Vilniaus oro uosto atvykimo terminale pasirodo būrys medaliais pasipuošusių mokinių, kurie grįžo iš pasaulinės matematikos olimpiados Jungtinėje Karalystėje.
Ant vieno iš jaunuolio, Vilniaus licėjaus abituriento Paulius Aleknavičiaus kaklo kabo aukso medalis. Paskutinį kartą tokį apdovanojimą Lietuvai pavyko iškovoti prieš 17 metų.
Jaunuoliui pavyko surinkti 34 iš 42 galimų taškų. Toks rezultatas užtikrino aukso medalį. Ankstesnėse olimpiadose abiturientui pavyko iškovoti ir bronzos, ir sidabro medalius. Tad trūko tik aukso medalio.
„Ar labai sunkios užduotys buvo? – Taip. Na, bet čia tarptautinėje matematikos olimpiadoje kiekvienais metais. Individualus darbas, motyvacija, geri kontaktai taip pat. Reikia pažinoti tinkamų žmonių, turėti gerus ryšius, kad prieitum pačią moderniausią informaciją pasiruošimui“, – pasakoja aukso medalio laimėtojas Paulius Aleknavičiaus.
Vilniaus licėjaus auklėtinis dabar sparnus kels už Atlanto, kur studijuos prestižiniame Masačusetso technologijos institute.
Paulius ne vienintelis iš Lietuvos komandos grįžo su medaliais. Tas pačias užduotis lukštenęs Augustas Kurlavičius iškovojo bronzą.
„Kažko tikėjausi, bet nežinau ar medalio. Vienas uždavinys lengvesnis, praslydau, bet pasimokiau dalykų, kurių reikėjo, išsprendžiau uždavinį, kurį tik kinų komandos sugebėjo išspręsti, nes manė, kad bus sudėtingesnės, paprastas pasirodė“, – sako bronzos medalio laimėtojas A. Kurlavičius.
Bronzą iškovojo ir Jėzuitų gimnazijos aštuntokė Rugilė Dzindzalietaitė, kuri tapo jauniausia medalį iškovojusia lietuve.
„Nuvažiavau su tikslu gauti pagyrimo raštą, bet su mano gautais taškais gavau bronzą. <...> Kiekvieną dieną sprendėm po 4,5 valandos ir būnam uždaryti, negalim su niekuo kalbėtis, akivaizdu“, – sako R. Dzindzalietaitė.
Aštuntokės tėtis, matematikos dėstytojas, neslepia džiaugsmo.
„Kai sužinojom, šokom iš laimės. Tai buvo netikėta, nesitikėjom, galvojom. Dukra nesiėmė gražių drabužių eiti į sceną. Sakė ne, tikrai nieko nebus. Aš irgi galvojau, kad pirmas kartas, aštuntokė, devintokas tik vienas yra buvęs laimėjęs medalį lietuvis“, – pasakoja Vilniaus universiteto matematikos dėstytojas Dainius Dzindzalieta.
Didžiausi konkurentai – kinai
Pasaulinėje matematikos olimpiadoje amžius nesvarbus. Visi mokiniai sprendžia tas pačias užduotis: po tris per dieną. Pateiktus sprendimus reikia pristatyti komisijai, kuri skirsto balus, pagal kuriuos visi dalyviai išreitinguojami. Geriausiai pasirodę gauna aukso medalius.
„Norint laimėti auksą bent keturis kinus teko aplenkti“, – sako D. Dzindzalieta.
„Rezultatai, be abejo, neeiliniai. Aš senokai važinėju į tą olimpiadą kaip vadovas. <...> Mūsų mokiniai ruošėsi vidutiniškai, taip sakykim. Yra šalių, kur ruošiasi visą laiką. Jokių kitų dalykų nesimoko. Kiaurus metus mokosi tik vieną dalyką, ypač Azijos šalyse yra labai rimtai viskas žiūrima. Olimpiada yra labai rimtas sportas“, – pasakoja Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Artūras Dubickas.
Pasak dėstytojų, vieną olimpiados užduotį profesionalus matematikas gali spręsti ir ne vieną savaitę.
„Buvo vienintelis moksleivis iš Kinijos, kuris surinko absoliučiai visus balus – 42 iš 42. Pauliaus auksas yra vienas aukštesniųjų, nes jis pasidalino 11–12 vietas“, – teigia A. Dubickas.
Iš viso Pasaulinėje matematikos olimpiadoje dalyvavo 609 mokiniai.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
