Iš užsienio į Lietuvą sugrįžęs Linas nusprendė Panevėžyje atidaryti savo verslą. Dirba kirpėju-barzdaskučiu.
„Uždirbti galima iki kelių vidutinių atlyginimų per mėnesį. Priklauso nuo valandų skaičiaus ir kiek dienų dirbame“, – teigia „Egoisto Barber Shop“ kirpėjas-barzdaskutys Linas Klovas.
Vyras nusprendė miesto centre nusipirkti butą ir ėmė paskolą. Iš pradžių mokėjo po 160-imt eurų per mėnesį, o dabar dėl išaugusių palūkanų tenka pakloti po 230-imt eurų.
„Man reikia sumokėti 900 eurų per metus papildomai po paskutinio pabrangimo. Kiek žinau, dabar vėl Europos centrinis bankas (ECB) kelia palūkanas. Tai reiks kažkaip perskaičiuoti, pataupyti ant kažko. Yra žmonių žinau, kurie mokėdavo 600 eurų, dabar moka 900“, – sako L. Klovas.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad tokį ECB sprendimą lemia infliacijos lūkesčiai ir spartus atlyginimų augimas.
„Nedarbo lygis euro zonoje išlieka žemiausiame lygyje per pastaruosius kelis dešimtmečius. Atlyginimų augimas yra spartesnis nei buvo praėjusį dešimtmetį beveik visose euro zonos valstybėse. Šioje aplinkoje Europos Centrinis Bankas baiminasi, kad spartus atlyginimų augimas pavirs į spartų paslaugų brangimą ir infliacija nusistovės ne ties 2 procentų lygiu, kaip siekiama, bet ties aukštesniu lygiu“, – teigia N. Mačiulis.
Tiesa, ekonomisto teigimu, Europos Centrinis Bankas rizikuoja sukelti recesiją, įtampą darbo rinkoje tam, kad suvaldytų kylančias kainas.
„Sprendimas šią savaitę, kuris įvyko ketvirtadienį, dar kartą didinti palūkanų normas, yra klaida. Reikėtų šioje aplinkoje pasižiūrėti, kaip jau padidintos palūkanos veikia ir pramonę, ir vartotojų lūkesčius“, – sako N. Mačiulis.
O problemų netrūksta pramonės sektoriuje, kuris jau traukiasi nuo praėjusių metų. Žmonės perka mažiau ilgalaikio vartojimo prekių, kenčia apdirbamoji pramonė. Kylančios palūkanos keičia gyventojų elgesį. Bankai skelbia, kad gyventojai toliau aktyviai domisi būsto paskolomis, tačiau jas ima rečiau.
„Palyginimui, jeigu mes praeitais metais per pirmą pusmetį turėjom 400-us milijonų būsto paskolų pasirašytų, tai šiais metais yra apie 16-a procentų mažiau“, – tvirtina „Swedbank“ atstovas Tomas Pulikas.
Tiesa, vartojimo paskolose vyrauja kitokia tendencija. Pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad žmonės skolinasi dažniau ir daugiau.
„Apie 16-a procentų daugiau mes išdavėme būtent vartojimo paskolų. Jeigu pasižiūrėtume, kokia vidutinė vartojimo kredito suma, tai ji auga 11 proc., šiandien dienai tai yra 6250 eurų“, – sako SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.
„Grubiai ketvirtadaliu daugiau išduodama vartojimo paskolų“, – teigia T. Pulikas.
Tokia situacija susiklostė dėl aukštos infliacijos, padidėjusių prekių ir paslaugų kainų. Pasak skirtingų bankų, būsto remontui vidutinė paskola siekia nuo 6-ių iki 12-os tūkstančių eurų. Automobiliui žmonės nori pasiskolinti nuo 5-ių iki 9-ių tūkstančių. O saulės elektrinei ar šilumos siurbliui vidutiniškai pasiskolina nuo 7 500 iki 10 000 eurų.
Žmonės vartojimo kreditus naudoja ir kitoms reikmėms. Pavyzdžiui, atostogoms: vidutinė paskola siekia apie pusantro tūkstančio eurų.
Lietuvoje daugėja žmonių ne tik imančių paskolas, bet ir skolininkų, kurie vėluoja grąžinti pinigus. Tokių žmonių skaičius šiemet per pusmetį pakilo iki 250-imt tūkstančių.
„Skolininkų skaičius per pastarąjį pusmetį kreditų biure „Creditinfo“ išaugo 30-ia tūkstančių“, – tvirtina „Creditinfo Lietuva“ generalinis direktorius Aurimas Kačinskas.
Skolų padaugėjo, tačiau jos mažesnės. Šiais metais vienai skolai vidutiniškai tenka 800-ai eurų. Anksčiau ši suma buvo dvigubai didesnė.
„Tas žmonių skolinimasis yra tam vartojimui, kad jie galėtų išgyventi ir padengti savo pasikeitusį paslaugų krepšelį“, – teigia A. Kačinskas.
Darbo turi ir antstoliai. Per 2023-iųjų pirmąjį pusmetį antstoliai kreditoriams sugrąžino beveik 140 milijonų eurų skolų. Tai beveik trečdaliu daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Pasak antstolių, situacija stabili, tačiau yra keletas įdomybių. 38-iais procentais padaugėjo reikalavimų išieškoti laiku nesumokėtą išlaikymą, vadinamuosius alimentus.
„Tai sąlygoja vartotojų kainų indekso padidėjimas. Pavyzdžiui, jei alimentų yra priteista 100 eurų, reiktų mokėti 122 eurus. Tai dažnai skolininkai šito arba nežino, arba tiesiog nesutinka“, – pabrėžia Antstolių garbės teismo pirmininkės pavaduotojas Vitalijus Milevičius.
Antstoliai taip pat pastebėjo, kad padaugėjo naujų reikalavimų išieškoti laiku nesumokėtas administracines baudas.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
