Paskambinus šiuo numeriu skurstantys gali gauti būtiniausius daiktus: drabužius, higienos priemones. Vos tik linija pradėjo veikti, žmonės suskubo prašyti šiltų batų, lovų, akinių. Netoli Elektrėnų esančio Semeliškių kaimo gyventoja Neringa šį rudenį neteko namų. Spalio 9-ąją po gaisro moteris kartu su dviem vaikais turėjo ieškoti kito būsto.
„Buvo šokas, buvo sunku suprasti, kas įvyko, pora dienų tikrai negalėjau atsigauti. Negalėjau nei mąstyti, nei galvoti. Galvoje net nesutelpa.
Sudegė namas, sudegė visi daiktai, sudegė visi prisiminimai. Šiuo metu glaudžiamės pas mamą, nes mamos namas buvo šalia. <...> Tiesiog tu vakare stovi prie savo degančių namų ir tu stovi toks, taip, kaip stovi, nieko daugiau neturi“, – pasakoja Neringa Malakauskienė.
Neringai į pagalbą atskubėjo ne tik giminės, draugai, pažįstami, bet ir Lietuvos Raudonasis Kryžius.
„Raudonasis Kryžius iš karto skambino, siūlė ir drabužių, ir puodų, ir technikos“, – sako Neringa.
Nauja pagalbos linija
Lietuvos Raudonasis Kryžius nori padėti kuo didesniam žmonių skaičiui – atidarė naują pagalbos liniją 111. Šiuo numeriu gali skambinti visi į bėdą patekę gyventojai, kuriems reikia būtiniausių daiktų, higienos priemonių.
„Per pirmąsias tris valandas sulaukėme 20 skambučių. Skambino, kreipėsi mama, vieniša mama, verkianti mama, kur tikrai augina tris vaikučius, visi trys vaikučiai nešioja akinukus, vaikutis pametė akinukus, reikia ir batų, nes artėja tas lietingas šaltasis sezonas“, – pasakoja projekto vadovė Gabija Mackevičienė.
„Mūsų paprašė negalią turinti šeima lovos. Mūsų paprašė nuvežti netikėtai atsitikus bėdai pakartotinei konsultacijai žmogus su negalia į gydymo įstaigą, psichologinės pagalbos“, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Kristina Meidė.
Kiekvienas užregistruotas skambutis atsiduria Raudonojo Kryžiaus skyriuose, kur savanoriai bando išspręsti gyventojų bėdas.
„Pažeidžiamiems žmonėms – šeimos arba turinčios negalią turintį žmogų, arba tie patys žmonės, turintys negalią, daugiavaikės šeimos, dėl kažkokių netikėtų aplinkybių žmonės, atsidūrę nepritekliuje“, – sako K. Meidė.
Trumpasis nemokamas pagalbos numeris 111 veiks visą parą, visomis savaitės ir švenčių dienomis. Operatoriai bendrauja lietuvių, anglų, rusų kalbomis.
Lietuvoje skursta kas penktas
Lietuvos Raudonajam Kryžiui dažnai skambina skurstantys. „Valstybės duomenų agentūra“ šių metų liepos pabaigoje skelbė, kad Lietuvoje mažėja žmonių, kurie gyvena skurdo rizikoje, kai vieno gyvenančio asmens per mėnesį gaunamų pajamų riba siekia 566 eurus, o šeimos – 1188 eurus.
Tokių žmonių Lietuvoje šiemet beveik 570 tūkstančių, kas penktas Lietuvos gyventojas. Gyvenančių skurdo rizikoje per metus sumažėjo beveik 20 tūkstančių.
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas aiškina, kad Lietuvos skurdo rizikos lygis yra ties ta pačia penktadalio riba ir didelio proveržio Lietuvoje padaryti nepavyksta. Esą Lietuva skiria per mažai pinigų kovai su skurdu.
„Skirti ženkliai didesnį finansavimą socialinei apsaugai. Šiuo metu mes skiriam tiek, 2 trečdalius to, ką skiria kitos Europos sąjungos valstybės“, – teigia organizacijos vadovė Aistė Adomavičienė.
Lietuvoje taip, tai yra įsisenėjusi problema ir tas skurdas nuo 2004 metų, jis praktiškai svyruoja tarp 18–20 procentų. Tačiau ši Vyriausybė deda daug pastangų, kad tie asmenys, kuriem ta pagalba reikalinga ir kurie negali patys susikurti geresnio gyvenimo, ji būtų suteikta“, – tikina socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.
Skurdo mažinimo organizacijų tinklas priduria, kad bent jau 2022 m. Lietuvos skurdo rizikos lygis buvo vienas blogesnių Europos sąjungoje. Pasak tyrėjų, už Lietuvą daugiau gyvenančių skurdo rizikoje žmonių pernai turėjo tik Rumunija, Latvija, Estija ir Bulgarija.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
