Karolis Klikna

Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau, tad atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, esą didmiesčiuose, kur daugiau išlaidų, atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad su skirtumais kovoti galima.  Vilkaviškio kultūros centro bilietų pardavėja Dalia per mėnesį uždirba apie 700 eurų į rankas.

Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.

Naujausia algų statistika: Lietuvoje mėnesinis darbo užmokestis vidutiniškai per metus į rankas padidėjo 11-a procentų, grubiai šimtu dvidešimčia eurų po mokesčių. Ekonomistai akcentuoja, kad algos šiuo metu Lietuvoje kyla sparčiau nei kainos, ir žada, kad jau kitais metais gyventojų perkamoji galia sugrįš į tą lygį, koks buvo iki patiriant rekordinės infliacijos šoką. Valstybės duomenų agentūra skelbia trečiojo metų ketvirčio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo duomenis.

Juodąjį penktadienį gyventojai šturmuoja parduotuves ir medžioja akcijas, o neretas prisiperka ir tokių daiktų, kurie jiems visai nereikalingi. Tiesa, rinkos specialistai ragina gyventojus išlaikyti šaltą protą, nepasiduoti emocijoms ir be reikalo neišlaidauti. Pasak ekspertų, už dalies nuolaidų pasiūlymų slypi verslininkų gudrybės. Vilnietis Jurijus į vieną iš sostinės parduotuvių atvyko specialiai dėl Juodojo penktadienio nuolaidų.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų per tris mėnesius mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Vis dažniau sukčiai „Facebook“ apsimetinėja žinomais žurnalistais, atlikėjais ir net valstybės vadovais: vagia asmens duomenis, bando įtikinti gyventojus investuoti į išgalvotas platformas ir taip ištuština banko sąskaitas. Į gerai Lietuvoje žinomą atlikėją Vidą Bareikį nusitaikė internetiniai sukčiai.

Lietuvoje keliai ypač prastos būklės, o esamo finansavimo užtenka tik avariniams tvarkyti. Didesnio finansavimo nori Prezidentūra, merai, dalis Seimo narių, ir Susisiekimo ministerija. Kad keliai būtų tvarkingesni, kitąmet, anot ekspertų, papildomai gali prireikti iki 350 milijonų eurų. Tačiau Premjerė Šimonytė žada galbūt skirti vos dešimtadalį šios sumos, tad kai kurie parlamentarai jau siūlo Lietuvoje įvesti mokamus kelius.

Kraupus įvykis sostinėje – 21-erių metų studentas Vilniuje šovė iš pistoleto tėvui į galvą. Įtariamasis Vilniaus universiteto studentas, kuris savaitgaliais žinias tobulino Karo akademijoje organizuojamuose Jaunesniųjų karininkų vadų kursuose. Pareigūnai kelia versiją, kad sūnus galimai gynė mamą nuo smurtavusio tėvo. „Vyko kažkoks konfliktas šeimoje ir sūnus paėmęs pistoletą šovė į tėvą“, – kalbėjo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Naujausios atlyginimų prognozės – per 2023-iuosius atlyginimai vidutiniškai didėja apie 12 procentų,  tačiau artėjantys 2024-ieji bus nebe tokie dosnūs: algos kitąmet turėtų augti lėčiau, vidutiniškai iki 10 procentų. Tačiau ekonomistai bloga žinia tokio augimo nevadina: esą algos pagaliau turėtų didėti sparčiau nei kainos. Jau aišku, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kitąmet didės apie 10 procentų.

Lietuva turi naują valstybės gynimo planą, kuris labiausiai skirtas ne profesionaliems kariams, o visiems gyventojams. Pasak prezidentūros, kiekviena savivaldybė, verslas, vieša įstaiga, kiekvienas ginklą turintis, ar kitaip padėti galintis šalies pilietis turi žinoti, ką daryti ir kaip konkrečiai prisidėti prie krašto apsaugos.

Šimtams tūkstančių Lietuvos gyventojų liko vos viena savaitė iki lapkričio 15 dienos sumokėti žemės mokestį. Šiais metais iš viso beveik 800-ai tūkstančių žemės savininkų į savivaldybių biudžetus turėtų sunešti bemaž 60-imt milijonų eurų, tai yra 20-imčia milijonų daugiau nei pernai. Šiemet mokestis padidėjo, mat po penkerių metų pasikeitė vidutinė žemės vertė, nuo kurios rinkliava ir skaičiuojama. Tiesa, yra ir tokių savivaldybių, kur mokestis pakilo daugiau nei dvigubai.

Per Lietuvą į Rusiją, apeinant tarptautines sankcijas, plūdo prabangūs šimtus tūkstančių eurų kainuojantys automobiliai – „Lamborghini“, „Mercedez-Benz“, BMW. Tokioje schemoje dalyvavo keturios įmonės, kurios automobilius iš Lietuvos gabeno geležinkeliais. Nesąžiningiems verslininkams Lietuva užsimojo uždėti apynasrį – Lietuvos geležinkeliai nuo gruodžio stabdo tokių prabangių automobilių eksportą, o šalies muitinė griežtina gabenimo taisykles.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija Lietuvos verslui nori išdalinti milijonus eurų, jei šis sugebės nereikalingas šiukšles ir atliekas perdirbti ir pavers jas naujais produktais. Pasak valdžios, per mažai Lietuvos įmonių gamyboje naudoja šiukšles. Patys verslininkai neneigia perdirbtų atliekų naudos, tačiau akcentuoja, kad europinių pinigų panaudojimo mechanizmai per daug sudėtingi, lėti ir verslui nepatrauklūs.

Lietuvoje kainos auga vis lėčiau. Išankstiniais duomenimis, spalį metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki trijų procentų. Pasak ekonomistų, tai lėmė ne tik atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, bet ir mažėjantis žmonių apetitas. Mat Lietuvos gyventojai perka mažiau: mažmeninės prekybos apyvarta nukrito daugiau nei 2 procentais. Naujausi išankstinės infliacijos duomenys rodo, kad kainos spalio mėnesį kilo.

Naujausi „Eurostat“ duomenys skelbia – Lietuvos gyventojus, pagal gaunamas metines pajamas, netikėtai aplenkė kaimynai latviai. Tačiau lietuviai gali girtis gaunantys daugiau pajamų per metus nei lenkai. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad pajamos dar ne viskas. Mat kaimyninėje Lenkijoje prekių ir paslaugų kainos gerokai mažesnės nei Lietuvoje, dėl to perkamąja galia lenkai prilygsta lietuviams. Šiaulietis Vilius kloja miesto gatves – ruošia naują kelią asfaltavimo darbams.

Lietuvoje toliau verda aistros dėl 160 milijonų eurų, kuriuos elektros vartotojams skolinga „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Valstybinė bendrovė žada, kad bandys pinigus gyventojams grąžinti greičau nei per 15 metų. O Prezidentūra nori, kad milijonai eurų žmones pasiektų per vienus metus. „Energijos skirstymo operatorius“, geriau žinomą kaip ESO, gyventojams šiuo metu skolingas 160 milijonų eurų.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų apsukriai bando išvilioti vis daugiau pinigų. Liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Sukčiai ne tik gyventojams siuntinėja apgaulingas SMS žinutes ar elektroninius laiškus, bet ir kuria netikras socialinių tinklų paskyras. Taip pat sukčiai apsimetinėja naujienų portalais, energetikos įmone „Ignitis“ ar Lietuvos paštu, bando įtikinti gyventojus investuoti ir taip ištuština jų banko sąskaitas.

Žmonės niršta, kad planuojamas NT mokestis neaiškus, baiminasi, jog jiems už būstą teks mokėti papildomus tūkstančius eurų, nes mokesčio dydį reguliuos savivaldybės. Finansų ministrė Skaistė atkerta – už pirmą būstą daugumai gyventojų mokėti nereikės, o patį mokestį žada taisyti. Du su puse tūkstančio žmonių su plakatais, keikiančiais valdžią, triukšmavo po Seimo langais, prie Martyno Mažvydo bibliotekos. Ten protestavo ir skandalingai pagarsėję veikėjai – Celofanas, Subotinas.

„Sodra“ dalijasi didžiausių šalies atlyginimų statistika. Paaiškėjo, kad nuo šiol daugiausiai Lietuvoje uždirba teisėjai – jiems nuo liepos padidinus algas, teisėjai vidutiniškai į rankas gauna pusketvirto tūkstančio eurų. Solidžiais atlyginimais taip pat nenusileidžia įvairių sričių vadovai, pilotai, gydytojai, programinės įrangos kūrėjai. Specialistai pastebi, kad Lietuvoje netrūksta darbo skelbimų, kur darbdaviai vilioja darbuotojus atlyginimais, siekiančiais ir 10 tūkstančių eurų.

Lietuvoje įsigaliojo naujas draudimas. Nuo pirmadienio parduotuvėse nebelieka kaitinamojo tabako gaminių su papildomais mėtiniais ir kitais patraukliais skoniais. Draudimu visoje Europos Sąjungoje siekiama mažinti rūkančiųjų skaičių – ypač tarp jaunimo. Tiesa, draudimai visų skonių nepanaikino. Parduotuvėse galima rasti kaitinamosios nikotino prisotintos raudonosios arbatos, kurios draudimas neliečia. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuva žengė dar vieną žingsnį energetinės nepriklausomybės link: oficialiai atidarė 109 milijonus eurų kainavusius elektros energijos baterijų parkus. Jie užtikrina sistemos saugumą ir apsaugo nuo incidentų – grėsmių iš Rusijos. Tai ypač svarbu visoms Baltijos šalims, kurios 2025 metais atsijungs nuo posovietinės elektros sistemos BRELL ir prisijungs prie kontinentinės Europos tinklų.

Gyventojai ir nevyriausybinės organizacijos piktinasi, kodėl Lietuvoje ilgiau nei 10 metų skursta tiek pat žmonių – maždaug kas penktas Lietuvos gyventojas. Į bėdą patekusiems žmonėms bando padėti Lietuvos Raudonasis Kryžius – atidarė naują humanitarinės pagalbos liniją 111. Neringa pasakojo savo istorija, kaip staiga liko be nieko ir bet kokia pagalba buvo labai reikalinga. Paskambinus šiuo numeriu skurstantys gali gauti būtiniausius daiktus: drabužius, higienos priemones.

Nuo šios savaitės šiltais radiatoriais galės džiaugtis ir kauniečiai, ir vilniečiai. Tiesa, šildymo kainos gerokai skiriasi. Kauniečiai spalį iš didmiesčių mokės mažiausiai – tarp 5 ir 6 centų už kilovatvalandę, o štai vilniečiai mokės trečdaliu daugiau nei Kaunas, nes sostinės valdžia niekaip nepasiekia, kad kogeneracinė jėgainė dirbtų pilnu pajėgumu.   Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Seimo opozicijoje gimė siūlymas dar greičiau didinti senatvės pensijas iš perteklinių „Sodros“ lėšų. Esą iš 700 milijonų eurų planuojamo šių metų „Sodros“ pertekliaus išmokoms atiteks 47 milijonai, visi kiti, pagal valdžios planus, keliaus į rezervą. Dėl to pavieniai Seimo nariai siūlo šią sumą bent padvigubinti: iš pertekliaus skirti nors 100 milijonų eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pensijos kitąmet ir taip didės pakankamai.

Už automobilio stovėjimą gatvėse nesusimokėjusiems vairuotojams išsisukti bus sunkiau. Kauno gatves kontrolieriai jau stebi specialiomis ant automobilio montuojamomis išmaniomis kameromis, kurios per valandą gali patikrinti tūkstantį automobilių. Neatsilieka ir Vilnius: tokia pat įranga greitai pradės veikti ir sostinėje. Miestų kontrolieriai nori ateityje iš viso atsisakyti už valytuvų kaišiojamų popierinių įspėjimų dėl neapmokėtos parkavimo paslaugos, tačiau negali.

Artėjantis šildymo sezonas Lietuvoje, pasak ekspertų, bus pigesnis nei pernai. Nors dar aiškios tik spalio mėnesio šildymo kainos, tarptautinės biokuro biržos „Baltpool“ atstovai prognozuoja, kad šiemet centrinis šildymas vidutiniškai bus penktadaliu pigesnis nei pernai. Tiesa, nors kainos kandžiosis mažiau nei pernai, dalies žmonių tai neguodžia: mat šiuo metu Lietuvos didmiesčių gyventojų skolos už šildymą siekia milijonus eurų.

Tūkstančius eurų iš dažnos šeimos biudžeto siurbiančios išbrangusios būsto paskolos dar ilgai tuštins Lietuvos gyventojų kišenes. Europos centrinio banko (ECB) atstovai perspėja, kad nemažins palūkanų normų ištisus mėnesius. Esą tik įsibėgėjus kitiems metams, kai bus aiškios atlyginimų augimo tendencijos, taps aišku, kada palūkanos leis žmonėms kiek lengviau atsikvėpti.

Su streikuojančiais mokytojais nesusitariantis švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pasirašė kolektyvinę sutartį su kitomis, streike nedalyvaujančiomis profsąjungomis. Keturios dėstytojus ir mokytojus vienijančios profsąjungos pritarė valdžios siūlomam atlyginimų didinimui, tačiau streikuojantys mokytojai nori daugiau, dėl to ginklų sudėti neskuba, toliau tęsia streiką.  Streikuojančių ir protestuojančių mokytojų žygis per Lietuvą tęsiasi.

Aiškėja daugiau detalių apie Lietuvoje pastojusią 11-metę, mažametę šiuo metu stebi medikai, prognozuoja ir galimas gimdymo datas. O 16-mečiui tėvui dėl galimo išžaginimo gresia iki 15-os metų laisvės atėmimo bausmė. Statistika rodo, kad pastaraisiais metais nepilnametės Lietuvoje susilaukia iki 100 pirmagimių, tiesa, šis skaičius šalyje kasmet mažėja. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Keturis mėnesius Lietuvoje mažėjusios prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl šovė į viršų – valstybės duomenų agentūra vėl užfiksavo mėnesinę beveik vieno procento infliaciją. Nors iki praėjusių metų infliacijos rekordų toli, ekspertai atkreipia dėmesį į naujas tendencijas – Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina pozityviau nei anksčiau, bet pinigus leidžia atsargiau.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Žūtbūtinis mūšis dėl mokesčių reformos: dėl naujovių nesutariantys koalicijos partneriai – konservatoriai, liberalai ir laisviečiai – bando užkasti karo kirvius ir galų gale susitarti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Opozicija situaciją vadina jovalu ir tvirtina, kad reforma likus metams iki rinkimų yra praktiškai neįgyvendinama. Konservatorių, liberalų sąjūdžio ir laisvės partijos atstovai renkasi Seimo pirmininkės kabinete.

Naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad žmonių atlyginimai kyla sparčiai – per metus gyventojų algos vidutiniškai padidėjo 12 procentų, arba maždaug 120 eurų į rankas. Tiesa, gyventojai augančių pajamų nepajaučia, nes algas suvalgo rekordinės kainos, infliacija. Bedama pirštu į apdirbamąją pramonę, kur sumažėjo dirbančiųjų skaičius. Pasak ekonomistų, šio sektoriaus laukia sudėtingi laikai. Šiaulietis Dalius autobusą vairuoja apie 12 metų. Vyras neslepia, kad darbas ne pats lengviausias.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas: Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1400 eurų į rankas, o Zarasuose beveik 500 eurų mažiau. Ekonomistai tokiais dideliais algų atotrūkiais nesistebi, nes didmiesčiuose atlyginimai ir turi būti didesni, tačiau priduria, kad prarają tarp atlyginimų reikia bandyti lopyti.  Kretingiškiui renginių vedėjui Artūrui priklauso vaikams skirtas žaidimų kambarys. Artūras šį šeimos verslą pradėjo prieš penkerius metus.

Valdantieji įnirtingai tarpusavyje ginčijasi dėl pasienio kontrolės punktų su Baltarusia uždarymo. Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė ramina vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę: aiškina, kad artimiausiu metu nereikia skubėti uždaryti dar dviejų pasienio su Baltarusia kontrolės punktų. Gitanas Nausėda kartu su žmona Diana lankėsi Varėnos rajone, padėjo gėles prie kapo-paminklo, kur palaidoti 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją dalyviai.

Lietuva planuoja uždaryti dar 2 pasienio kontrolės punktus su Baltarusija: Lavoriškių ir Raigardo. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, tokia strategija leis efektyviau kovoti su į Lietuvą plūstančia kontrabanda, paskirstyti sieną su Baltarusija saugančius pareigūnus. A. Bilotaitė taip pat atskleidė, kokioms sąlygoms esant Lietuva bei kitos šalys uždarytų sieną su Baltarusija.

Sostinės Vingio parke tarpusavyje varžėsi 60 korgių ir dar didesnis būrys jų šeimininkų. Skaniomis dovanomis pagerbtas ne tik greičiausias korgis, bet ir dailiausiai papuoštas, kurį išrinko susirinkę žmonės. Lenktynių metu vyko ir gražiausio korgio kostiumo varžybos. Sostinės Vingio parke vyko tikra šunų mylėtojų šventė – korgių lenktynės. Vieną komandą sudaro 2 šeimininkai ir šuo.

Lietuvoje vėl prasideda ginčai dėl miškų kirtimo. Aplinkos ministerija tyliai pasiūlė Vyriausybei didinti valstybinių miškų kirtimų normą daugiau nei 2 procentais, dėl ko Lietuvos medkirčiai kasmet galėtų šalyje iškirsti papildomus kelis šimtus hektarų miškų. Valdžia teisinasi, kad didinti kirtimų normą ją verčia augantis valstybinių miškų skaičius.

Nacionalinio saugumo komisija siūlo dešimtims tūkstančių Lietuvos gyventojų drausti vykti į Baltarusiją ir Rusiją, nes juos ten žvalgybos tarnybos verbuoja, vykdo apklausas. O Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja prašo Lietuvos valdžios atsisakyti įdėjų apie sankcijų baltarusiams ir rusams suvienodinimą. Prezidentas Gitanas Nausėda jau anksčiau yra užsiminęs apie vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams.

Tarptautinį skandalą tarp Lietuvos ir Lenkijos sukėlę Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos žodžiai apie kaimų pavadinimus lenkų kalba uždirbo jam kultūros ministro pastabą. Tiesa, A. Valotka iš kovos lauko nesitraukia. Nors ministro kritiką priima, savo pozicijos nekeičia: kalbos inspekcija toliau teismuose bandys įrodyti savo tiesą ir sieks pašalinti lenkiškus užrašus.

Trijose judriose sostinės gatvėse naikinamos A+ juostos, anksčiau leidusios greičiau ir patogiau judėti elektromobilių ir motociklų vairuotojams. Idėjos autoriai aiškina, kad tai reikalinga tam, kad mieste greičiau judėtų viešasis transportas. Vairuotojai tokius pokyčius keikia, neva pirko brangius elektromobilius ar mažiau taršų transportą ir jiems buvo pažadėtos privilegijos. O esą dabar savivaldybė juos apgavo.

Sostinėje įsiliepsnojo ginčai dėl naujos Nacionalinio dramos teatro reklamos. Vilniuje mirga reklaminiai plakatai skelbiantys: „Neik į teatrą“. Ši žinutė supykdė dalį visuomenės: esą tokie žodžiai iš tiesų skatina žmones neiti į teatrą. O reklamos autoriai atkerta: esą netradicine žinute tiesiog bandė atkreipti potencialių žiūrovų dėmesį ir juos pritraukti. Nacionalinio dramos teatro reklama „Neik į teatrą“ sukėlė daug diskusijų, ar ji skatina eiti, ar neiti į teatrą.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50-ia procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei eurozonos vidurkis. Prie pat sostinės dygsta beveik trijų futbolo aikščių ploto verslo miestelis, kur įsikurs 3 dešimtys skirtingų verslų. Statybos vyksta itin sparčiai – jau kitą vasarą projektą vystanti SBA grupė planuoja įkurtuves.

Lietuva uždaro 2 pasienio su Baltarusia patikros punktus – Šumsko ir Tverečiaus. Per juos eismas sustos vidurnaktį. Nors muitininkai teigia, kad šie punktai nėra patys karščiausi kontrabandos taškai, juos valdžia nusprendė uždaryti būtent dėl kontrabandos ir dėl samdinių grupuotės „Wagner“ keliamų grėsmių.  Dažnas vietos gyventojas buvo įpratęs Baltarusioje pirkti pigesnį alkoholį ir cigaretes.

Naujausi tyrimai parodė, jog Lietuvoje žmonės geria mažiau alkoholio. Per metus alkoholio vartojimas sumenko 8 proc. Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, prie šios tendencijos ženkliai prisidėjo rekordinė infliacija. Mat kainoms užkilus, žmonės atsisakė dalies nebūtinų prekių, tarp jų ir alkoholio, nes pritrūko pinigų. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad žmonės dėl infliacijos vis dažniau geria nelegalų, kontrabandinį alkoholį ar pilstuką.

Šį savaitgalį naktimis daugelio lietuvių akys krypo į dangų: ten buvo galima stebėti kartą per metus nutinkantį reginį – „krintančių žvaigdžių“ lietų. Naktinio dangaus stebėtojai dalijasi degančių meteorų vaizdais: perseidų lietus jau pasiekė patį savo piką, tad norintys savo akimis išvysti meteorus turėtų suskubti – perseidai dangaus skliautą puoš dar kelias savaites. Naktinio dangaus skliauto stebėtojai gėrisi „krintančia žvaigžde.

Lietuvoje gimsta vis mažiau vaikų. Šiemet valstybė artėja prie antirekordo – per metus mūsų šalyje gali gimti mažiau nei 20 tūkstančių kūdikių. Per pirmą 2023-iųjų pusmetį jų gimė mažiau nei 10 tūkstančių. Gimstamumo rodiklius stebintys ekspertai aiškina, kad Lietuvos šeimos keičiasi: joms reikia ne tik vaiko pinigų, bet ir subalansuotų paslaugų tam, kad vaikų auginimas tėvams netaptų per didele našta ir jie galėtų lengvai derinti laisvalaikį, darbą bei vaikų auginimą.

Lietuvos gyventojai ir verslas gali pasigirti, kad moka kone didžiausias palūkanas už paskolas visoje euro zonoje. Būsto paskolų palūkanos 50 procentų didesnės nei vidurkis, o ir verslininkams skolinimosi kaštai ketvirtadaliu didesni nei euro zonos vidurkis. Lietuvos pramonininkai aiškina, kad tokiomis sąlygomis lietuviškam verslui sunku konkuruoti su užsienio įmonėmis.

Vietoje rusiškos daktariškos dešros muitininkai aptiko rekordiškai daug – net milijoną pakelių – baltarusiškų cigarečių. Kontrabandininkai tikėjosi prasmukti deklaravę gabenantys dešros krovinį. Pasak pareigūnų, kontrabandininkai dažniausiai net nesivargina kokybiškiau maskuoti nelegalių cigarečių – tiesiog įžūliai bando pervežti siuntą per sieną. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje sulaikyta dvigubai daugiau kontrabandinių cigarečių nei pernai per tą patį laikotarpį.