Kretingiškiui renginių vedėjui Artūrui priklauso vaikams skirtas žaidimų kambarys. Artūras šį šeimos verslą pradėjo prieš penkerius metus. Lengva nebuvo, nes kortas sumaišė COVID-19 pandemija. Vyras neslepia: Kretinga negali pasigirti turinti daug stambių verslininkų.
„Kretinga nėra daug didelių verslų turintis miestas. Kartais pajuokaujama, kad Kretinga stovi ant trijų pagrindinių polių: grožio salonai, automobilių aikštelės ir padėvėtų rūbų parduotuvės“, – kalbėjo kretingiškis A. Ženčius.
Šiuo metu Kretingos rajonas pagal atlyginimų dydį užima 50-ą vietą iš 60-ies savivaldybių. Ten vidutiniškai į rankas gyventojas uždirba 991 eurą. Tai – 400 eurų mažiau nei Vilniaus mieste.
„Kretingoje trūksta didelių įmonių, kurios galėtų įdarbinti skirtingų sričių specialistus, nes mes esam toks labiau paslaugų miestas“, – tikino Kretingos verslininkas.
Dažnas Kretingos gatvėse kalbintas gyventojas norėtų uždirbti daugiau:
„Norėčiau į kelionę važiuoti.“
„Mažoki, mažoki. Tūkstantis mažiausiai turėtų būti.“
„Jeigu atskaičius mokesčius – 3 tūkst., bent man būtų oru, kad galėčiau pasitaupyti.“
Lietuvoje mažiausiai iš 60-ies savivaldybių uždirba Zarasų rajono gyventojai, ten vidutinis atlyginimas – 926 eurai į rankas. Toliau skurdžiausių rajonų ketvertuke rikiuojasi Šalčininkų, Lazdijų ir Vilkaviškio rajonų savivaldybės.
Storiausiomis piniginėmis gali pasigirti vilniečiai, kur vidutinis atlyginimas didesnis nei 1400 eurų į rankas, po to rikiuojasi Kaunas, Klaipėda ir Kauno rajono savivaldybė.
„Atotrūkis yra normalu. Didesnis sutelktumas pačios darbo rinkos, žmogiškųjų išteklių dažniausiai yra sostinės regionuose bet kurioje šalyje. Tačiau atotrūkį tikrai reikėtų mažinti“, – įsitikinusi VDU ekonomikos mokslų daktarė Viktorija Tauraitė.
„Pragyvenimo kaštai Vilniuje yra skirtingi nei Zarasuose, tai yra normalu: gyvenimas, nuoma, būstas, atitinkamai kainuoja lygiai tiek pat proporcingai, o gal proporcija net yra labiau Zarasų naudai“, – sakė pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Valstybės duomenų agentūra reguliariai lygina atlyginimų atotrūkį tarp Vilniaus regiono ir likusios Lietuvos. Nors per metus, pasak agentūros, vienodai augo tiek sostinės regiono, tiek likusios Lietuvos atlyginimai, vidutiniškai po 11 proc. per metus, matuojant eurais į rankas, praraja per metus prasiplėtė. Lygiai prieš metus Vilniaus kraštą ir visą likusią Lietuvą skyrė 200 eurų rankas, o šiemet jau 223 eurai.
Ekonomistas Aleksandras Izgordinas, mano, kad šis skirtumas ir toliau didės.
„Praktika, deja, yra normali ir ji yra susijusi su ekonomine struktūra Lietuvoje, su regionų ekonomikos struktūra. Kalbant apie Lietuvos ekonomiką, problema yra ta, kad pramonės gamyba pakankamai stipriai krenta, dėl to, kad mažėja paklausa užsienio rinkose, o pramonė daugiausia dominuoja regionų ekonomikos struktūroje, o ne Vilniuje. Pramonės įmonių rodikliai ir darbo rinkos rodikliai blogėja ir dar blogės“, – teigė A. Izgorodinas.
Nors ekonomistai nuolat akcentuoja, kad visose pasaulio valstybėse didmiesčiuose uždirbama daugiau, gerų rezultatų sugeba pasiekti ir mažesnės savivaldybės. Pirmajame dešimtuke galime išvysti tokius rajonus kaip Trakai, Mažeikai ar Kėdainiai. Visos šios savivaldybės lenkia tiek Panevėžio, tiek Šiaulių miestus.
„Pirmiausia, reikia kuo greičiau paskirstyti ir įsisavinti Europinius pinigus, kurie yra skirti regionams, nes dabartinė nauja parama, kaip tik labiausiai fokusuojasi į regionus. Reikia kuo mažiau biurokratijos, kuo daugiau veiksmų. Kitas aspektas, reikia skatinti verslumą regionuose“, – patarė A. Izgorodinas.
„Daugelis priemonių atstatymui po pandemijos yra skirtos būtent regionams, pavyzdžiui, žalioji transformacija, šioje vietoje savivaldybės turi visas galimybes pritraukti gamybines ir aptarnavimo įmones“, – kalbėjo pramonininkų konfederacijos prezidentas V. Janulevičius.
Tiesa, pasak darbdavių konfederacijos, savivaldybės dažnai nemato prasmės ieškoti investuotojų, nes nauda nukeliauja į kitus regionus. Dėl to esą reikia peržiūrėti visą savivaldybių finansavimo tvarką.
„Man įsiminė pokalbis su vieno rajono meru. Kodėl, sakau, jūs tokie neaktyvūs, kodėl nekovojat už save. Aha, pakovosi, atsakė jis, tuoj gausi į dantis nuo valdžios ir niekada negausi investicijų. Kokia prasmė pasikviesti užsienio investuotoją, kuris pastatys konkrečiam rajone gamyklą. Pastatė, o dirba šalia esančio rajono žmonės ir visą naudą išsiveža į tą kitą rajoną. Jie turi išsikovoti, pakeisti tai, ką jie gauna nuo sukuriamos vertės“, – kalbėjo konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Greičiausiai atlyginimai per metus kilo Varėnos rajone, beveik penktadaliu per metus, lėčiausiai – Jonavoje.
Daugiau detalių – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
