Į gerai Lietuvoje žinomą atlikėją Vidą Bareikį nusitaikė internetiniai sukčiai. Tiesa, ne iš paties atlikėjo jie stengiasi išvilioti pinigus, o pasinaudoti jo vardu ir įtikinti žmones investuoti netikrose platformose. „Facebook‘e“ atlikėjo vardu platina netikras žinutes.
„Pastaraisiais metais tikrai gaunu daug iš savo sekėjų instagrame, feisbuke, video medžiagos arba nuotraukų, arba video sumontuotų, čia „Ferariui“ naujam užsidirbau, čia suradau paslaptį, 2 milijonus, čia dar kažką“, – pasakoja V. Bareikis.
Atlikėjas neslepia, kad anksčiau nesureikšmindavo sukčių melagienų, tačiau nuomonė pasikeitė, kai susidūrė su žmonėmis, kurie patiki netikromis žinutėmis.
„Pajūryje vaikščiojau ir vienas žmogus vedžiodamas šunį priėjo ir jis pilnu rimtumu sako, kaip gerai, kad Jus gyvai sutikau: vakar skaičiau, 2 milijonai, tai dabar galvojau investuoti, neinvestuoti, bet gyvai pamačiau, tai dabar pasakokit. <...> Man labiausiai nesmagu, kad yra žmonių, kurie pasimauna ant tokių“, – sako atlikėjas.
Sukčių schemos – įprastos
Apgaulės schema nesudėtinga. Gyventojai paspaudžia ant žinutės nuorodos, kurioje vėliau suveda savo banko kortelės duomenis, ir sukčiams belieka ištuštinti sąskaitą.
Tokie nusikaltėliai apsimetinėja ne tik atlikėjais. Tokio pat sukčių dėmesio neišvengė ir TV3 žinių vedėjas, žurnalistas Artūras Anužis, apie kurį taip pat kuriamos melagienos.
„Tokie sukčiai ne tik tai apgauna žmones, bet ir griauna tam tikrų žmonių likimus. Turiu vieną gerą istoriją, kaip į mane kreipėsi pažįstami asmenys. <...> Apgavo žmonės, kurie pažadėjo, kad jų investuoti pinigai uždirbs šimtus tūkstančių, ir kas atsitiko, tie mano pažįstami žmonės investavo dideles sumas, pinigų sumos siekė daugiau nei 100 tūkstančių eurų ir tų pinigų nebeliko“, – pasakoja A. Anužis.
Panašių pavyzdžių Lietuvoje pilna. Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų liepos, rugpjūčio, ir rugsėjo mėnesiais kėsinosi išvilioti 5,1 milijoną eurų.
Vien investiciniai sukčiai per tą patį laikotarpį pasisavino apie 600 tūkstančių eurų, o iš apgautųjų vidutiniškai vienas gyventojas incidento metu prarado 1200 eurų. Faktus tikrinanti organizacija „Debunk.org“ perspėja, kad Lietuvoje melagienos plinta masiškai.
„Tos visos reklamos, kurių suradome 1140, tai tiesiog milžiniškais kiekis. <...> Matome, kad tos reklamos buvo parodytos mažiausiai bent 10 milijonų paskyrų“, – teigia „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.
Apsimeta Nausėda ir Šimonyte
Sukčiai naudojasi ir Lietuvos valstybės vadovų Gitano Nausėdos, Ingridos Šimonytės tapatybėmis.
„Tas procesas labai sunkiai suvaldomas, tai vyksta tų diskusijų labai daug, įskaitant ir su socialinių tinklų vadovais, <...> kurie teigia visada diskusijose, kad jie tarsi kovoja su tais negatyviais reiškiniais, bet, aišku, kiekvienas iš mūsų turi apie tai savo nuomonę, todėl kad matom, kaip kartais lengvai yra blokuojama bet kokia informacija susijusi su karu Ukrainoje, kuri atskleidžia Rusijos žiaurybes ar panašius dalykus ir kaip kartais ilgai užtrunka kol išnyksta informacija, kuri yra akivaizdus „fake‘as“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak premjerės, Europos Sąjungoje politikai stengiasi pažaboti dezinformaciją.
„Viena vertus nesinori, kad tai būtų cenzūra, nes cenzūroje dalis iš mūsų gyveno ir žino kaip tai atrodo, kai redaguojamas turinys ir žmonėms neleidžiama pasakyti savo nuomonės, bet, kita vertus, melas nėra nuomonė, žmonių klaidinimas yra nusikaltimas“, – teigia I. Šimonytė.
„Debunk.org“ perspėja, kad internetiniai sukčiai tobulėja: štai Lenkijoje jau platinamas netikras, dirbtinio intelekto, giliosios klastotės pagalba sugeneruotas vaizdo įrašas, kuriame Lenkijos premjeras Mateušas Moraveckis kviečia investuoti į išgalvotą valstybinį projektą.
„Mažame feisbuko langelyje jis atrodo labai kokybiškai, paprastam piliečiui atskirti, kad čia yra dirbtinai sukurta, tai yra praktiškai neįmanoma“, – sako V. Daukšas.
Lietuvos institucijos, pavyzdžiui, Ryšių reguliavimo tarnyba, prisideda prie kenkėjiškų SMS žinučių, balso skambučių, nuorodų blokavimo.
„Vidutiniškai šiai dienai yra užblokuojama virš 2000 žalingų nuorodų kiekvieną dieną. <...> Šitos priemonės efektyvumas priklauso nuo to, kaip greitai nuorodos atsiduria registre“, – teigia tarnybos tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.
Kibernetinio saugumo centro puslapyje, kiekvienas interneto vartotojas gali rasti specialią formą ir pranešti apie kenkėjišką puslapį. Kuo greičiau apie tokią nuorodą sužino institucijos, tuo greičiau ji tampa nebepasiekiama.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
