Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete svečiuojasi Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja. Po pusvalandį trukusio susitikimo S. Cichanouskaja viešai prašo negriežtinti sankcijų baltarusiams, nesuvienodinti jų su rusais.
„Labai svarbu nedėti baltarusių ir rusų į vieną krepšį, nes mūsų kontekstas – visiškai kitas. Baltarusijos žmonės yra prieš karą, Baltarusijos žmonės yra prieš režimą, nukreipusį mūsų šalį į šį karą, ir Baltarusijos žmonės nekuria sunkumų lietuviams“, – sako S. Cichanouskaja.
Idėja suvienodinti sankcijas baltarusiams ir rusams įgavo pagreitį po to, kai Baltarusijoje grėsmę pradėjo kelti privati Rusijos samdinių grupuotė „Wagner.“ Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkstančiai „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų.
„Ribojimai buvo priimti taikant tik tai Rusijos piliečiams, kontekstas keičiasi, būtina grįžti prie šito klausimo, o vidaus reikalų ministerija laikysis pozicijos nuoseklios ir palaikys“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Wagner“ žmonės gauna baltarusišką pasą. Jam reguliavimas yra visai kitoks nei Rusijos federacijos piliečiui, ir per pasienio punktą gavus vizą, kokią schemą pavykus pasiekti, yra rizika, kad jie kaip turistai gali pasirodyti Europos Sąjungos valstybėje, tuo tarpu ir Lietuvoje“, – teigia Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pasak L. Kasčiūno, tūkstančiui Baltarusijos piliečių Lietuvos pareigūnai dėl veiklos, kuri gali kenkti šaliai neišdavė arba nepratęsė leidimo gyventi Lietuvoje. Jei sankcijos būtų suvienodintos rusams ir baltarusiams, atostogaujantiems, dirbantiems ir į Lietuvą patekti norintiems Baltarusijos piliečiams pradėtų galioti griežtos taisyklės.
„Vizų išdavimo draudimas. Leidimo gyventi Lietuvoje draudimas. Aš kalbu apie konkrečias priemones. Darbo leidimų išdavimų ribojimas“, – sako L. Kasčiūnas.
Dėl sankcijų griežtinimo valdantieji kol kas nesutaria.
„Neišvengiamai diskusija į Seimą sugrįš. Viliuosi, kad padiskutavę, pasvėrę visus už ir prieš mes paliksime diferencijavimą. Ir nesulyginsime traktavimo“, – teigia V. Čmilytė-Nielsen.
„Žmonės, kuriems Lietuva padėjo pabėgti nuo režimo čia gyvena, juos kažkaip dabar sugrąžinti atgal būtų dabar tiesiog nusikaltimas“, – tikina ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
„Jeigu mes matom, kad tai yra žmogus tikrai bėgantis nuo režimo, net jei jis Rusijos federacijos pilietis, jis ir gautų tą leidimą gyventi Lietuvoje, tai tas pats liktų ir Baltarusijai. Humanitarinis koridorius liktų net ir uždarius sienas“, – sako L. Kasčiūnas.
Pasak L. Kasčiūno, sankcijų suvienodinimo, baltarusių stabdymo turėtų imtis užsienio reikalų ministerija, tačiau ar tai darys, kol kas neaišku.
„Kol kas nesu supažindintas su informacija, kuri leistų man teigti, kad sustabdžius mes išvengtumėme grėsmių, kad yra kažkokie užkardymai, atvyko į Lietuvą žmonės, kurie yra pavojingi, aš nesakau, kad taip nėra, aš kol kas nesu supažindintas. Kol kas visi svarstymai yra daugiau politinio pobūdžio“, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
S. Cichanouskaja po susitikimo su V. Čmilyte-Nielsen taip pat pabrėžė, kad nepalaikė ryšių ir nebendradarbiavo su Lietuvoje prieglobsčio negavusia baltarusių aktyviste, organizacijos „Mūsų namai“ vadove Olga Karač. Kuri pasak Valstybės saugumo departamento, kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.
„Niekada nesu bendradarbiavusi su Olga Karač, mes nebendravome. Aš nežinau visų aplinkybių, bet neturiu priežasčių nepasitikėti Lietuvos struktūromis“, – sako S. Cichanouskaja.
O Nacionalinio saugumo komisija svarsto daliai lietuvių drausti vykti į Rusiją, Baltarusiją, kurių žvalgybos tarnybos aktyviai vykdo į šią šalį vykstančių Lietuvos piliečių apklausas pasienio punktuose, naudoja šantažą, psichologinį smurtą.
„Buvo nuspręsta dar vis tik tobulinti daugiau visą teisinį reglamentavimą ir ne vien tik apsiriboti asmenimis arba pareigūnais, valstybės tarnautojais ir kariais, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija, bet šiek tiek pažiūrėti į klausimą plačiau“, – teigia Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Apie 20 tūkstančių žmonių Lietuvoje turi leidimus dirbti su slapta ar visiškai slapta informacija, iš jų į Baltarusiją ar Rusiją keliauja tik dešimtys.
Iššūkių kyla ir Lietuvos pasienyje. Neteisėtai sieną kirtę du asmenys iš Baltarusijos antradienį Kabelių užkardos pasienio ruože, Čepkelių raiste, nupjovė du stulpus su kameromis.
„Tai nėra kažkoks išskirtinis atvejis, kuris nutiko prie mūsų sienos. Jeigu žiūrėti pernai metus, sienos infrastruktūros gadinimo atvejų buvo apie 400, daugiau nei 400 atvejų“, – sako A. Bilotaitė.
Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo ir turto sunaikinimo arba sugadinimo.
Plačiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
