Gitanas Nausėda kartu su žmona Diana lankėsi Varėnos rajone, padėjo gėles prie kapo-paminklo, kur palaidoti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai. Ten pat Varėnos rajono gyventojai turėjo išskirtinę galimybę pakalbėti su prezidentu.
Viena iš pagrindinių Nausėdos vizito stotelių – Varėnos pasienio rinktinės užkarda, ten prezidentas susitiko su pasieniečių vadu Rustamu Liubajevu.
Pasieniečiai taip pat prezidentui parodė nedidelę ekspoziciją, Nausėda turėjo galimybę apžiūrėti sučiuptus cigaretėms gabenti skirtus dronus, ginklus.
O prezidentas pasidžiaugė pasieniečių darbo rezultatais.
„Mes turime ryškiai sumažėjusį nelegalių sienos kirtimų skaičių 2023-iaisiais palyginus su ankstesniais metais“, – sakė G. Nausėda.
Nausėda, kaip ir neseniai pasienyje su Baltarusija apsilankiusi Bilotaitė, akcentavo grėsmes.
„Padėtis yra įtempta, kadangi šalis, su kuria turime sieną, toliau yra nenuspėjama, toliau yra agresyvi. Ir, žinoma, natūraliai kyla klausimas, kaip keičiasi „Wagner“ situacija. Susiduriame su klausimu, ką tie „Wagner“ kovotojai, dabar likę dar ir be galvos, galėtų veikti Baltarusijos teritorijoje, kadangi susiduriame su finansiniu aspektu, kas už juos ten mokės pinigus. Vyrukai dirba už pinigus, ne už idėją“, – teigė prezidentas.
Prezidento nerimą didina spaudoje pasirodžiusi baltarusių opozicijos aktyvistų informacija, kad Baltarusijos režimas „Wagner“ samdiniams jau mėnesį dalija pasus.
„Wagner“ kovotojų trajektorijos, judėjimas ir likimai gali būti labai skirtingi. Dalis jų gali pasitraukti, dalis gali patraukti į Vakarų Europą. Mes turime būti pasiruošę visiems atvejams. Turime būti pasirengę įstatymine, teisine prasme. Antra, žinoma, turi efektyviai dirbti mūsų sienos apsaugos tarnybos“, – sakė G. Nausėda.
Prezidentas tikisi, kad Seimas rudenį sugrįš prie ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo, dėl ko baltarusiams vėliau galėtų įsigalioti vizų išdavimo draudimas ir kiti panašūs ribojimai.
Tiesa, šio vienodinimo turi imtis užsienio reikalų ministerija.
„Rugsėjo 10-ą, prasidėjus sesijai, turėsime aiškesnį vaizdą. Pagal tarptautinių sankcijų įstatymą, kuris yra skėtinis įstatymas, papildyti ribojimus priklauso Vyriausybei, kai atitinkama ministerija pasiūlo reguliavimą“, – teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Šiuo metu valdančiųjų pozicijos dėl reakcijos į Baltarusijos keliamas grėsmes išsiskiria. Vakar Agnė Bilotaitė anonsavo, kad sieks uždaryti dar 2 pasienio kontrolės punktus.
„Kontrolės punktų optimizavimas būtų prasmingas, kadangi pirmiausia tai leistų nukreipti srautus arba krovininio transporto srautus, arba asmenų keliaujančių per valstybės sieną srautus per tuos kontrolės punktus, kur būtų galima daug atidžiau atlikti patikrinimą. Ar tai būtų muitinės patikrinimas, ar tai būtų pasienio patikrinimo procedūra“, – komentavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
Tačiau ministrės ir pasieniečių apetitą mažina tiek premjerė, tiek prezidentas.
„Artimiausiu metu tikrai nebus sprendimų dėl kažkokių papildomų postų uždarymo, tačiau yra labai logiškas planas, kuris sudėlioja, kaip tų postų, per kuriuos galima kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną, skaičius galėtų būti mažinamas“, – LRT radijui tvirtino Ingrida Šimonytė.
„Nereikėtų čia padaryti savotiško sporto. Turime labai aiškiai įvertinti kiekvieną individualų atvejį atskirai, įvertinti galimus praradimus, galimus nepatogumus, tame tarpe ir mūsų gyventojams“, – sakė G. Nausėda.
Vidaus reikalų ministerija patikslino, kad papildomi konkretūs pasienio punktai uždaromi bus tik tuomet, kai pasienyje kils konkrečios grėsmės: bus įgyvendinti kriterijai, kuriuos valdžia tikisi parengti per kelias savaites.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
Lietuva ateis valdyti lietuviai kurie niekada neišduos savo šalies
