Karolis Klikna

Vietoj margučių ridenimo, mišrainėmis nukrauto stalo ir kitų tradicinių velykinių pramogų vis daugiau lietuvaičių per didžiausią pavasario šventę ieško saulės Turkijoje, Egipte ar nuotykių kitose šalyse. Kelionių organizatoriai pastebi, kad gyventojai vis drąsesni, dažniau keliauja per Velykas: keliones bando suderinti su vaikų atostogomis, tad į užsienį vyksta šeimomis. Tiesa, dėl didelės paklausos, per šventes kyla ir kainos, patogus laikas vienam žmogui papildomai kainuoja šimtus eurų.

Suomija vėl tapo laimingiausia pasaulio valstybe. Jau septynerius metus iš eilės, pagal mokslininkų sudarytą „Pasaulio laimės indeksą“, šalis puikuojasi pirmoje vietoje.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Manau, kad antraštės yra tokios, kad Suomija ir Danija vis dar pirmauja Pasaulio laimės ataskaitoje, o skandinavai dominuoja geriausių penketuke“, – teigia Oksfordo ekonomistas Jan-Emmanuel De Neve.

Seime tęsiasi Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir naujojo kandidato Lauryno Kasčiūno drama. Po kritikos lavinos Anušauskas pareiškė, kad nenori vadovauti Seimo komitetui, esą jis labiau nori atvėsti. O Kasčiūną prie sienos kala koalicijos partneriai laisviečiai, kurie mano, kad krašto apsaugai negali vadovauti ministras, kuriam nerūpi LGBT asmenų civilinė sąjunga, partnerystė ar Stambulo konvencijos ratifikavimas. Daugiau apie tai – TV3 žinių repotaže.

Baltarusija nusprendė Lietuvai įvesti savo sankcijas, stabdo dalies nesankcionuotų prekių: maisto, drabužių, buitinės technikos – importą iš Lietuvos. Tiesa, Lietuvos ekonomistai ir politikai juokiasi iš tokių Lukašenkos sprendimų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Esą lietuviškos kilmės prekės sudaro labai nedidelę dalį Lietuvos eksporto į šią šalį. Nuo kovo pirmosios Lietuva uždarė dar du pasienio kontrolės punktus pasienyje su Baltarusija: Lavoriškių ir Raigardo.

Lietuvos verslas susiduria su sunkumais – dalis sektorių balansuoja ties užsidarymo riba, kai kurios įmonės jau bankrutuoja, mat neatlaiko rekordinės paskolų palūkanų naštos. O gyventojų perkamoji galia auga, kainos kyla lėčiau nei algos, tačiau tai neguodžia, nes maisto prekių ir paslaugų kainos nusistovėjo aukštos. Panevėžio turguje daržoves pardavinėjanti Ona pasakoja, kad šiuo metu sulaukia įvairių klientų. Vieni pinigų neskaičiuoja, kiti taupo.

Vilniečiai piktinasi pavasario gatvių valymo darbais: dalinasi vaizdais, kuriuose šaligatviais važinėjasi, juos gadina ir pėstiesiems trukdo sunkioji technika, o ir gatves valydami darbininkai, pasak sostinės gyventojų, dar labiau teršia miestą, nes keliuose likęs smėlis virsta dulkių debesimis. Miesto tvarkytojai teisinasi, kad klaidų išvengti jiems nepavyksta.

Lietuvos bankas pateikė planą, iš kur šalies gynybai reikėtų papildomai kasmet ištraukti maždaug pusę milijardo eurų. Centrinis bankas pirmiausia siūlo naikinti mokesčių lengvatas pelnui, centriniam šildymui, dovanoms, ūkininkų degalams, pensijų kaupimui. Taip pat dar kartą siūlo labiau apmokestini nekilnojamąjį turtą. Esą tai padarius nereikėtų didinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių tarifų.

Kavinių, restoranų, valgyklų verslas skelbia pavojų. Valdžiai padidinus mokesčius verslininkai nuo naujųjų pakėlė maisto kainas: o gyventojai daugiau mokėti nenori – ėmė mažiau valgyti ir gerti, kavinių restoranų apyvartos sumažėjo 7-iais procentais. Dėl suprastėjusios ekonominės situacijos padidėjo bankrotų rizika: esą miestuose užsidarė jau ne viena maitinimo įstaiga. „Jurgis ir Drakonas“ nusprendė uždaryti vieną iš savo restoranų sostinėje.

„Sodra“ suskaičiavo, kiek pajamų pernai gavo Lietuvos gyventojai. Vidutiniškai per mėnesį vienas dirbantysis praėjusių metų gale gavo beveik 1300 eurų į rankas, 120 eurų daugiau nei metus prieš tai. Pasak „Sodros“ ir ekonomistų, gyventojų perkamoji galia auga. Autoserviso ir automobilių detalių parduotuvės savininkas Šarūnas pasakoja, kad jo įmonėje dirba 130 darbuotojų. Praėję metai verslui nebuvo blogi: dėl to atlyginimai vidutiniškai kilo 11 procentų.

Per vasarį prekių ir paslaugų kainos vidutiniškai šovė beveik procentu į viršų. Dėl to metinė infliacija nusistovėjo ties 1 procento riba. Ekonomistai tai vadina gera tendencija. Esą visi ženklai rodo, kad šiemet gyventojų perkamoji galia kils, nes algos augs greičiau nei kainos. Tiesa, restoranai ir kavinės skudžiasi, kad netekus PVM lengvatos maitinimo sektorius susiduria su sunkumais, žmonės mažiau perka išbrangusius patiekalus.

Lietuvoje vidutinė alga į rankas viršija 1300 eurų, skelbia naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika. Per 2023-iuosius šalies gyventojų atlyginimai vidutiniškai ūgtelėjo dešimtadaliu: į rankas žmonės gauna 120 eurų daugiau. Tiesa, ekonomistai prognozuoja, kad šiemet algos augs kukliau nei pernai.  Algas kelia kasmet Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas pasakoja, kad čia plušantiems darbuotojams atlyginimus kelia kasmet.

Lietuva tragiškos būklės keliams tvarkyti prašo Lenkijos pagalbos: į Seimą atvykę jos atstovai dalijasi patirtimi, kaip reikia finansuoti kelių tvarkymą. Pasak prezidentūros, tam, kad Lietuvos keliai būtų patenkinamos būklės, per metus reikia atseikėti vieną milijardą eurų. O vairuotojai netveria pykčiu – po žiemos keliuose vien duobės, vairuotojai nespėja remontuoti savo transporto priemonių.

Nausėda ant kilimėlio išsikvietė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą Liną Pernavą. Prezidentas žeria STT vadovui pastabų, esą per daug bylų Lietuvoje baigiasi šnipštu: kaltinamųjų išteisinimu, STT tyrėjai meta darbą dėl geresnės algos, o ir patys tyrimai vykdomi per lėtai, naudojant pasenusius metodus. Pernavas Nausėdos kritiką priima ir priduria, kad STT turėtų daugiau dėmesio skirti stambiai korupcijai, o ne politikų „čekiukų“ ir parlamentinių lėšų švaistymui tirti.

Į skandalą įsivėlė Seimo narys, konservatorius Justas Džiugelis, kuris 26 tūkst. mokesčių mokėtojų eurų sumokėjo šiuo metu lošimų bendroves atstovaujančiam lobistui. Sąskaitose nurodoma, kad konservatorius pirko Seimo nario veiklos ataskaitos rengimo paslaugas. J. Džiugelis teisinasi, kad viską darė pagal įstatymus: taip mokėjo už pranešimus spaudai, konsultacijas, skelbimus feisbuke.

Lietuvos policija perspėja gyventojus: šiais metais sukčiai dar smarkiau gviešiasi į žmonių pinigus, vien per sausį pareigūnai pradėjo daugiau nei pusę tūkstančio ikiteisminių tyrimų: tai yra dviem trečdaliais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Sukčiai nuolat siuntinėja apgaulingas SMS žinutes, apsimeta valstybinėmis institucijomis, feisbuke perka reklamas, kuriomis ragina žmones investuoti į netikras platformas, taip išvilioja iš Lietuvos gyventojus pinigus.

Jau netrukus visi šalies gyventojai turės pasikeisti telefono adresų knygose esančius numerius. Nuo kovo vietoj sovietinio aštuoneto galėsime rinkti vakarietišką nulį. Gyventojams, kurie vengė numerių su tarptautiniu kodu +370, teks gerokai pamiklinti pirštus ir perrašyti adresų knygas. TV3 Žinių kalbinti žmonės ir ypač senjorai sako, kad toks telefoninių numerių perrašinėjimas – grynas vargas. Tad jei dabar telefono numerį pradedame aštuonetu, ateityje jį pakeis nulis.

Į parlamentinių išlaidų skandalą įsivėlė ir Laisvės partijoje narystę stabdo Seimo narys Marius Matijošaitis. Politikas tūkstančius mokesčių mokėtojų eurų leido ne tik brangiems kompiuteriams, brangiausiam, naujausiam telefonui ar biuro įrangai, bet ir profesionaliai didžėjaus įrangai – prisipirko garso pultų ir mikrofonų. Politikas teisinasi, kad įrangą naudoja būtent Seimo nario darbui, nors dalis jo kolegų tuo abejoja.

Po ūkininkų protestų su traktoriais Vilniaus gatvėse Seimas anksčiau laiko susirinko spręsti Vyriausybės pridarytų klaidų. Parlamentarai po pateikimo pritarė suskystintųjų naftos dujų akcizo mažinimui septynis su puse karto nuo 304 iki 41 euro už toną, kas leistų atpiginti 21 kilogramo dujų balioną 6–7 eurais. Tiesa, opozicijoje atsiranda siūlymų šį mokestį mažinti dar labiau, nei siūlo Vyriausybė. Seimas dėl ūkininkų problemų sušaukė neeilinę sesiją.

Dėl neįprastai šalto sausio mėnesio gyventojai už centrinį šildymą mokės penktadaliu daugiau nei pernai metų sausį. Sostinėje senuose daugiabučiuose už 50 kvadratinių metrų butą reikės vidutiniškai sumokėti 112 eurų. O dujomis namus šildantiems gyventojams Valstybinė energetikos reguliavimo taryba žada mažinti tarifus. Sostinės gyventojai, kurie naudojasi centriniu šildymu, jau gauna sąskaitas už sausį.

Naujausi skaičiavimai ir milžiniškos lietuvių išlaidos: Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur Lietuvos gyventojų maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – penktadalis, kai Airijos gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį maistui išleidžia apie 600 eurų.

Lietuvoje startuoja nauja anoniminė telefono linija, kuria gyventojai galės saugiai pranešti apie žinomus narkotikų platinimo atvejus ir policijai įduoti įtartinus asmenis. Statistika rodo, kad pernai Lietuvoje tyrimų dėl disponavimo narkotikais išaugo ketvirtadaliu ir vis dažniau į šią veiklą įsipainioja nepilnamečiai, kurie patys tampa įtariamaisiais. Keistai besielgiančių vilniečių galima pamatyti visose miesto vietose.

Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau. O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.

Saugumo situacija Europoje pasikeitė dramatiškai, o plikomis rankomis Putino nenugalėsi – taip apie galimas grėsmes ir pasiruošimą joms kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Pati Europa turi gaminti daugiau ginkluotės, tvirtino Lietuvoje lankęsis vidaus rinkos eurokomisaras. Lietuva toliau stengiasi į šalį prisikviesti daugiau ginkluotės gamintojų iš užsienio.

Z kartos ypatumai – beveik pusė į šauktinių sąrašus įtrauktų, patikrintų jaunuolių, dėl blogos sveikatos netinka kariuomenei, o pusė iš netinkamų turi psichinės sveikatos problemų: nerimo, depresijos sutrikimų. Seimo nariai įtaria, kad dalis jaunuolių apsimetinėja, ir taip bando išvengti tarnybos.

Pernai palūkanoms pasiekus rekordines aukštumas, šiemet ekonomistai vis garsiau prabyla apie tai, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins bazines palūkanų normas. Dėl to palaipsniui sumažėtų mėnesinės gyventojų įmokos už būsto paskolas. SEB prognozuoja, kad šiemet palūkanų normos galėtų kristi vienu procentu – o tai reikštų, kad 600 eurų už būsto paskolą kas mėnesį mokanti šeima per mėnesį sutaupytų pusšimtį eurų.

Lietuvoje brangsta degalai. Per sausį labiausiai pakilo dyzelino kaina, vidutiniškai, pasak Lietuvos energetikos agentūros, litras dyzelino per sausį pabrango penkiais centais. O degalinių atstovai aiškina, kad brangimas dar ženklesnis nei šiuo metu rodo statistika. Pasak ekonomistų, prie kainų augimo labiausiai prisidėjo nuo 2024-ųjų pakeltas akcizas dyzelinui ir ūgtelėjusios naftos kainos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos pirkėjai stebisi prekybos centre pamatę lietuviško alaus skardines, ant kurių informacija užrašyta rusų kalba. Įtaria, kad verslininkams nepavyko alaus parduoti į Rusiją, tad dabar tas alus pardavinėjamas Lietuvoje su perklijuotomis etiketėmis. Iš pirmo žvilgsnio pakuotė niekuo nesiskiria nuo kitų, tačiau po lipduku su lietuviška informacija slypi kitas tekstas, tik jau rusų kalba.

Pernai Lietuvos keliuose žuvo trečdaliu daugiau žmonių nei užpernai. 2023 m. eismo įvykiuose žuvo 160 žmonių, 38 daugiau nei 2022 m. Pasak policijos, didelę dalį tragiškai pasibaigiančių eismo įvykių sukelia piktybiškai taisykles pažeidinėjantys vairuotojai. Valdžia kuria planą, kaip padidinti bausmes. Tragišką balandžio 17 d. rytą pernai Vilniaus rajone Maišiagaloje avarijos metu žuvo 5 žmonės.

Pernai algos vidutiniškai didėjo 10 procentų, rodo naujausi apklausų duomenys. Greičiausiai augo paklausiausių specialistų atlyginimai ir pačios mažiausios algos. Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jos kils lėčiau nei pernai. Šiauliuose įsikūrusi bendrovė „Interscalit“ antklodes ir pagalves gamina jau ilgiau nei 3 dešimtmečius. „Atlyginimai pas mus nuosekliai kyla. Vidutiniškai 10–12 procentų per metus, tai šiais metais ne išimtis.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Ginčai dėl antrosios pensijų pakopos tęsiasi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė Seimo nario liberalo Jono Varkalio siūlymui, kad pensijų sistemą reikia keisti, tačiau ministerija pasisako prieš antrosios pakopos pensijų fondų pinigų atidavimą gyventojams, nesulaukusiems pensinio amžiaus. „Antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos yra žmonių asmeninės lėšos ir yra jų nuosavybė, laikinai patikėtos pensijų fondams valdyti.

Pastaruoju metu naktimis šalyje pridrėbus gausiai sniego, ryte vairuotojai strigo kilometrinėse spūstyse, keikė kelius valančias įmones. Po pūgos Lietuvoje pasipylė avarijos: automobiliai daužėsi į stulpus, šviesoforus. Vien pirmadienį per parą policija užfiksavo 75-is eismo įvykius, kurių metu nukentėjo 21-as žmogus. Pasak kelininkų, vietomis šalyje iškrito 25 centimetrai sniego, o kai kuriuos kelius teko valyti po kelis kartus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. Vis tik, ekspertai skaičiuoja, kiek laiko rusams reiktų pasiruošti konvencinei atakai, t.y., tikram karui.

Liūdnos demografinės tendencijos Lietuvoje. Pirmą kartą šalies istrorijoje naujų pensininkų skaičius šiemet bus didesnis, nei jaunų žmonių, pradedančių dirbti. Senjorus valstybei išlaikyti darosi vis sunkiau, dėl to specialistai turi net kelis pasiūlymus: dirbti ilgiau ir į Lietuvą įsileisti daugiau darbo jėgos iš užsienio.  Ilgiau nei 40 metų išdirbusi marijampolietė Irena pasakojo, kad pensijos jai vos užtenka būtiniausioms išlaidoms padengti.

Sausio 13-osios išvakarėse daugiau nei pusantro tūkstančio įstaigų: mokyklos, darželiai, policijos nuovados, ambasdos ir kitos institucijos 8 valandą ryto uždegė žvakes. Taip pagerbdamos žuvusius laisvės gynėjus ir primindamos Lietuvos pargalę prieš okupantus. O Seime iškilmingai rikiuotei susirinko laisvės gynėjai. Į juos besikreipdamas Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis pabrėžė, kad kova dėl laisvės tęsiasi.

Po šalčiausios šios žiemos nakties, kai termometrų stulpeliai Lietuvoje vietomis nukrito iki minus 28 laipsnių šalčio, dalis Lietuvos vaikų nėjo į mokyklas. Pirmadienį Vilniuje preliminariai skaičiuojama, kad pamokas praleido kas penktas mokinys. Tiesa, sveikatos ekspertai per šalčius ragina gyventojus nesėdėti namie: tinkamai pasiruošus į lauką eiti ir smagu, ir sveika.  Ankstus rytas prie Šiaulių Rasos progimnazijos.

Naujųjų metų pradžią Lietuvos gyventojai pasitiko su kalnu pažadų. Žmonės plūsta į sporto klubus, sveikatingumo centrus, pamokas, bando lavinti įvairiausius įgūdžius, laikytis dietų, atsisakyti žalingų įpročių. Tiesa, psichologai pataria prieš pasižadant realiai įvertinti savo galimybes, mat didelę dalį ambicingų tikslų tautiečiai po mėnesio tiesiog pamiršta. Naujųjų metų naktį netrūko ne tik alkoholio, fejerverkų, linksmybių, geros nuotaikos, bet ir naujametinių pažadų.

Degalinės čekyje – žinutė apie konservatorius. Vienas iš Lietuvos degalinių tinklų nusprendė gyventojams priminti, dėl ko nuo Naujųjų metų beveik 8-iais eurais pabrango buitinių naftos dujų balionas: čekyje pabrėžė, kad dujų kaina padidėjo dėl konservatorių kaltės – įvesto naujo akcizo buityje naudojamoms dujoms. Čekis netrukus atsidūrė politinių ginčų epicentre.

Kol lietuviai per šventes pasimato su giminėmis, apsikeičia šiltais žodžiais ir vaišėmis, daugelis ukrainiečių apie susitikimą su artimaisiais gali tik pasvajoti. Ukrainoje gyvenanti savanorė Svitlana per karą neteko savo vyro. Dabar ji laukia, kada namo grįš du jos sūnūs. Vyresnysis – į nelaisvę patekęs brigados „Azov“ karys, o jaunesnysis su rusofašistais kovoja Zaporižios srityje.

Lietuvoje užfiksuotas rekordinis maisto ir paslaugų kainų kritimas. Prekių ir paslaugų kainos gruodį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai 0,6 procento, valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Pasak ekonomistų, paskutinį kartą taip sparčiai kainos krito maždaug prieš dešimtmetį. Tai lėmė ne tik pigesni energiniai ištekliai, bet ir gruodį užvirusi kova tarp prekybininkų. Valstybės duomenų agentūra turi gyventojams gerų žinių: užfiksavo mėnesinę defliaciją.

Šventiniu laikotarpiu penktadaliu padaugėja vagysčių parduotuvėse. Ilgapirščiai, pasak apsaugos darbuotojų, nori pavogti daugiau: iš lentynų griebia dešras, sūrį, lašišas, alkoholį, žaislus, kosmetiką. Pasitaiko atvejų, kai vagiami ir prezervatyvai ar apatinis trikotažas. O taikiniais tampa ne tik parduotuvių lentynos, bet ir išsiblaškę pirkėjai.  Vagystės parduotuvėse vyksta nuolatos. Viename vaizdo stebėjimo kameros įraše matoma, kaip vyriškis į kuprinę krauną saldumynus.

Tautiečiai prieš didžiausias metų šventes jau šturmuoja parduotuves: masiškai perka alkoholinius gėrimus, mėsą, jūros gėrybes, skanėstus, kurie keliaus ant šventinio stalo. Dalis pirkėjų plačiau atveria pinigines ir parduotuvės kasoje palieka apvalią – 500 eurų sumą.   Kitąmet dėl didesnių akcizų brangsta ir alkoholis, ir tabako gaminiai, ir dyzelinas. Tad kai kurie gyventojai akcizinių prekių nusprendė įsigyti iš anksto.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Metų pabaigoje – Vilniuje užfiksuotas brangiausias gyvenamojo būsto sandoris šalyje. Už beveik 5-is milijonus eurų sostinėje parduotas prabangus namas su žeme prestižiniame Žvėryno mikrorajone. Daugiau nei milijardo eurų vertės turtą valdantis „Tesonet“ bendrasteigėjas Tomas Okmanas nusipirko daugiau nei 800 kvadratinių metrų namą iš „Achemos grupės“ akcininkės Lydos Lubienės.

Šią savaitę išaušo istorinė diena Lietuvai. Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje. Vokietijos kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo kitų metų. O brigados dislokavimas turėtų būti baigtas 2027-aisiais. Lietuvoje su šeimomis įsikurs apie 5 tūkstančiai karių. Tiesa, Lietuvos politikai akcentuoja, kad iššūkiai dar nesibaigė. Pirmiausia, brigadai įkurdinti reikės ieškoti papildomo finansavimo.

Tokio žemo slėgio gruodį Lietuvoje nebuvo ištisus dešimtmečius. Gruodžio 22 d. Lietuva per plauką vos nepagerino žemiausio šalyje užfiksuoto atmosferos slėgio rekordo. Gydytojai perspėja gyventojus, kad dabar Lietuvoje išėję pasivaikščioti jie gali pasijusti lyg kopiantys į kalnus. Mat nukritus slėgiui gali pasikeisti kraujo spaudimas, kvėpavimas, žmonės gali jaustis silpnai, netgi skaudėti sąnarius. „Mus pasiekė gana gilus ciklonas, slėgis šį rytą siekė apie vietomis apie 963 hektopaskalius.

Į darbą skubančius vilniečius nuo ryto linksmino „Raudonosios nosys“ – taip pasivadinę gydytojai klounai. Linksmoji komanda bandė miestiečius atitraukti nuo kasdienių rūpesčių ir kalėdinio chaoso: minčių apie šventinių patiekalų gaminimą ir dovanų pirkimą. Klounai gyventojams dovanojo raudonas nosis: stengėsi, kad kiekvienas vilnietis dieną pradėtų su plačia šypsena veide. Iš greitosios juoko tarnybos automobilio išlipa „Raudonųjų nosių“ komanda. Iš viso 4 gydytojai klounai.

Naujausios būsto kainų tendencijos: Lietuvoje butai, namai per metus, pasak Valstybės duomenų agentūros, pabrango beveik 9 procentais. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad tai praeitis, nes šiuo metu būsto kainos nebekyla, sustingo ypač aukštame lygyje.  Pilnai įrengtas naujutėlis 67 kv. m. ploto butas su baldais ir įranga Vilniuje, Naujamiestyje, netoli Stoties, kainuoja daugiau nei 350 tūkst. eurų.

Tragiškai pasibaigusi žvejyba: Šilutės rajone, Aukštumalų kaime, Tenenio upėje šeštadienį nuskendo 3 žvejai: 2 į vandenį įlūžusius bičiulius bandė gelbėti trečias žvejys, tačiau pats atsidūrė upėje. Plačiau apie nelaimę – TV3 Žinių siužete. „Man reikalingas tas, kur po vandeniu yra, jeigu aš jums padėsiu jį ištempti. Einam apsižiūrėti, ar išviso įmanoma“, – vykdė paieškas gelbėtojai. Gausios pareigūnų pajėgos diskutuoja, kaip iš upės reikia ištraukti trijų paskendusių žvejų kūnus.

Europos centriniam bankui (ECB) dar kartą nepadidinus bazinių palūkanų normų, ekonomistai vis garsiau kalba apie mažėjančią naštą būsto paskolų turėtojams. Pasak ekonomistų, palūkanos turėtų pradėti mažėti jau pavasarį. O jei taip nutiktų, kitąmet Lietuvos gyventojai, kurie turi 100 tūkstančių eurų būsto paskolas, mokėtų maždaug 100 eurų mažesnes mėnesines įmokas. Tiesa, Lietuvos bankas skuba gesinti šias optimistines prognozes: esą palūkanų normos pradės mažėti dar negreit.