• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų apsukriai bando išvilioti vis daugiau pinigų. Liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Sukčiai ne tik gyventojams siuntinėja apgaulingas SMS žinutes ar elektroninius laiškus, bet ir kuria netikras socialinių tinklų paskyras.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų apsukriai bando išvilioti vis daugiau pinigų. Liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais mėgino pasisavinti daugiau nei 5 milijonus eurų. Sukčiai ne tik gyventojams siuntinėja apgaulingas SMS žinutes ar elektroninius laiškus, bet ir kuria netikras socialinių tinklų paskyras.

REKLAMA

Taip pat sukčiai apsimetinėja naujienų portalais, energetikos įmone „Ignitis“ ar Lietuvos paštu, bando įtikinti gyventojus investuoti ir taip ištuština jų banko sąskaitas.

Luminor“ atliktos apklausos duomenimis, 55 proc. žmonių Lietuvoje per pastaruosius metus sulaukė sukčių skambučių, 48 proc. respondentų yra gavęs ir netikrų SMS žinučių.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų liepos, rugpjūčio, ir rugsėjo mėnesiais kėsinosi išvilioti daugiau nei 5 milijonus eurų, tai maždaug penktadaliu daugiau nei praėjusį ketvirtį.

REKLAMA
REKLAMA

Tiesa, ne visi kėslai virsta sėkmingais bandymais.

„Pastarąjį ketvirtį pavyko išvilioti daugiau nei 2 milijonus eurų, tačiau apsaugotų lėšų suma didesnė negu išviliotų“, – teigia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovė Eglė Lukošienė.

REKLAMA

Kitaip tariant, iš daugiau nei 5 milijonų eurų apgautiems gyventojams pavyko susigrąžinti beveik 3 milijonus. Skaičiuojama, kad vidutinė išviliota pinigų suma siekė 871 eurus.

Sukčiai tampa vis gudresni, bandymus išvilioti pinigus gyventojams vis sunkiau identifikuoti. Pavyzdžiui, sukčiai apsimetinėja Lietuvos paštu ir siunčia SMS žinutes.

„Siuntinys atvyko į sandėlį, bet jo nepavyko pristatyti. Eikite į nuorodą ir pakeiskite adresą“, – vienas iš pavyzdžių, kokias žinutes siunčia sukčiai.

REKLAMA
REKLAMA

Atidarius tokią žinutės nuorodą netikras interneto puslapis prašo ne tik vardo, pavardės, bet ir banko kortelės duomenų.

Lietuvos paštas siunčia žinutes tik 2 pavadinimais: „lpaštas“, „LP express“ ir jeigu bus bet kokie kiti nurodyti numeriai, tai turėtumėt atkreipti, kad tai ne Lietuvos pašto. Lietuvos paštas niekada nesiunčia žinučių, kuriose yra nuorodos į tiesioginius atsiskaitymus“, – teigia Lietuvos pašto atstovas Andrius Varnelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apsimeta „Igničiu“ ir naujienų portalais

Nusikaltėliai taip pat kuria netikrus Lietuvos pašto feisbuko puslapius, ten meluoja apie siuntų sandėlio išpardavimus: ragina už 2 eurus įsigyti neva pamirštas siuntas.

Gyventojas užkabinamas ant abonentinio, periodinio mokesčio nurašymo nuo sąskaitos, periodiniai nuskaitymai nuo kortelės, kurių gyventojas gali ir nepastebėti“, – sako A. Varnelis.

Lietuvos paštas nuo šių metų gegužės sulaukė daugiau nei 2000 gyventojų pranešimų apie sukčių bandymus. Paštas kol kas sėkmingai šalina netikras feisbuko paskyras, tačiau panašių pavyzdžių ne vienas.

REKLAMA

Sukčiai apsimetinėja ir „Igničiu“. Faktus tikrinančios organizacijos „Debunk.org“ vadovas pasakoja, kad pavyzdžių galybė: netikrų puslapių skaičius siekia apie šimtą, ten žinutės, straipsniai veda į netikrus investavimo puslapius.

Iš tų straipsnių yra vedama į netikras investavimo platformas, kurios yra pasivadinusios „Pump oil“, „Oil profit“, „Ignitis profit“, tai yra netikra sukčių valdoma platforma“, – teigia „Debunk.org“ vadovas Viktoras Daukšas.

REKLAMA

Sukčiai dažnai apsimeta ir naujienų portalais, stengiasi sudominti žinutėmis apie kriminalinius įvykius, pavyzdžiui, vykusias 15-mečio Mykolo Davidonio paieškas. Sukčiai naudojasi ir žinomais vardais, kuria netikras antraštes.

Payseros“ vadovas Marijus Plančiūnas aiškina, kad sukčių žinutės tampa vis kokybiškesnės.

Jie ima originalius įmonių laiškus, tame tarpe ir „Paysera“ ir pakeičia tik pačią paskutinę nuorodą, kur žmogus yra kviečiamas atlikti veiksmą. Naudojamas ir dirbtinis intelektas, pats laiškas yra visiškai rišlus, tai nebėra kvailai verstas per keletą paprastų vertimo programų“, – sako M. Plančiūnas.

Gyventojams ekspertai pataria ne tik atkreipti dėmesį į puslapio, elektroninio laiško, SMS žinutės kūrėją / siuntėją, bet ir nelaikyti visų pinigų vienoje sąskaitoje.

Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.

vieną žinau tikrai
vieną žinau tikrai
be bankų darbuotojų pagalbos ,sukčiai apie aukas informacijos neturetu
Ne iš lietuvių o iš rusakalbių, jauskit skirtumą zurnaliste
Jei luminore 55% tai gal vidini auditas pasidaryti is kur klientu info teka ...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų