Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Prekybininkas Augustinas Velykų mugės metu radviliškiečiams siūlo įsigyti arbatos, prieskonių. Pasakoja, kad žmonės šiuo metu atsargiai leidžia pinigus:
„Dabar matosi, jaučiasi, kai mėnesio galas šiek tiek mažiau stengiasi išleisti, bet mes bandom prikalbinti“, – sako prekybininkas.
Gyventojai sutaupė 6 mlrd. eurų
Lietuvos bankas suskaičiavo, kad per COVID-19 pandemiją 2020-aisiais–2021-aisiais metais šalies gyventojai sutaupė daugiau nei 6 milijardus eurų. Jei šią sumą išdalintumėm visiems Lietuvos gyventojams, kiekvienas gautų po daugiau nei du tūkstančius eurų.
„Karantinas buvo tas laikotarpis, kai taupėsi ir investavimui daug pinigų buvo skirta, nes buvo tokia proga. Akcijos įvairiausios, fondai įvairiausi, kriptovaliutos“, – pasakoja prekybininkas Augustinas.
Visgi Radviliškio gyventojams pandemijos metu daug sutaupyti nepavyko:
„Nesakysiu, kad daug, bet sveikatą ir reabilituotis, tai pavyko“.
„Per karantiną, nors ir nelabai kur daug išėjom, bet kad sutaupyti labai, ne. Gal mažiau kelionių, bet vis tiek viskas eina į mokesčius, viskas eina į vaikus, eina į anūkus. Jeigu žmogus gauna nedidelį atlyginimą vargu, ar labai daug ką sutaupysi“.
„Swedbank“ ekonomistas sako, kad sutaupyti 6 milijardai yra didelė suma:
„Žiūrint kiek apskritai turi indėlių Lietuvos gyventojai, tai šiuo metu yra apie 22 milijardai eurų. Tai per tokį gana trumpą laikotarpį papildomi 6 milijardai finansinio turto yra didelė suma“, – teigia „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Sutaupyti padėjo karantinas
Pasak Lietuvos banko, iki COVID-19 pandemijos lietuviai vidutiniškai sutaupydavo 3 procentus savo pajamų. Kai pasaulį surakino karantinas, šis skaičius staigiai šoko iki 14 procentų. Ir 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, o Lietuvos ekonomiką sukrėtė energetinė krizė, tautiečių santaupos susitraukė.
„Karantinas, apribojimai visi, tai nemenka dalis atsirado tų santaupų iš to, kad pavyko sutaupyti, kita, kad Lietuvos ekonomika greitai prisitaikė prie viso šito proceso. Mes matėme, kad COVID-19 Lietuvoje nebuvo paplitęs, daugelis įmonių sugebėjo veikti. Ypač eksportuojančios įmonės, jos gavo daug pajamų“, – sako Lietuvos banko ekonomikas Darius Imbrasas.
„Pinigai, kurie neatsidūrė vartojime, čia mes matome, kad pandemijos pradžioje daugelio gyventojų galimybės vartoti buvo apribotos. Ypač tos viduriniosios ir aukštesnės viduriniosios klasės bei turtingų gyventojų, kurie įpratę dažnai keliauti ir išleisti tuos pinigus nebūtinai Lietuvoje. Jie tų galimybių neturėjo“, – kalba N. Mačiulis.
Sutaupytų pinigų žmonės kasdieniam vartojimui nešvaistė, o investavo. Liūto dalis, trys ketvirtadaliai, maždaug puspenkto milijardo eurų nukeliavo į finansinį turtą: akcijas, obligacijas, fondus ir kitus panašius instrumentus. Penktadalis sumos, daugiau nei milijardas du šimtai milijonų, iškeliavo į nefinansinį, pavyzdžiui, nekilnojamąjį turtą. Likusią dalį pinigų žmonės arba paliko sąskaitose, indėliuose, arba pinigus panaudojo paskoloms grąžinti.
Nekilnojamojo turto kainos išaugo
„Matydami didesnę infliaciją, gyventojai daug aktyviau ieškojo, kur įdarbinti savo santaupas“. – teigia ekonomistas N. Mačiulis.
Vieną pastebimą efektą toks sutaupytų pinigų kiekis turėjo. Žmonėms pradėjus pirkti nekilnojamąjį turtą, jo kainos rekordiškai ėmė kopti į viršų.
„Dalis tų santaupų buvo nukreipta į nekilnojamojo turto rinką. Tikrai buvo bumas. Buvo pusantrų, beveik dveji metai, kai NT rinkoje padėtis buvo įkaitusi. Labai stipriai“, – pasakoja ekonomistas T. Povilauskas.
Tiesa, vėliau susidomėjimas nekilnojamuoju turtu dėl aukštų palūkanų normų nukrito.
Nors Lietuvos gyventojai sutaupė daug, ekonomistai akcentuoja, kad didžiąją dalį šio turto valdo turtingiausi šalies gyventojai, kuriems paprasta taupyti. Pasak Lietuvos banko, 10-iai procentų turtingiausių namų ūkių atiteko 83 procentai papildomų pandemijos santaupų, o 50 procentų, mažiausiai turto turinčių namų ūkių, gavo vos 5 procentus.
„Labiau tie pinigai daro įtaką, na ką su jais veikia tie didesnių pajamų, turtingesni žmonės“, – sako T. Povilauskas.
„Visos didžiosios santaupos, didžiosios investicijos yra sukauptos 10-ies procentų gyventojų“, – teigia N. Mačiulis.
Ekonomistai akcentuoja, kad šiuo metu dauguma Lietuvos gyventojų taupo per mažai.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio viršuje.
PLANDEMIJOS metu gyventojai mažiau išleido ant kuro ir ne pirmo būtinumo prekių. - Darykime prielaida, kad sumažėjus kuro naudojimui ir ne pirmo būtinumo prekių pirkimui gyventojai neišleido minimiems dalykams 6 milijardų.
TAČIAU: gyventojai prarado darbus, bankrutavo smulkus verslas, pakilo kainos. Tuo tarpu paskolos, komunalinės ir kitos išlaidos ne tik liko, tačiau ir padidėjo. Pajamos (prarasti darbai) sumažėjo.
Ir, nors melagienstraipnyje rašoma apie tai, kad turtuoliai sutaupė, manau, kad taisyklingiau būtų minėti monopolininkus. Bet, net ir pastarieji nesutaupė, nes pinigai nenuvertėjo. Vienintelė priežastis kodėl monopolininkai dideliame pliuse yra ta, kad JIE gavo rekordinius pelnus dėl kainų padidėjo ir prievartinio vartojimo.
Taigi, niekas jokių 6 milijardų nesutaupė ir melagienų skleidėjai kaip visada nutyli apie gerokai didesnes išlaidas negu 6 milijardai.
Ėskite melagienportalių melą AVYS, ėskite.
Skanaus!
