Karolis Klikna

Skurdžiausiai gyvenantys Lietuvos žmonės sunkiai įperka maistą už dabartines kainas. „Maisto bankas“ skelbia, kad gyventojai vis dažniau prašo nemokamo maisto. Mat šalyje produktų kainos toliau laikosi aukštame lygyje, pavyzdžiui, vidutinis pigiausių maisto prekių krepšelis per mėnesį pabrango 2 eurais. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Į „Maisto banko“ atiduotuvę atėjusi vilnietė Judita pasakoja, kad čia produktų ateina pasiimti kartą per tris mėnesius.

Seime vyko melodrama dėl vadinamosios partnerystės. Opozicija apkaltino valdančiuosius, konservatorius ir laisviečius, kad šie įvykdė mainus. Esą Armonaitė sutiko palaikyti Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus mainais už Civilinės partnerystės palaikymą. Įstatymo svarstymą nukėlusius valdančiuosius Armonaitė išvadino cinikais, kurie dėl išskaičiavimo esą nebepalaiko Civilinės sąjungos idėjos.

Lietuvos gyventojų perkamoji galia auga, tačiau palikti savo sunkiai uždirbtų pinigų išbrangusiuose Lietuvos restoranuose, valgyklose, kavinėse jie nenori. Naujausia statistika rodo, kad šiemet nuo sausio iki gegužės maitinimo įstaigų apyvartos vidutiniškai krito beveik 9-iais procentais lyginant su pernai. Žmonės nenori permokėti už maistą.   Restoranų verslas aiškina, kad paslaugos negali būti pigesnės, nes esą nuolat kyla algos, o ir mokesčių lengvatos nebeliko.

Už to paties gamintojo lietuviško sviesto pakelį Estijoje sumokėsite eurą, o Lietuvoje – trigubai brangiau. Kainas stebintys gyventojai piktinasi, kodėl lietuviška produkcija užsienyje gerokai pigesnė. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad stebėtis čia nėra kuo. Esą patys gyventojai nesirenka pigiausių produktų ir negaili pinigų išbrangusiems prekės ženklams. Štai užsienyje Lietuvos verslas stengiasi užkariauti naujas rinkas. Dėl to produkciją pardavinėja pigiau.

Viktoras Uspaskichas trečią kartą grįžta į Darbo partiją: tapo laikinuoju jos pirmininku ir bandys reanimuoti sunkius laikus išgyvenančią politinę jėgą. Artėjant Seimo rinkimams Uspaskichas renka koaliciją. Tiesa, kirto ir Darbo partiją palikusiems nariams – išvadino juos bėgančiomis žiurkėmis. O politologai ir politikos apžvalgininkai abejoja, ar Uspaskichui pavyks: esą tiek laikinasis partijos vedlys, tiek pati partija – be gyvybės ženklų. Daugiau apie tai – TV3 žinios.

Dešimtys vaikų kiekvieną vasaros dieną Lietuvoje susižaloja po nesėkmingo šokinėjimo ant batuto: lūžta rankos, kojos, nepilnamečiai patiria galvos smegenų traumas ir atsiduria ant operacinės stalo. Medikai perspėja, kad suderinti saugumą ir batutus yra labai sudėtinga, tad ragina vengti šios pramogos. O jei vis dėlto tėvai ryžtasi vaikams dovanoti tokią pramogą, gydytojai pataria nepalikti mažųjų be priežiūros.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos policija ieško piktą gulbę Trakuose į ežerą nusviedusio vyro. Internete dalis gyventojų piktinsi vaizdo įrašu, mano, kad tai užfikuotas žiaurus elgesys su paukščiu. Prie ežero laiką leidęs vyras griebė jį snapu žnaibyti pradėjusią gulbę už kaklo ir metė ją į vandenį. Ornitologai sako esą patys žmonės kalti dėl tokių situacijų: eina per arti laukinių paukščių, maistu juos prijaukina, o tada pyksta, kai jie paukščiai parodo savo dantis ar aptalžo žmonės sparnais.

Ministrės Navickienės bendrakeleivę į Dubąjų, „Foxpay“ savininkę Ievą Trinkūnaitę šmeižtu teisme kaltina jos ryšius tyręs visuomeninikas. „Foxpay“ ryšius su valstybės įmonėmis šiandien linksniavo ir Seimo antikorupcijos komisija, kuriai pareigūnai įvardijo, kad Trinkūnaitės sugyventinis Vilhelmas Germanas turi ryšių Rusijoje. Parlamentarai stebisi, kad ministrė siejama su įmonės sandoriais su dešimtimis skirtinų valstybinių įstaigų, ir kainomis, kokiomis ji teikė paslaugas.

Lietuvos keliuose vis labiau siaučia sukčiai. Draudikai kasmet fiksuoja tūkstančius eismo įvykių, kai apgavikai – pasipelnyti bandantys vairuotojai – pakišinėja savo automobilius, į spąstus įvilioja išsiblaškiusius vairuotojus, klastoja įvykio aplinkybes ir taip bando pasisavinti tūkstančius eurų. Draudikai perspėja vairuotojus: tokie gudravimai gali baigtis ir baudžiamąja byla.

Metinis Gitano Nausėdos pranešimas nustebino Premjerę Ingridą Šimonytę, kuriai užkliuvo, kad Prezidentas beveik nekalbėjo apie sritis, kuriomis šalies vadovas rūpinasi labiausiai – užsienio politiką, gynybą.   Pranešimą išklausę parlamentarai tikino, kad kalboje jautėsi konfliktas tarp konservatorių ir Nausėdos, tačiau, pasak opozicijos, kritikos valdantiesiems kalboje galėjo būti ir daugiau.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka bando atsispirti nuo dugno. Registrų centras skaičiuoja, kad gegužė pirmasis mėnuo, kai butų, namų ir kitų objektų sandorių skaičius pastebimai padidėjo. Tiesa, rinkos ekspertai priduria, kad daryti išvadas dar anksti, esą šiais metais dar gali išsipildyti abu scenraijai: ir rinkos atsigavimo, kas reikštų ženklesnį butų, namų kainų augimą, ir tolimesnio sąstingio.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas įpareigojo didžiausius šalies bankus būsto paskolas duoti ir su fiksuotomis palūkanomis. Namus įsigyti norintys gyventojai banke galės rinktis iš 2 pasiūlymų: vieno su kintamomis ir kito su fiksuotomis. Valdžia taip viliasi sumažinti žalą, kurią patiria gyventojai, kai staiga pakyla bazinės palūkanų normos ir tenka mokėti didesnes mėnesines įmokas už būstą.

Lietuvių mėgstami cepelinai per dvejus metus vidutiniškai pabrango pusantro, o dienos pietūs beveik dviem eurais. Negana to, naujausi infliacijos duomenys rodo, kad viešbučių, kavinių, restoranų paslaugos brangsta toliau. Ekonomistus taip pat toliau stebina maisto kainos parduotuvėse, esą dalis produktų galėtų būti pigesni. Tiesa, tai negalioja šokoladui ir kakavos gaminiams, kurie per vieną mėnesį pabrango 11 procentų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šalies ekonomika atsigauna sparčiau nei anksčiau tikėjosi Lietuvos bankas, kurio ekonomistai keičia prognozes: žada spartesnį, beveik 2 procentus siekiantį, bendrojo vidaus produkto augimą. Lietuvos bankas taip pat priduria, kad Lietuva per 20 metų padarė milžinišką pažangą bandydama pasivyti Vakarų Europos valstybes. Esą dar po 15 metų lietuvių pragyvenimo lygis neturėtų nusileisti kitoms išsivysčiusioms Europos valstybėms. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Grėsmingų perspėjimų apie ypatingai smarkią audrą į telefonus sulaukę Lietuvos gyventojai ruošėsi ir blogiausiam: dalis savo automobilius apkamšė pledais ir antklodėmis, kad apsaugotų juos nuo 5 ar net 10 centimetrų skresmens žadėtų krušos gabalų. Tačiau blogiausias scenarijus neišsipildė, audra aplenkė Lietuvą ir visos baisiausios negandos nukeliavo į kaimynines valstybes, pavyzdžiui, Baltarusiją.

Iš posto išlėkusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė surado drąsos pasikalbėti su savo vyru ir išsiaiškino, kad kelionę privačiu lėktuvu į Dubajų jos šeima gavo dovanų. Politikė sumokėjo ir gyventojų pajamų mokestį: už tris asmenis beveik 3000 eurų. Tai reiškia, kad ministrės šeimai dovanotos kelionės į Dubajų vertė kartu su viešbučiu siekia beveik 20 tūkstančių eurų.

Lietuvos eksportas sausio–balandžio mėnesiais sumenko 8-iais procentais, arba milijardu eurų per metus. Pasak ekonomistų, šiuo metu šalies pramonė vis dar gyvena sunkmečio nuotaikomis, tačiau antras šių metų pusmetis esą turėtų būti kur kas geresnis nei pirmasis. Tiesa, nors ekspertai ateitį piešia šviesiomis spalvomis, pramonė perspektyvas vertina atsargiau. SBA grupės baldų gamykloje „Inno Line“ darbas nestoja.

Lietuvos ekonomika pirmąjį ketvirtį – sausį, vasarį, kovą – augo sparčiau nei tikėjosi rinkos ekspertai. Pasak specialistų, tokia tendencija šalyje užsitęsti neturėtų ir visi kiti metų mėnesiai bus prastesni. Rezultais nelabai džiaugiasi ir verslas, kurio dalis sektorių išgyvena ne pačius geriausius laikus ir jau nebesitiki išvysti spartaus Europos centrinio banko palūkanų normų mažėjimo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuvos gyventojai už būsto paskolas mokės mažesnes įmokas. Dėl gana mažos infliacijos euro zonoje, Europos Centrinis Bankas pagaliau ryžosi 25-iais baziniais punktais sumažinti palūkanų normas. Pasak eknomistų, tai tik pradžia. Esą palūkanos turėtų mažėti ir toliau, tiesa, daug lėtesniu tempu nei pakilo.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Klaipėdietis Vytis norėtų imti būsto paskolą, tačiau į banką keliauti neskuba. Skaičiuoja, kad šiuo metu skolintis būstui tiesiog per brangu.

Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas – Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, šis atotrūkis ir toliau auga. Kur Lietuvoje algos mažiausios, o kuriose savivaldybėse didžiausios – TV3 žinių reportaže. Vilkaviškio rajone gyvenantis Saulius prieš du mėnesius grįžo iš užsienio, kur uždarbiavo. Vyras darbavosi ne vienoje užsienio šalyje, bet apsisprendė visam laikui grįžti į Lietuvą pas šeimą.

Šiemet, anot Finansų ministerijos prognozių, Lietuvos biudžetas gali prarasti beveik 800 milijonų eurų dėl nesumokėto Pridėtinės vertės mokesčio. Tiesa, ministrė Gintarė Skaistė aiškina, kad Lietuvoje padėtis taisosi, esą iš šešėlio kasmet pavyksta ištraukti vis daugiau pinigų. Ekonomistai akcentuoja, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia dar per maža – esant pinigų trūkumui žmonės ieško pigesnių prekių šešėlyje. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Darbdaviai ir profsąjungos ginčijasi dėl minimalios mėnesinės algos didinimo. Darbuotojų atstovai norėtų, kad kitąmet vadinamasis „minimumas“ padidėtų iki beveik 800 eurų į rankas, tačiau verslas tam priešinasi, esą Lietuvoje atlyginimai auga greičiau nei darbo našumas, dėl to šalis praranda savo konkurencingumą.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Šiuo metu atskaičius mokesčius, minimali mėnesinė alga siekia 708 eurus.

Kremliaus provokacijos Lietuvoje nerimsta: Rusijos piliečiai apsimeta keliautojais, fotografuoja Lietuvos energetinius strateginius objektus, virš jų skraidina dronus. Lietuvos politikams ši situacija žinoma, jie aiškina, kad strateginių objektų apsaugos lygis šalyje aukštas.

Teisės vairuoti kitąmet gali netekti daugiau nei 200 tūkstančių vairuotojų, kurie dar neapsilankė pas gydytojus ir nepasitikrino savo sveikatos. Medikai ragina gyventojus nelaukti ir į poliklinikas eiti dabar, nes atšalus orams nutįsta pacientų eilės. Policija priduria, kad nesigailės vairuotojų – nuo kitų metų baus kiekvieną, kuris važinės be medicininės pažymos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nors Rusijos piliečiams nuo karo Ukrainoje pradžios pasunkėjo sąlygos Lietuvoje pirkti ir parduoti nekilnojamąjį turtą, tačiau rusų susidomėjimas Lietuvos rinka niekur neišblėso. Registrų centro duomenys rodo, kad butų, namų, žemės sklypų ir kitų objektų skaičius Rusijos piliečių rankose auga kiekvienais metais – daugiau rusai nuperka būstų nei parduoda. Iš viso Rusijos piliečių rankose yra nekilnojamojo turto už 1,2 mlrd. eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Naujausios pensijų augimo prognozės rodo, kad per artimiausius porą metų šalies senjorai vidutiniškai gaus pusę šalies vidutinio darbo užmokesčio. 2027 m. su būtinuoju stažu pensininkas turėtų gauti beveik 900 eurų, o vidutinė senatvės išmoka sieks 830 eurų. Tiesa, ekonomistai skuba raminti valdžią. Esą palankios sąlygos pensijų augimui Lietuvai ilgai nesitęs. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Lietuva vairuotojai per lėtai persėdinėja į elektromobilius. Valstybės kontrolė išrašė pylos valdžiai: esą Lietuvos keliais važinėja per mažai elektromobilių, o ir jiems reikalingų įkrovos stotelių keturis kartus mažiau nei turėjo būti pastatyta. Susisiekimo ministras teisinasi, kad didelių pokyčių greitai padaryti neišeina, o aplinkos ministras jau skaičiuoja, kiek šimtų milijonų eurų Lietuvai gali tekti sumokėti dėl per didelės taršos.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Ekonomistai jau skelbia, kiek dėl gynybos keliami mokesčiai patuštins gyventojų pinigines. Jei Seimas palaimins Finansų ministerijos idėjas, dyzelino litras, įvertinus ir kitus mokesčius, kitąmet brangtų maždaug 16 centų, o benzino beveik 9 centais. Brangesni degalai – brangesnės ir prekės: esą vien didesni akcizai šalies infliaciją pašokdintų puse procento, brangtų ir maisto produktai.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimas sušvelnino alkoholio prekybos ribojimus. Jei parlamento priimtas pataisas palaimins prezidentas, nuo vasaros masiniuose renginiuose, festivaliuose, mugėse, parodose bus galima nusipirkti ne tik alaus ar sidro, bet ir vyno bei kokteilių iki 15 laipsnių stiprumo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Didžiausia sostinės gėda pramintas 157 milijonus eurų kainuojantis daugiafunkcis kompleksas su nacionaliniu stadionu toliau skęsta cirkuose. Sostinės opozicija, kuri siūlo skelbti naują rangos konkursą statybos darbams atlikti, inicijavo neeilinį tarybos posėdį, tačiau ten nepasirodė nei vienas valdančiųjų atstovas. Meras kaltina opoziciją politikavimu ir viliasi, kad statybos darbai bus pratęsti iki vasaros.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Agresyvūs, smurtaujantys pacientai į gydytojo kabinetą greičiausiai nebepateks. Seimas neilgai trukus apsispręs dėl pataisų, kurios leis gydytojams neaptarnauti neadekvačių pacientų, kurie žarstosi keiksmažodžiais, puola muštis ar kitaip žemina mediką. Kartu su šia idėja, parlamentas spręs ir dėl kamerų naudojimo, kurios fiksuos, kaip pacientams yra suteikiamos paslaugos.

Žiežirbos tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. Nausėdos komanda kritikuoja Šimonytę, kad ši dar nesurado naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro. Esą netoleruotina, kad dviem ministerijoms šiuo metu vadovauja Monika Navickienė. Šimonytė atkerta, kad dar anksti Nausėdai teikti naujo ministro kandidatūrą, mat pirmiau reikia leisti Navickienei užbaigti pradėtus darbus. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Pacientai skundžiasi, kad privačios klinikos lobsta iš magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų. Mat atlikto tyrimo kopija gali būti įrašyta į dalies gyventojų užmirštą kompaktinį diską, o gyventojui panorėjus USB atmintinės, už ją gali tekti pakloti ir 30 eurų. Valstybinė ligonių kasa aiškina, kada gyventojams už bet kokią laikmeną mokėti papildomai nereikia.

Liko vos keletas dienų iki kada reikia atsiskaityti su Mokesčių inspekcija, tačiau šimtai tūkstančių šalies gyventojų dar nepateikė metinių pajamų deklaracijų. Jei mokesčių inspekcijai jie nepateiks duomenų laiku, iki gegužės antrosios, gali tekti mokėti delspinigius arba nesusigrąžins dalies mokesčių.

Kaunas ruošiasi karui. Miesto savivaldybė svarsto finansuoti priedangų įrengimą daugiabučiuose. Gyventojams reikės susimokėti už paraiškos pildymą, o savivaldybė žada padengti iki 100 procentų darbų: sumokės už papildomus įėjimus, langų dengimą, ventiliaciją, rūsio pritaikymą generatoriui naudoti ir padengs kitas panašias išlaidas. Tiesa, kiti didieji miestai pasekti Kauno pavyzdžiu neskuba.

Daugiau nei 20 tūkstančių NATO ir Lietuvos karių balandžio, gegužės, birželio mėnesiais treniruosis pratybose Lietuvoje. Keliais riedės tūkstančiai karinės technikos, kai kurių miestų pramoniniai objektai taps karinėmis teritorijomis, o gyventojai perspėjami – kai kurie keliai bus uždaryti. Lietuva taip pat išbandys ir naujovių, pavyzdžiui, vyks mobilizacijos pratybos, kurių vengimas rezervistams gali baigtis šimtus eurų siekiančia administracine bauda ar net baudžiamąja atsakomybe.

Lietuva nuo šiol gali girtis ne tik krepšinio, bet ir elektroninio sporto talentais. Kaunietis Justinas Lekavičius tapo kompiuterinio žaidimo „Counter-Strike 2“ pasaulio čempionu, turnyro naudingiausiu žaidėju ir kartu su ukrainiečių komanda „NAVI“ pasidalijo pusės milijono dolerių vertės prizą. Į Lietuvą iš Kopenhagos, kur ir vyko turnyras, grįžęs čempionas norėtų, kad Lietuvoje e. sportas dar labiau išpopuliarėtų.

Nacionaliniame miškasodyje 15 tūkst. žmonių pasodino daugiau nei šimtą girių. Rankoves pasiraitoję plušo ir politikai: medžius sodino ir Premjerė Ingrida Šimonytė ir dalis jos ministrų kabineto. Nacionalinis miškasodis prasideda dainomis: mat, tradicinė medžių sodinimo akcija šiemet skiriama dainų šventei. Čia Elektrėnų rajone susirinkę savanoriai laukia kol atvyks Premjerė Ingrida Šimonytė „Medžiams šitas oras yra palankiausias.

Lietuva neteko buvusio Premjero. Eidamas 73-iuosius metus mirė Gediminas Kirkilas. Pasak policijos, politiko kūnas buvo rastas namuose be smurto žymių. Tiek buvusio Ministro Pirmininko bendražygiai, tiek politiniai oponentai pabrėžia, kad Kirkilas buvo ne tik bendražygis, bet ir išskirtinis politikas, derybininkas, kuris ženkliai prisidėjo prie Lietuvos tapimo Europos sąjungos ir NATO nare. 2007-ieji metai.

Daugiau nei šimtas restoranų, kavinių ir valgyklų verslo atstovų po Vyriausybės langais surengė protesto akciją – paskutinę vakarienę. Protestuotojai gamino maistą ir kalbėjo apie gresiančius bankrotus dėl kurių esą kalta dabartinė valdžia, kuri nusprendė nuo šių metų naikinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. Maistą Vinco Kudirkos aikštėje virėjai penktadienį gamino ne be reikalo.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Gyventojai skundžiasi, kad už vištienos sparnelius tenka pakloti kone 10 eurų, o kavos puodelis mieste kainuoja tiek pat, kiek Romos centre – 4 ir daugiau eurų. Verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Daugiau nei 12 milijonų eurų – tiek sukčiai netikromis SMS žinutėmis, feisbuko reklamomis, elektroniniais laiškais pernai išviliojo iš gyventojų. Nusikaltėliai dažnai naudojasi žinomų asmenų, dainininkų, sportininkų veidais, jais apsimetinėja ir ragina investuoti netikrose platformose, kurių pagrindinis tikslas – ištuštinti gyventojų banko sąskaitas.

Lietuvoje metinė prekių ir paslaugų infliacija nusirito iki nulio. O tai reiškia, kad vidutinės prekių ir paslaugų kainos stovi vietoje. Tačiau kol prekės iš lėto pinga, paslaugos brangsta. Pavyzdžiui, kainos baruose, restoranuose, kavinėse per metus pakilo dešimtadaliu. Šis verslas teisinasi, kad dėl didesnių mokesčių ir pakilusios minimalios algos gyvena ties bankroto riba.

Būsto paskolų palūkanos – aukštumose, tačiau prabangių namų, būtų pardavimai nestovi vietoje, šiemet fiksuotas sandoris, kurio vertė siekia pusketvirto milijono eurų. Pasak rinkos ekspertų, turtingi Lietuviai ne pirmo savo būsto ieško ir Lietuvoje, ir užsienyje, pavyzdžiui, Ispanijoje. Prestižiniame sostinės Laurų kvartale Registrų centras užfiksavo brangiausią būsto sandorį šiais metais. Čia gyvenamasis namas su žemės sklypu ir kitais pastatais šiemet buvo parduotas už 3,5 mln. eurų.

Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per pandemiją ribojimų suvaržyti Lietuvos gyventojai papildomai sutaupė daugiau nei 6 milijardus eurų – už šiuos pinigus būtų galima pastatyti 39 sostinės nacionalinius stadionus. O jei pinigus išdalintume visiems šalies gyventojams, kiekvienas gautų daugiau nei du tūkstančius eurų.

Netyla kalbos, kad nauja karinės amunicijos gamykla, kuri gamintų 155 mm sviedinius, iškils Lietuvoje. Vyriausybė palaimino įstatymų pataisas, kurios leistų per pusmetį supaprastinta tvarka, be iš anksto suderintų statybos leidimų bei kitų procedūrų, statyti amunicijos fabriką. O pagrindinis galimas investuotojas: vokiečių karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“, kuri, pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, per artimiausias savaites turėtų apsipręsti, ar jai verta investuoti Lietuvoje.

Sostinėje įvyko atsisveikinimas ir trečiadienį į paskutinę kelionę išlydima kovotoja už Lietuvos laisvę, vienuolė, sovietmečio disidentė, Nijolė Sadūnaitė, kuri okupacijos metais prisidėjo prie „Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platinimo. Dėl šios veiklos buvo okupantų įkalinta ir ištremta. Bendražygiai, giminaičiai bei bažnyčios atstovai negailėjo Sadūnaitei gerų žodžių: pasakojo, kad Lietuva neteko savo sąžinės balso, kuris nuolat šalyje skambėjo ir nepriklausomybės metais.

Šiauliuose įsikūrusios įmonės „Metmega“ direktorius Audrius Pažūsis neslepia, kad ekonominė padėtis verslui yra įtempta. Įmonė jau 16-a metų gamina žemės ūkio techniką, pervežimo platformas ir priekabas. Dalis produkcijos iškeliauja į Skandinavijos šalis, pavyzdžiui, Švediją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  „Užsakymų kiekis šiuo metu yra gerokai pamažėjęs, kaip ir daugumai. Ypatingai į Švediją, kur visa pramonė realiai yra stojanti.

Naujausias finansų ekspertų tyrimas rodo, kad ketvirtadalis nuo 40-ies iki 60-ies metų amžiaus Lietuvos gyventojų, vienu metu remia ir savo pilnamečius vaikus, ir tėvus. Pasak ekonomistų, tokia situacija nėra normali, nes vyriausiems šalies dirbantiesiems nelengva ir patiems išgyventi, sunku gauti didesnį atlyginimą, šlubuoja sveikata, trūksta anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo žinių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.