Lietuvos pramonininkai aiškina, kad tokiomis sąlygomis lietuviškam verslui sunku konkuruoti su užsienio įmonėmis.
Pasak Lietuvos banko, palūkanas gyventojams ir verslui gali sumažinti didesnė konkurencija, tad būtina į Lietuvą prisikviesti naujų bankų.
Prie pat sostinės dygsta beveik trijų futbolo aikščių ploto verslo miestelis, kur įsikurs 3 dešimtys skirtingų verslų. Statybos vyksta itin sparčiai – mat, jau kitą vasarą projektą vystanti SBA grupė planuoja įkurtuves.
„Projekto vertė siekia 30 milijonų eurų ir juos finansuojame be abejo šiandien su nuosavais ir skolintais pinigais“, – teigė SBA grupės iždo vadovas Nerijus Aukščiūnas.
Pinigų paieškos verslams tampa vis sudėtingesne misija. Dėl brangstančių paskolų, kiekvieno projekto vystytojams kyla iššūkių planuojant finansavimo šaltinius. Tenka dairytis ne tik į bankus, bet ir ieškoti privačių investuotojų ar kitų pinigų šaltinių.
„Konkrečiai kalbant apie „Urban hub“ projektą, derybas su bankais užbaigėme prieš keletą savaičių. Kvietėme į konkursą visas finansines institucijas, tačiau dėl įvairių netinkamų ir nepalankių finansavimo struktūrų, kai kurių pasiūlymų turėjome atsisakyti“, – pridėjo N. Aukščiūnas.
Apie kylančius iššūkius kalba ir pramonininkų konfederacija, kuri stebisi, kodėl Lietuvoje lyginant su kitomis euro zonos valstybėmis verslas turi skolintis kone brangiausiai.
Konfederacija dalijasi naujausia Europos centrinio banko statistika, kuri parodo, kad euro zonoje birželį Lietuva ne finansų įmonėms galėjo pasigirti vienomis brangiausių paskolų, užėmė antrą vietą su ketvirtadaliu už vidurkį brangesnėmis paskolomis. Už Lietuvą brangiau skolinosi tik Estijos verslininkai.
„Lietuvai būti konkurencingiems su kitomis šalimis, kai kartais tos palūkanų normos yra dvigubai mažesnės, yra labai sudėtinga ilguoju periodu. Jeigu mes esame visi ES bendri nariai, tai galbūt ir sąlygos visiems turėtų būti kuo arčiau, kuo vienodesnės“, – įsitikinęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Brangiausiai eurozonoje skolinasi ne tik Lietuvos verslas, bet ir gyventojai. Pavyzdžiui, būstą įsigyti norintis Lietuvos gyventojas mokės 51 procentu didesnes palūkanas nei siekia euro zonos vidurkis.
Ekonomistai sako, kad Lietuva moka didesnes palūkanas dėl kelių priežasčių.
„Problema yra paskolų struktūra Lietuvoje. Tai yra tikrai problema, nes Lietuva yra viena iš lyderių Europoje pagal paskolų, kurios išduodamos už kintamas palūkanas dalį“, – teigė ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tiek verslas, tiek ekonomistai pažymi, kad aukštesnes palūkanas Lietuvoje lemia ir konkurencijos trūkumas: jei Lietuvoje būtų daugiau bankų, sąlygos būtų palankesnės.
„Bankų rinkoje dominuoja keli labai dideli žaidėjai, kadangi konkurencija dėl kelių žaidėjų yra labai maža, atitinkamai tie keli žaidėjai jie diktuoja rinkai savo sąlygas“, – pridėjo A. Izgorodinas.
Šią situaciją bando taisyti Lietuvos bankas.
„Kviečiam įvairių šalių bankus plėsti veiklą Lietuvoje ir suprantam, kad šitas tikslas yra ambicingas, bet iš kitos pusės daug vilčių teikia: ypatingai Lenkijos bankų sektorius, taip pat Vokietijos, Italijos bankai“, – sakė Lietuvos banko atstovas Lukas Jakubonis.
Lietuvos bankų asociacija aiškina, kad verslui šiuo metu paskolos pabrango tik tiek, kiek dėl Europos centrinio banko sprendimų pakilo euriboras. Ir priduria, kad dabartiniai skolinimosi kaštų skirtumai nėra labai reikšmingi.
Esą yra kitų priežasčių dėl ko skolintis Lietuvoje brangiau nei kitose euro zonos šalyse.
„Karas ne taip toli ir investuotojai tai reaguoja. Ir taip pat yra kiti veiksniai, kurie lemia šalies palūkanų normos lygį. Pavyzdžiui, valstybės kredito reitingas. Vokietija turi aukščiausią valstybės kredito reitingą, mes šiek tiek mažesnį. Vokietijos, Prancūzijos ekonomika didelė, ją sunkiau pažeisti, mes esam mažesnės ekonomikos Baltijos šalyse ir viskas lengviau banguoja“, – teigė Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čepkutė.
Lietuvos pramonininkai stebisi Lietuvos valdžia, kuri esą galėtų ženkliau padėti šalies verslininkams. Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija akcentuoja, kad Lietuva nuolat siūlo įvairias priemones, kuriomis siekiama pagerinti verslo finansavimą: pasak verslo, kartais valdžios koridoriuose pasigirsta ir absurdiškų pasiūlymų, kai verslui siūlomos paskolos su kosminėmis palūkanomis.
„Lengvatinės paskolos verslui su 8 procentų metinėmis palūkanomis, tai yra kosmosas, aš kitaip to nepavadinsiu“, – galvą kraipė A. Izgorodinas.
Verslo konfederacija mano, kad valdžios siūlomų paskolų palūkanos turėtų siekti apie 5-is procentus, panašiai kaip dabar skolinasi vokiečių verslininkai.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
