Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.
Vilnius oficialiai atidarė šildymo sezoną. Sostinės gatvėse kalbintų praeivių nuomonės išsiskiria: vieni jau seniai laukė šiltų radiatorių namuose, kiti mano, kad savivaldybė dar galėjo ir luktelti.
Vilniaus savivaldybė, miestiečiams iš didmiesčių siūlanti vieną brangiausių šildymų šalyje, miestiečių pyktį bando sumažinti radusi pozityvų kampą – akcentuoja, kad šildymo sezonas šiemet bus dešimtadaliu pigesnis nei pernai. Pavyzdžiui, šių metų spalį centralizuotas šildymas kainuos 8 centus už kilovatvalandę, kai pernai tuo pat metu kaina siekė beveik 9 centus.
Tačiau Kaune gyventojai mokės trečdaliu mažiau nei vilniečiai. Ten kaina nesiekia nė 6 centų už kilovatvalandę. Kaunas, taip kaip ir Vilnius, daugiabučių šildymo pradžią paskelbė nuo šios savaitės.
„Tikrai atsižvelgėme ir į daugybinius skambučius gyventojų ir svarbiausia į oro temperatūrą, jau rugsėjo viduryje viską aptarę ir tikrai per porą dienų šildymas turėtų visus vartotojus pasiekti“, – tvirtina Kauno miesto savivaldybės atstovė Karolina Sakalauskienė.
Vilniečiai 43 procentais spalį už kauniečius mokės daugiau, nes Kaunas šildosi biokuru, o ta patį kurą deginanti Vilniaus naujoji kogeneracinė jėgainė vis dar neveikia pilnu pajėgumu. Dėl to sostinė šildymui naudoja dujas, kurios už biokurą brangesnės.
„Bus dujų ir tiek, kiek dujų sudeginsim, priklausys kokiu pajėgumu Vilniaus kogeneracinė jėgainė veiks. Natūralu, kad šiais metais atpigus biokurui tikėtina, kad mes didžiųjų miestų lyderiais kainų prasme nebūtinai būsime, bet labai tikimės, kad kogeneracinė jėgainė dirbs didesniu pajėgumu, nors žinome, kad pilnu pajėgumu šį sezoną tikrai dar nestartuos“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Kogeneracinę jėgainę valdančio „Igničio“ atstovai aiškina, kad naujoji įranga šiuo metu veikia bandomuoju režimu. Ir tik kai Lietuvą užpuls šalčiai, bus galima atlikti būtinus katilų ir turbinos reguliavimo darbus.
Kompensacijų prašo mažiau
Šildymo sąskaitų naštą sunkiai pakeliantys gyventojai visada gali kreiptis į savivaldybę kompensacijos. Savivaldybės akcentuoja, kad šiemet tokių žmonių mažiau nei pernai. Pavyzdžiui, Vilniuje iki spalio 10 dienos savivaldybė gavo 24 tūkstančius prašymų.
„Tai yra 11 procentų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tikriausiai turi įtakos tai, kad prašymus galima teikti visą šildymo sezoną, po praeitų metų patirties žmonės neskuba teikti pirmą dieną, o pateikia tada, kai jau turi visus dokumentus“, – sako Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Ana Venclovaitienė.
„Jeigu lyginant su praėjusiu šildymo sezonu, tai ženklaus pamažėjimo nestebime, šiais metais buvo 8000, tai praėjusiais tokiu pačiu laikotarpiu buvo virš 9000“, – tvirtina Kauno miesto savivaldybės atstovė Erika Kačiulienė.
Kauno savivaldybė priduria, kad dėl atsiradusių naujovių gyventojams sudėtingiau gauti kompensacijas.
„Šiais metais vertiname turtą ir turimas lėšas, tai 20 procentų besikreipiančių jau negavo kompensacijos dėl viršijimų“, – teigia Kauno miesto savivaldybės atstovė Erika Kačiulienė.
Iš didmiesčių kol kas radiatorių kaitinti neskuba Klaipėda, kuri dar laukia šaltesnių orų. Pasak vietos savivaldybės, Klaipėdoje vidutinė 3 parų temperatūra turi nukristi žemiau 10-ies laipsnių.
„Jeigu stebint, kas dabar internetinėje vidutines paros temperatūras, tai, aš manau, šią savaitę turėtų įsijungti šildymas“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Andrius Žukas.
Šių metų spalį vidutinė centralizuoto šildymo kaina be pridėtinės vertės mokesčio Lietuvoje sieks 7 centus už kilovatvalandę. Tai yra maždaug trimis centais mažiau nei pernai spalį, bet vis tiek brangiau nei 2021-aisiais.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje
