A. Bilotaitė taip pat atskleidė, kokioms sąlygoms esant Lietuva bei kitos šalys uždarytų sieną su Baltarusija.
Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė prieš pusantros savaitės pati atvyko apžiūrėti pasienio: su pareigūnais aptarinėjo, kaip atrodys dviejų, Šumsko ir Tverečiaus, pasienio punktų uždarymas. Dabar ministrė jau dalijosi naujais planais: pasakojo, kad riekia uždaryti dar 2 punktus: Lavoriškių ir Raigardo.
„Pirmasis aspektas yra susijęs su pareigūnų poreikiu. Esant tokiai situacijai prie mūsų sienos, reikalinga, kad kuo daugiau pareigūnų būtų prie žaliosios sienos“, – kalbėjo ministrė.
A. Bilotaitė anksčiau yra minėjusi, kad punktai uždarinėjami dėl privačios grupuotės „Wagner“, kuri Baltarusijoje turi tūkstančius samdinių, iš kurių dalis yra arti Lietuvos ir Lenkijos sienų.
O kita priežastis – kova su kontrabanda. Jei anksčiau uždaryti Šumsko ir Tverečiaus punktai nebuvo karščiausi kontrabandos taškai, tai naujai įvardintas Raigardo punktas šiemet pagarsėjo kontrabandos rekordais. Iš 10 mln. pakelių cigarečių kontrabandos, kuri šemet sulaikyta Lietuvos muitinėje, apie trečdalis tenka būtent šiam punktui.
„Kontrolės punktų uždarymas padeda spręsti kontrabandos problemą“, – sakė A. Bilotaitė.
A. Bilotaitė sienos su Baltarusija situaciją aptarė Varšuvoje kartu su kolegomis iš Lenkijos, Latvijos bei Estijos. Ministrė paskelbė, kad visos valstybės aiškiai susitarė, kokiais atvejais uždarytų savo sienas su Baltarusija.
„Pirmiausia, ginkluoto incidento prie vienos iš valstybių sienos atveju. Tas incidentas turėtų būti toks, kad keltų rimtas grėsmes mūsų valstybių nacionaliniam saugumui. Antrasis kriterijus – organizuotas masinis neteisėtų migrantų prasiveržimas per vienos iš valstybių sieną. Esame pasiruošę veikti vieningai, ateiti į pagalbą ir priimti ryžtingus sprendimus“, – kalbėjo ministerijos vadovė.
Pasak A. Bilotaitės, net ir visiškai uždarius sieną Aleksandro Lukašenkos režimo persekiojami žmonės galėtų kirsti sieną. Veiktų vadinamasis humanitarinis koridorius.
„Baltijos šalių tarpusavio bendradarbiavimas, bendradarbiavimas su Lenkija yra absoliučiai kertinis veiksnys, nes jeigu tik būtų fragmentacijos požymių dėl sprendimų, kurie yra priimami nacionaliniu mastu, nesuderinus su partneriais, tikėtis, kad Rusija, ar kiti potencialus agresoriai, bus atgrasyti nuo provokatyvių veiksmų mes negalėtumėme“, – tikino Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.
Vokiečių kariams dislokavimas turi atrodyti patraukliai
Apie Lietuvos saugumą aktyviai kalba ir kariuomenė. Lietuvos kariuomenės vadas priėmė Vokietijos kariuomenės vadą, generolą Karsteną Brojerį. Žadėtosios vokiečių brigados dislokavimas turėtų prasidėti kitų metų pradžioje.
„Turime parengti tinkamas sąlygas tam, kad priimtume karius. Aš, ministras ir politinė vadovybė, esame suinteresuoti, kad tai įvyktų kuo greičiau. Manau, kad Bundesveras bei politinė vadovybė Berlyne taip pat. Tačiau prieš pradėdami turime atlikti daugybę skaičiavimų“, – teigė Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
„Vokietija Lietuvoje dislokuos brigadą. Šio ketvirčio pabaigoje turėsime planą. Esu įsitikinęs, kad į įgyvendinimo fazę pereisime 2024-ųjų metų pradžioje“, – sakė Vokietijos kariuomenės vadas Karstenas Brojeris.
Vokietijos kariams svarbu ne tik karinė infrastruktūra, bet ir gyvenimo sąlygos. Vokiečių žiniasklaida užsimena, kad viešumoje sklando gandai apie nenorą būti dislokuotam Lietuvoje.
„Nepasakyčiau, kad jaučiamas nenoras, sakyčiau, kad supratimas didėja. Mums reikia, kad vokiečių kariams dislokavimas atrodytų patraukliai, mums reikia mokyklų, darželių, galimybių būti bendruomenėje, gyvenimo sąlygų“, – taip Vokietijos kariuomenės vadas atsako į gandus.
„Tai nėra lengvas žingsnis Vokietijos kariuomenei, kuri nėra įpratusi būti dislokuojama nuolatiniam buvimui, ypatingai rytų Europoje, kur istorinis fonas tam nebūtinai buvo palankus, atsimenant 20-ojo amžiaus tragedijas. Anksčiau atrodytų Vokietijai siųsti karius į Rusijos pasienį atrodė neįgyvendinama užduotis. Brutali Rusijos agresija bei NATO reakcija į ją pavertė šį žingsnį būtinu“, – tvirtino L. Kojala.
Vokietijos kariuomenės vadas pabrėžė, kad aiškus sprendimas dėl brigados dislokavimo Lietuvoje buvo priimtas vos prieš 8 savaites, ir toks projektas vykdomas pirmą kartą, dėl to „viską reikia padaryti iš esmės, nuo pradžių“.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
