Dėl to pavieniai Seimo nariai siūlo šią sumą bent padvigubinti: iš pertekliaus skirti nors 100 milijonų eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pensijos kitąmet ir taip didės pakankamai.
Seimas po pateikimo pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Kitais metais pensijoms ir kitoms išmokoms „Sodra“, planuojama, išmokės daugiau nei 7 milijardus eurų.
Vidutinė senatvės pensija kitąmet turėtų padidėti maždaug 12 procentų – 66 eurais, nuo 539 iki 605 eurų. O vidutinė su būtinuoju stažu – 70 eurų – nuo 574 iki 644 eurų.
„Pensijos augs bene daugiausiai iš visų pajamų. Jeigu pensijos auga virš 12 procentų, darbo užmokestis kitais metais augs apie 6 procentais“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Tiesa, Seimo opozicija ir pavieniai ekonomistai mano, kad pensijas valdantieji galėjo padidinti daugiau, nes pensijoms didinti sparčiau, nei leidžia formulės, valdžia gali naudoti perteklines „Sodros“ lėšas – papildomai gautus pinigus.
Šiemet jų planuojama surinkti apie 700 milijonų eurų. Nors įstatymai leidžia tris ketvirtadalius šių pinigų panaudoti spartesniam pensijų indeksavimui, valdantieji kitiems metams panaudos mažiau – 47 milijonus eurų.
„700 milijonų šiemet, 500 milijonų kitąmet ir 75 procentus iš to įstatymai šiaip liestų skirti papildomai individualios pensijos dalies indeksavimui, tai yra nemaži pinigai, iš tikro skiriama mažesnė suma“, – sako Vilniaus universiteto ekonomistas Teodoras Medaiskis
Jeigu tris ketvirtadalius planuojamo šių metų „Sodros“ pertekliaus, kuris galėtų sudaryti apie 525 milijonus eurų, išdalintume tik senatvės pensijas gaunantiems Lietuvos gyventojams, kiekvienas senjoras gautų papildomai po 850 eurų.
Socialdemokratas Algirdas Sysas siūlo iš „Sodros“ pertekliaus greitesniam pensijų didinimui panaudoti ne valdžios suplanuotus 47 milijonus eurų, o šimtą milijonų.
„Iš perviršio galima iki trijų ketvirtadalių, tai yra 75 procentus skirti individualios pensijų dalies spartesniam didinimui, ne pagal formulę, o spartesniam didinimui. <....> Jeigu papildomai skirtume dar kokius 47 milijonus, tai tikrai tai yra galimybių realistinėse ribose. Tą ir bandysim daryti“, – tikina A. Sysas.
Jeigu kitąmet dar 47 milijonus išdalintume tik senatvės pensijas gaunantiems Lietuvos gyventojams, kiekvienas senjoras gautų papildomai 76 eurus.
„Gali būti pasiūlymas ir 200 milijonų perskirstyti ir 300 milijonų, bet klausimas yra, kokios valstybės galimybės. Valstybės galimybes turime vertinti ne tik esamojo laiko kontekste, nes jau sykį istorijoje mes matėme, kai buvo pensijos keliamos rezervo sąskaita ir kur tai valstybę ir pačius pensininkus atvedė“, – teigia M. Navickienė.
Kasmet „Sodros“ pinigų perteklius nusėda vadinamajame rezerve. Pasak buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, valdžia gali jį labiau naudoti, tačiau to nedaro specialiai.
„Tam, kad būtų galima valstybės biudžetui daugiau pasiskolinti, kituose fonduose reikia sukurti rezervą. „Sodrai“ turėti didesnį rezervą, sveikatai rezervą. Pensininkų, bedarbių, motinų sąskaita“, – sako L. Kukuraitis.
Monika Navickienė įsitikinusi, kad dabartiniai rezervo pildymo tempai yra būtini.
„Mūsų valstybės rezervas užtikrina tai, kad turime būti pasiruošę krizėms ir visokiems nenumatytiems atvejams“, – sako M. Navickienė.
Iš viso senatvės pensijas gauna 616 tūkstančių Lietuvos gyventojų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Kada pakilsim iš skurdo , kada?
Būtų iš politikų pusės išmintinga
