vienas draudimas, o jų visuma. „Aš norėsiu – negausiu parduotuvėje, tai nueisiu pas bobutę, tas pats.

Lietuvos gyventojai dažnai permoka už prekes, kai perka jas fizinėse parduotuvėse. Pavyzdžiui, įsigyjant maisto papildus internetu kartais galima sumokėti ir daugiau nei dvigubai mažiau nei perkant tą pačią prekę atėjus į vaistinę. Verslas aiškina, kad prekyba internetu pigesnė, dėl to ir siūlo mažesnes kainas tik virtualiose parduotuvėse.

Sostinės pasididžiavimo – virš miesto skraidančių oro balionų likimas pakibo ant plauko. Verslininkai piktinasi, kad nuo birželio pradėjusios galioti taisyklės jų skrydžių skaičių sumažino net 4-5 kartus. Tad kelionės tapo nebeprognozuojamos: 10 minučių iki skrydžio dėl vėjo krypties jos gali būti atšauktos, o keleiviai – palikti ant ledo.  „Pagal naują tvarką, organizuoti skrydžius virš miesto pasidarė faktiškai neįmanoma.

Lietuvoje mažėja vidutinės prekių kainos. Pavyzdžiui, per mėnesį maisto produktai vidutiniškai atpigo beveik procentu. Tačiau toks nežymus kainų susitraukimas gyventojų neguodžia: jie arba iš viso kainų mažėjimo nepastebi, arba pastebėję aiškina, kad produktai pinga per lėtai. Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad birželį vidutinės prekių ir paslaugų kainos ne kilo, o per mėnesį vidutiniškai nusileido viena dešimtąja procento.

Rusijos programišiai internete paviešino slaptą iš NATO viršūnių susitikimo organizatorių pavogtą informaciją. Tarp paviešintų dokumentų buvo renginį saugojusių snaiperių ir apsaugininkų vardai, pavardės, duomenys apie delegacijų gyvenamąją vietą, maršrutus, jų ginklus ir net turimų šovinių kiekį. Dėl galimai nutekintų NATO susitikimo duomenų, Lietuvos policija pradėjo ikiteisminį tyrimą, tačiau kaip ir dėl kieno kaltės duomenys prarasti nekomentuoja.

Uždarytų sostinės gatvių kulminacija: dėl po miestą važinėjančių kortežų vilniečiai nuo pat ankstyvo ryto įstrigo kilometrinėse spūstyse. Kol vieni dar kantriai laukė kamščiuose, kiti keikėsi, nes kelionė kai kuriems vietoj 15 minučių užtruko visą valandą. Sostinės savivaldybė teisinasi, kad paskutinę akimirką papildomus ribojimus įvedė miestą saugojantys pareigūnai, o Vadovybės apsaugos tarnyba aiškina, kad visi ribojimai buvo žinomi iš anksto.

NATO viršūnių susitikimo išvakarėse sostinėje Lietuvos kariuomenė veikia pilnu pajėgumu: saugomi vandens telkiniai, oro erdvė, sausuma, tiltai, keliai, delegacijos. Darbuojasi daugiau nei 4 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių. Tiesa, iššūkių netrūksta kibernetinėje erdvėje, kur piktavaliai programišiai atakuoja internetinius puslapius, įsilaužę į radijo stoties bei prekybos centro sistemas skleidžia dezinformaciją. Negana to, šalia Rusijos ambasados į Nerį išsiliejo teršalai.

Pas Gitaną Nausėdą svečiuojasi Lenkijos prezidentas Andžejus Duda. Abu politikai ne tik aptaria užsienio politikos klausimus, bet ir šventė Mindaugines, dalyvavo vėliavų pakėlimo ceremonijoje, mišiose, giedojo Lietuvos himną, iškilmingai vakarieniavo, ėjo apžiūrėti gobelenų, sudalyvaus ir specialiųjų pajėgų pratybose. Pasak politologų, Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra ypač šilti.

Seime vėl kilo ginčai dėl Stambulo konvencijos. Valdantieji nori, kad Konstitucinis Teismas išaiškintų, ar skandalingiausia dokumento sąvoka: „socialinė lytis“ ir kiti visuomenėje priešpriešą keliantys terminai, neprieštarauja Lietuvos Konstitucijai. O Seimo opozicija savo oponentų liberalų ir laisviečių iniciatyvą vadina priešrinkiminiu šou.

Lietuvoje antrą mėnesį iš eilės mažėja vidutinės prekių kainos. Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad birželį, išankstiniais duomenimis, užfiksuota mėnesinė prekių ir paslaugų defliacija. Tiesa, tai gyventojų neguodžia, nes dalies maisto produktų kainos vis dar aukštos. Ekonomistai aiškina, kad kainos Lietuvoje traukiasi lėčiau nei daugelyje Europos Sąjungos šalių – esą prekybininkai nors ir gali, tačiau neskuba jų mažinti. Marijampolės turguje Marija bando sutaupyti.

Sostinės centre pradeda važinėti autonominiai automobiliai, kurie be vairuotojo manevruos siauromis Vilniaus gatvelėmis, laikysis visų eismo taisyklių ir pristatinės žmonėms prekes. Inciatyvos autoriai pasakoja, kad tokių automobilių Lietuvos keliuose kasmet tik daugės.  Vienoje iš sostinės automobilių aikštelių pasirodo savivaldžiai, kitaip dar autonominiais vadinami automobiliai, kiekvienas iš jų sveria po pusę tonos.

Prezidentūroje kandidatas į naujus švietimo, mokslo ir sporto ministrus – Gintautas Jakštas. Gitanas Nausėda davė G. Jakštui namų darbų ir pakvietė pokalbius pratęsti po savaitės. Tačiau jau dabar aišku, kad G. Jakštui tektų sėsti ant ypač karštos kėdės. Reikėtų tęsti ne tik krūvą prieštaringai vertinamų reformų, bet ir derėtis su mokytojų profsąjungomis, kurių dalis dėl per mažų atlyginimų jau kalba apie streiką.

Skandalingajame sostinės turčių Gulbinų kvartale į tvora aptvertą valstybinį mišką bandė prasibrauti Seimo nariai. Nors namų savininkus nuo pašalinių saugo šautuvais ir peiliais ginkluota apsauga, parlamentarai sutikti atvirais vartais. Verslininkai bando įrodyti, kad į valstybinį mišką ir prie ežero gyventojams leidžia patekti 24 valandas per parą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva Joninių nakčiai ruošiasi beveik kaip Kalėdoms. Gyventojai šturmuoja parduotuves ir Lietuvoje, ir Lenkijoje bei perka viską, ką galima išgerti ar suvalgyti gamtoje – šašlykus, alų, o šalia jų ir kepsnines, anglis. Prekybininkai stebi, kad dalies prekių pardavimai išaugo kartais. Žmonės važiuoja ne tik prie ežerų, bet ir paskutinę akimirką nusprendžia apsilankyti kurortuose – Palangos viešbučiuose vietų nelikę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Dėl įsisukusio „čekučių“ skandalo Lazdijų merė Ausma Miškinienė stabdo narystę Sauliaus Skvernelio „Demokratų“ partijoje. Merė savivaldybei pridavė čekių už degalus, kuriuose nurodyta daugiau nei 40 skirtingų banko kortelių. „Išsiuntėme užklausas naujoms savivaldybėms, šiandien į Lazdijų rajoną iškeliavo, toks sutapimas“, – sakė žurnalistas Andrius Tapinas. Į Lazdijus A. Tapino savivaldybių skaidrinimo inciatyva kreipėsi gegužės pradžioje.

Karas tarp Vyriausybės ir Prezidento tęsiasi. Nausėda toliau reikalauja savivaldybių čekių skandale linksniuojamų kultūros ir finansų ministrų atsakomybės. Tačiau tiek Simonas Kairys, tiek Gintarė Skaistė trauktis neketina ir toliau planuoja savo darbus. Kultūros ministras Prezidento kritiką vadina priešrinkiminiu triuku. Gitanas Nausėda atvyksta į Seime vykstantį minėjimą, skirtą Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti, ten jį pasitinka Seimo Pirmininkė.

Mokesčių mokėtojų pinigai liejasi laisvai. Aiškėja, kad vilniečiai apmokėjo sostinės savivaldybės administracijos keliones su kabrioletu „Mustangu“ po saulėto Majamio apylinkes. Įsisiūbavęs čekučių skandalas pagaliau privertė Seimą apsispręsti: miestų ir rajonų politikai vietoj neskaidrių išmokų gaus algas, penktadalį mero algos, kas sudaro iki 805 eurų „į rankas“ per mėnesį. Pasivažinėti aplink saulėtąjį Majamį su štai tokiu kabrioletu turbūt svajoja dažnas Amerikoje apsilankęs turistas.

Atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojai uždirba gerokai mažiau nei vilniečiai. Nors atlyginimai auga visoje šalyje, atotrūkis tarp Vilniaus ir Lietuvos regionų tik plečiasi. Dalyje regionų žmonės „į rankas“ vidutiniškai uždirba beveik 500 eurų mažiau nei sostinėje. Genė Panevėžio rajone įsikūrusią Naujamiesčio miestelio seniūniją valo jau ketveri metai: į rankas gauna apie 600 eurų. „Kaip yra, taip yra. Niekur nepasidėsi, žmogus dirbi ir tiek, nesėdėsi gi namuose“, – pasakojo Genė.

Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko anglų kalbos žinios sulaukė Seimo narės Agnės Širinskienės kritikos. Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, pasitikėjimas tarp partijų mažėja, tačiau politikai bandys koaliciją sulopyti, nepaisant to, kad Prezidentas toliau žeria priekaištus valdantiesiems ir reikalauja dviejų ministrų pasitraukimų.

Seimo opozicija tvirtina, kad kartu su visa vyriausybe dėl vadinamo čekiukų skandalo turėtų atsistatydinti ir premjerė Ingrida Šimonytė, kuri žadėjo palikti savo postą, jei Seimas nepritars išankstiniams rinkimams. Tiesa, panašu, kad viskas gali likti taip kaip yra: valdantieji bando išsaugoti tiek koaliciją, tiek visą vyriausybę. „Jūs manot, kad įmanoma dantų pastą sustumti atgal į tūbelę. Pabandykit, vargu, ar pavyks.

Čekučių skandalas pasivijo Ignaliną: vienas tarybos narys pagerino rekordą, mat degalus pylėsi su 112 skirtingų banko kortelių. Maža to, Ignalinoje mokesčių mokėtojai finansavo neįprastus tarybos narių pirkinius, pavyzdžiui, gesintuvus, garso kolonėlę ir netgi atsuktuvą.  „Aš kviečiu savivaldos rinkimuose paremti naują politikoje žmogų, pilną entuziazmo, žmonių problemų supratimo.

Lietuvoje baigėsi kainų pasiutpolkė: šalyje po ilgos pertraukos užfiksuota mėnesinė defliacija – kai prekės ir paslaugos ne brangsta, o pinga. Tiesa, kainų kritimas – simboliškas. Pasak ekonomistų, tokį efektą sukėlė atpigę degalai. Jei tendencijos nepasikeis, kainos iš lėto gali trauktis iki pat metų pabaigos. Marijampolietis Vincas pilasi benzino: sako ruošiasi važiuoti į sodą, kuris netolokai nuo miesto – į vieną pusę apie 20 kilometrų.

Savivaldybių išmokų skandale pasižymėjo visas būrys Laisvės partijos narių, kurie tik apie tai parašius žurnalistams Vilniaus miestui grąžino dalį pinigų. Portalas „Delfi“ paviešino, kad Seimo nariai Tomas Vytautas Raskevičius ir Vytautas Mitalas naktimis iš ir į gėjų naktinį klubą važinėdavo taksi už mokesčių mokėtojų pinigus.

Vilniuje gali kone dvigubai išbrangti kelionės oro balionais. Nuo birželio įsigalioja nauja karšto oro balionų skrydžių vykdymo tvarka, dėl kurios, pasak verslininkų, gali perpus sumažėti skrydžių skaičius ir gerokai šoktelėti kainos. Esą vienam žmogui už šią pramogą vasarą gali tekti paploti ir 200 eurų. Naują tvarką valdžia priėmė dėl saugumo, kad balionai netrukdytų oro uostui, tačiau verslininkai šia logika stebisi. Esą sostinėje skrydžiai saugiai vyko jau tris dešimtmečius.

Vilniaus miesto savivaldybė jau nuo birželio pirmosios uždraudžia elektrinius paspirtukus, tiesa, ne visur, o tik dalyje miesto gatvių. Sostinės širdyje atsiras kelio ženklai, kurie draus eismą. Į numatytas gatves gyventojai su išsinuomotais elektriniais paspirtukais iš viso negalės įvažiuoti, nes transporto priemonė tiesiog pati sustos, o nuosavų paspirtukų savininkai įvažiavę rizikuos gauti baudą.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas apraizgė ir Jonavą, kur savivaldybės tarybos nariai galimai piktnaudžiauja jonaviečių pinigais: stengiasi panaudoti kiekvieną centą, priduoda kuro čekius, atsiskaito už degalus 47 skirtingomis kortelėmis. Taip pat už mokesčių mokėtojų pinigus perka televizorius. Skandalas kelia vis daugiau aistrų ir Seime, kur patys konservatoriai įnirtingai ginčijasi – reikia ar nereikia pirmalaikių Seimo rinkimų, ar naujos Vyriausybės.

Daugiau nei 7600 eurų į rankas algos per mėnesį gaunantys europarlamentarai, kaip ir mūsų savivaldybių tarybų nariai, kas mėnesį gauna išmokas darbo išlaidoms po beveik 5000 eurų. Nors jų niekas reguliariai netikrina, išlaidų neprašo, dalis lietuvių parlamentarų tikina čekius kaupiantys. „Noriu pripažinti iš karto, kol neprasidėjo tyrimai ir kas nors nepradėjo ko nors aiškintis, būdamas Europos parlamento nariu aš taip pat gavau reprezentacines lėšas ir čekių neturiu.

Kauno savivaldybės tarybos nariai per praėjusią kadenciją išleido virš 1.6 mln. eurų – kauniečių pinigus leido tiek per atostogas, tiek per karantiną. Merui Visvaldui Matijošaičiui ginant miesto politikus, pastarieji sprunka nuo žurnalistų ir nesiruošia aiškinti, kaip leido lėšas. Tarp jų ir šokių legenda Jūratė Norvaišienė.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis gina savivaldybės išmokų skandale įsipainiojusius miesto politikus. Aiškina, kad kaupti čekių, pateisinančių daugiau nei pusantro milijono eurų per kadenciją siekiančias išmokas, miesto tarybos nariams nereikia, nors politikams sunkiai sekasi įrodyti, kad kauniečių pinigus leido skaidriai. Nesiseka ir Jonavos merui, kuris teisinasi, kodėl vietos gyventojai mokėjo už du jo televizorius.

Savivaldybių korupcijos skandale klimsta visa buvusi Kauno miesto taryba, kurios nariai per nepilną kadenciją paėmė milijoną šešis šimtus tūkstančių kauniečių eurų darbinėms išlaidoms. Paviešintose ataskaitose miesto politikai nurodo apvalias, greičiausiai išgalvotas, sumas. Beveik visi prašo maksimaliai daug mokesčių mokėtojų pinigų – tiek, kiek tik gali.

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie uždirba vidutines pajamas. Tačiau daug gero ekonomistai nemato: esą vidurinioji klasė gyvena nuo algos iki algos, neturi santaupų, nėra patenkinti savo atlyginimais, perka vis senesnius automobilius, ne visi gali pasigirti ir gyvenantys būste su tualetu viduje.  Kaunietis Rokas demosntruoja savo pirmąjį būstą, kurį pirko su būsto paskola. Pradinį įnašą vyrui padėjo sumokėti šeima.

Savivaldybių išmokų skandalas skandina jau visą Vyriausybę. Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad prašymai čekiais pagrįsti, kaip ministrai anksčiau Kauno taryboje leido mokesčių mokėtojų pinigus per aukštas skaidrumo standartas, dėl to esą reikia keisti visą Vyriausybę, o gal net ir Seimą. Konservatoriai siūlo Seimui išankstinius rinkimus, o jei nesutiks, kels klausimą apie Vyriausybės pasitraukimą.

Savivaldybių išmokų skandale – dar du ministrai: finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys. Nors abu mušasi į krūtinę, kad pinigų negrobstė, tačiau tai įrodančių čekių ar banko sąskaitų išrašų nerodo. Šimonytė toliau pasitiki visais savo ministrais, o prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad toks skandalas jai valdant nebūtų kilęs.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Šiugždinienės skandalas įgauna pagreitį. Ministrei sunkiai sekasi pasiteisinti visuomenei, kam naudojo išmokas, beveik 700 eurų per mėnesį, kai dirbo Kauno miesto savivaldybės taryboje. Šiugždinienės pateiktose ataskaitose daugiau klausimų nei atsakymų.

Savivaldybių korupcijos skandale klimpsta ištisos politikų šeimos. Alytaus rajono savivaldybės tarybos narys Danielius Jakubavičius kartu su žmona, kuri taip pat yra tarybos narė, įrodinėja, kad per vieną mėnesį pylėsi degalus 48 kartus, išleido beveik 2 tūkstančius eurų ir nuvažiavo 15 tūkstančių kilometrų. Tai yra daugiau nei trečdalis atstumo aplink Žemės rutulį.

Valdžia švietimo vežimą pastatė prieš arklį: atnaujino ugdymo programas, tačiau iki galo neapmokė mokytojų, kaip reikia jomis naudotis. Pedagogai skundžiasi, kad naujovių daug, o konkretumo trūksta, esą nėra net naujų vadovėlių, kurie reikalingi naujoms programoms, o iki naujų mokslo metų lieka vis mažiau laiko. Įtarimų kyla ir dėl to, kaip skaičiuojama mokytojų vidutinė alga.

Seimas galutinai uždraudė automobilių keleiviams mašinoje gerti alų, degtinę ar vyną, taip pat salonuose vežtis atidarytus alkoholinius gėrimus. Nors šis draudimas galiojo ir anksčiau, tvarka buvo skylėta, dėl to policija galėjo bausti tik vairuotojus. Naujos pataisos leis bausti ir kiekvieną nusižengusį keleivį bauda iki 140 eurų. Taip parlamentarai ir pareigūnai tikisi sumažinti skaudžių avarijų, esą girti keleiviai trukdo vairuotojui susikaupti ir gundo jį gerti.

Savivaldybių pinigų grobstymo skandalas atėjo ir iki Vyriausybės. Buvusi Kauno miesto tarybos narė, dabartinė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė galimai neteisėtai pasisavino beveik 14 tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų. Pati ministrė aiškina, kad pinigų negrobstė, o leido juos darbo išlaidoms, tačiau išlaidų pagrįstumą įrodančių kuro čekių, sąskaitų už mobilųjį ryšį, kanceliarines prekes neturi. Opozicija reikalauja Šiugždinienės atsistatydinimo.

Buvęs policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kurį Gitanas Nausėda teikia kaip kandidatą į Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovus, prisistatė Seimui. Socialiniuose tinkluose įspudingus raumenis demonstruoti mėgstantis Pernavas parlamentarams žada, kad jam vadovaujant kova su korupcija taps greitesnė ir efektyvesnė. Tiesa, su tuo nesutinka policijos pareigūnų profsąjunga: aiškina, kad Pernavas buvo prastas policijos lyderis, todėl esą jis vadovauti neturėtų.

Sveikatos apsaugos ministras pateikė versiją, kas galėjo Kaune sukelti mirtiną, jau 4 žmones pražudžiusį legioneliozės protrūkį. Esą dėl visko galėjo būti kalti Garliavos siurblinėje, vandenvietėje, atliekami profilaktikos darbai. Mat tuo metu galėjo nukristi tiekiamo vandens temperatūra. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat įtaria, kad prie protrūkio galėjo prisidėti ir bandymai taupyti energiją, esą vamzdynais tiekiamas vanduo galėjo būti nepakankamai įkaitinamas.

Sausakimšame sostinės oro uoste lietuviai pasitiko savo didvyrį: per 121-ą dieną irkline valtimi Atlanto vandenyną įveikusį Aurimą Valujavičių. Jam ant kaklo užkabintas ąžuolo lapų vainikas, įteikta gausybė dovanų, taip kurių ir šakotis. Aurimą po 170-ies dienų pertraukos gyvai pamatė ir jo mama, kuri džiaugiasi galimybe per mamos dieną išvysti savo sūnų.

Pirmąjį gegužės sekmadienį gyventojai šturmavo gėlių pardavėjus: savo mamoms bandė surasti pačią gražiausią puokštę gėlių. Gyventojai pasidalino, kaip mini Motinos dieną, o pardavėjai atskleidė, kokios gėlės šiemet populiariausios ir ką geriausia dovanoti mamai. Vilnietis Aistis iš Konarskio gėlių turgelio išeina su puokštėmis gėlių. „Čia mamai, čia žmonai, čia uošvienei, čia žmonos sesei, o čia dukrai.